Locked N’ Loaded 
Luhansko kryptis. Donecko kryptis.
Bakhmut.
Šiaurinis flangas. Rusų spaudimas šiauriniame flange kiek sumenko. Vargu ar tai reiškia, jog agresorius atsisako savo planų. Veikiausiai ieškos silpnų vietų Ukrainos pajėgų gynyboje, gal kuriam laikui pakeis pagrindinę puolimo ašį (pastangų kryptį), pvz. į Orihovo Vasilivka. Pietinis flangas. Okupantai ir toliau užsispyrusiai daužo galvą į Klishiivka – Andriivka ruožą, bando užlipti į čia esančias kalvas. Ukrainos pajėgos apsigynė. Savo ruožtu, Ukrainos gynėjai pradėjo kontratakas prie Mayorske. Mažai tikėtina, kad ukrainiečiai pradeda šalia esančios Horlivka puolimo operaciją. Tam jie šiuo metu čia neturi pakankamai pajėgų, o ir rusai savo atakomis yra užėmę Ukrainos vienetus. Galimai, šių ukrainiečių kontratakų tikslas – atitraukti rusų pajėgas nuo Klishiivka, o jei dar tuo pačiu pavyktu pasigerinti savo taktinę situaciją (pvz. perimant kelių sankirtą prie Mayorske), tai išvis būtų puiku. Avdiivka – Mariinka. Šiaurinis flangas. Ukrainos pajėgos toliau neleidžia rusams įsitvirtinti vakarinėje geležinkelio dalyje. Agresoriaus pajėgos kaip tekantis vanduo, juda ten kur gali. Šiuo atveju, palei rytinę geležinkelio pusę į šiaurę, taip artėdamas link Ocheretine – Keramik ruožo. Labai mažai tikėtina, kad pasistūmėjus dar šiauriau, rusai net ir užčiuopę ukrainiečių silpnesnę gynybą vakarinėje geležinkelio pusėje, gebės kirsti geležinkelį ir ten įsitvirtinti. Ocheretine – Keramik yra gerai Ukrainos gynėjų įtvirtintas ir netiesiogine ugnimi pridengtas ruožas ant kalvų, tad prie jo priartėjus atsukti flangą ir keisti puolimo kryptį į vakarus okupantams būtų savižudiškas sumanymas. Tokiu atveju, rusų vienetai būtų atakuojami kryžmine ugnimi iš vakarų ir šiaurės. Tad visgi neatmestina, kad pirmiausia okupantai gali bandyti užimti bent dalį šio ruožo, tokiu būdu apsaugant savo flangus ir tik tada bandyti visa jėga vėl veržtis per geležinkelį į vakarus. Kad flangų saugumu jiems verta susirūpinti rodo ir dažnėjančios ukrainiečių kontratakos prie terikono. Pervomaiske ruožas. Rusams nepavyksta rasti silpnos vietos ukrainiečių gynyboje, Ukrainos gynėjai išlaiko pozicijas. Mariinka – Pobeda ruožas. Be pakitimų. Vuhledar. Be pakitimų. Zaporizhia kryptis. Orihiv. Kontaktinėje linijoje tęsiasi susidūrimai flanguose. Kurį laiką poliravę rytinį flangą ir čia pasiekę taktinių laimėjimų, ukrainiečiai kiek suintensyvino spaudimą vakariniame flange. Mūšio baigtis neaiški. Velyka Novosylka. Rusai vėl pabandė atakuoti vakariniame flange, tačiau Ukrainos pajėgos išlaikė pozicijas. Pietų kryptis.
„Azovo“ karė
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 
JAV IR KINIJOS DERYBOS: KARAS, KONKURENCIJA AR DRAUGYSTĖ IŠ REIKALO? (2023 11 16)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
JAV prezidentas Joe Bidenas susitikęs su Xi Jinpingu pareiškė, jog lyderiams dabar itin svarbu susikalbėti ir suprasti vienas kitą. Esą kaip niekada svarbu, jog dvi pasaulio supergalybės, konkuruodamos tarpusavy, neprieitų kritinės ribos.
Sprendžiat pagal JAV ir Kinijos vadovų susitikimo metu įvykusius lyrinius nukrypimus apie karjeros pradžią ir kelią į prezidentų postus, susitikimo fonas buvo pozityvus, žymintis santykių atšilimą. O tai labai svarbu. Nes ant kortos pastatytas viso pasaulio likimas, pradedant Izraelio – Hamas karu, Taivano likimu, Rusijos invazija Ukrainoje, klimato šilimo, narkotikų prekybos ir kitais klausimais.
Dar iki susitikimo JAV žiniasklaida žiebė gausybę kaltinimų Kinijai dėl kibernetinių atakų bei JAV piliečių ir verslo teroro. Tačiau J. Bidenas Xi Jinpingui pareiškė, jog konkurencija negali virsti konfliktu. Xi atsakydamas pareiškė, jog „planeta Žemė yra pakankamai didelė, kad abiem šalims pavyktų“.
Kinija yra užsibrėžusi tikslą iki 2050-ųjų tapti pirmąja ekonomika pasaulyje ir pralenkti JAV. Kol kas Pekinui šių planų nesiseka įgyvendinti, nes sumažėjusios investicijos lėtina ekonominį šalies augimą. Apžvalgininkai pabrėžia, kad Pekinas sieks pritraukti ir susigražinti JAV investicijas.
Po keturias valandas trukusio susitikimo JAV vadovas sakė, kad įtempti JAV ir Kinijos santykiai gerėja, pasigyrė susitarimais dėl fentanilio gamybos ribojimo ir karinių ryšių atkūrimo, tačiau pripažino, kad vis dar išlieka didelė įtampa. Be to, nežiūrint per susitikimą pasiektos pažangos, J. Bidenas sakė, kad vis dar laiko Xi diktatoriumi.
Nors visas šis pasaulio supergalybių vadovų spektaklis iš anksto buvo apgalvotas ir surežisuotas, tačiau Vašingtono ir Pekino žinutės labai svarbios tiek mums, tiek visam pasauliui. Šalių lyderiai, prisimindami „jaunystę“, kuomet gerai sutarė, leidžia suprasti, jog susitikimas po šešerių metų šalčio yra sąlyginis grįžimas į draugystės laikus. Draugystės, kuri buvo įmanoma, nepaisant kultūrinių, politinių ir ideologinių skirtumų. Apsikeitimai frazėmis dėl pastangų konkurenciją paversti bendradarbiavimu rodo, jog šalių lyderiai nusiteikę ieškoti sąlyčio taškų ir pradėti naują bendradarbiavimo epochą.
Kitas klausimas ar tai pavyks.
Atmetus saldžius, tariamai nuoširdžius Joe ir Xi pasisakymus, mes puikiai suprantame, jog šioms supergalybėms bus nepaprastai sunku išnarplioti nesutarimų kamuolį.
Nesutarimus, visų pirma, sąlygoja resursai, į kuriuos pretenduoja abi šalys. Tai Rusija, Artimieji Rytai bei geopolitinės interesų zonos Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Tiek Kinija, tiek JAV siekia būti pagrindiniais žaidėjais naftos, dujų gavybos bei tiekimo schemose. Kinija siekia tapti dominuojančia pasaulio galia tiek ekonomiškai, tiek karine prasme, panaudodama blogio ašies šalis – Rusiją, Šė Korėją, Iraną, o per jas – „Hamas“, „Hezbollah“ ir kitus teroristus.
Gerai tai, kad tiek Xi, tiek Bidenas suvokia, jog liepsnojant karams Ukrainoje ir Gazos ruože, prognozuoti ekonominį augimą rytdienai – tolygu burti iš kavos tirščių. Šiandieninė geopolitinė aplinka pavojinga tiek JAV, tiek Kinijai, todėl jų noras sureguliuoti įtampas ir užgesinti gaisrus karštuosiuose pasaulio taškuose yra suprantamas.
Kurioje vietoje šiuose didžiųjų šalių žaidimuose yra Rusija? Apie Rusiją nebuvo kalbama. Rusija šioje geopolitinėje šachmatų lentoje – pėstininko vaidmenyje. Pėstininko, kuris gali būti paaukotas bet kurią akimirką. Būtent tai ir gali atsitikti, jei Pekinas nebetieks ginklų Maskvai, nebepirks dujų ir naftos – tada driskių ordą kaip mat ištiks kolapsas. Todėl esame tikri, jog Kremliaus nevykėliai išpūtę akis, prikrovę kelnes šiandien gaudo kiekvieną pasaulio galingųjų žodį po kablelio ir laukia jų verdikto.
Putinas, jei turi nors šlakelį sveiko proto, turi suvokti, jog šį karą, kurį jis pradėjo su Xi palaiminimu Pekino olimpinių žaidynių metu, Rusija jau pralaimėjo. Rusija šį karą buvo pralaimėjusi dar jam neprasidėjus, nes jis buvo skirtas sunaikinti pačiai Rusijai, prispausti Vakarams bei pakirsti jų ekonominę galią. Tikrasis karo užsakovas – Pekinas.
Planas neišdegė. Rusijos laukia bankrotas. Kaip greitai?
Privalome savo analizėse ir prognozėse būti realistais. Net ir matydami klastingo kinų drakono tūpčiojimus JAV atžvilgiu, suprantame, kad pastojo susitikimo rezultatai kol kas nuliniai. Konkurentų pasiplepėjimas prie puodelio arbatos. Todėl ir toliau labai atidžiai stebėsime didžiųjų žaidėjų žodžius ir veiksmus ant žemės ir tik tuomet darysime išvadas.
Viltis, kad sveikas protas šįkart nugalės, auga.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Praėjusią parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos sumažino priešo kariuomenę, likviduodamos 1330 okupantų.
Taip pat sunaikinta 11 tankų, 36 artilerijos sistemos ir 40 automobilių bei autocisternų.
Aršiausi susirėmimai vyksta Avdijivkos ir Marijinkos kryptyse.
Rusų okupantai Kryme dislokavo daugiau kaip 800 raketų, skirtų Ukrainos žiemos terorui. Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, priešas Krymo pusiasalyje dislokavo „Kalibr“ bei „Onyx“ tipo raketas.
↞ Trumpai ↠
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, jog Kyjivui nėra priimtino karo pabaigos scenarijaus, kuris neapimtų Rusijos pralaimėjimo, nes tai yra Ukrainos išlikimo klausimas. Politikas pažymėjo, kad Putino Rusija virsta šalimi, kurios tikslas – „žudyti kitų šalių piliečius ir pirmiausia Ukrainos“.
Mes taip pat, kaip ir Ukrainos politikai, esame už pergalę prieš Rusiją. Tačiau, kaip bebūtų skaudu, turime pagaliau išmokti per lūkesčių rūką, įžvelgti realybę.
O realybė kužda, jog Rusija lenkia Ukrainą sunkiosios ginkluotės tiekimo į frontą tempu ir skaičiais. Pavyzdžiui: Ukraina kas mėnesį vidutiniškai frontui gauna 28 tankus, Rusija – 100; Ukraina gauna 35 šarvuočius, Rusija – apie 100; Ukraina – 13 haubicų, Rusija – 200. Kiekvienas skaičiuoti mokantis pilietis supranta, kad tokiais ginkluotės kiekiais priešo neįveiksi. O sėkmingam kontrpuolimui būtina turėti triskart didesnį technikos ir gyvosios jėgos pranašumą.
Gazoje veikianti Jungtinių Tautų pagalbos agentūra perspėjo, kad „visa jos operacija atsidūrė ties žlugimo riba“. JT pagalbos ir darbų agentūros vadovas Philippe Lazzarini perspėjo, kad „iki šios dienos pabaigos apie 70 proc. Gazos gyventojų neturės galimybės naudotis švariu vandeniu“.
Palestinos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Izraelio oro antskrydžiai, atsakant į „Hamas“ išpuolį, nusinešė daugiau nei 11 000 žmonių gyvybių. Informacija pateikiama, remiantis medicinos šaltiniais „Hamas“ kontroliuojamame anklave.
Mes labai skeptiškai vertiname bet kokią „Hamas“ teroristų pateikiamą informaciją ir manome, jog ji gali būti klaidinanti. Teroristai, kurie laiko pagrobę šimtus kitų valstybių piliečių, negali būti laikomi oficialios informacijos šaltiniais.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Turkijos prezidentui R. T. Erdoganui kaltinti Izraelį fašizmu yra „absurdiška“. O. Scholzo teigimu, Izraelis yra demokratinė valstybė ir „šalis, kuri laikosi žmogaus teisių bei tarptautinės teisės ir atitinkamai elgiasi“.
Vokietija, JAV, ES šalys priskiria „Hamas“ teroristinėms grupuotėms, o R. T. Erdoganas apibūdina „Hamas“ kaip „išlaisvinimo organizaciją“.
Nieko klito iš vladykos, sutariančio su Maskvos teroristais, negalima geriau ir tikėtis.
⥁ Lietuvoje ⥀
Skambių šūkių, lozungų, projektų, programų ir kitokių renginių bei kūrinių keverzojimo metas.
Portalai kurpia gąsdinančias, su realybe nieko bendra neturinčias, antraštes siekdami padidinti pardavimus, įvairų projektų kurpėjai verčiasi per galvą, kad jų projektas „praeitų, pralįstų, tiktų, patiktų“ užsakovams, vadovybei, valdžiai. Tikslas vienas – uždirbti, prakišti, prastumti, gauti „babkių“, išsaugoti darbo vietą, padaryti karjerą.
Jei tai viešųjų ryšių projektas, skirtas žiniasklaidai, renginiams, viešinimui – kūrybiškumas sveikintinas dalykas. Kas moka „prasisukti“, tas laikomas talentingu. Tačiau, kuomet projektas liečia nacionalinį saugumą – tai negali būti graži, ilga, sklandžiai parašyta, į pasaką panaši rašliavonė.
Deja, mums kyla pagrįstų nuogąstavimų, jog mes neturime realaus nacionalinio grėsmių užkardymo plano, o jei turime – jis nestovi ant savo kojų, yra neveiksnus, kitaip tariant – tėra skystas žodžių malūno vanduo.
Šias išvadas darome po to, kai VRM kreipėsi į VSD prašydama patikrinti apie 800 užsieniečių, kuriems Lietuvos pilietybė suteikta išimties tvarka. Precedentas kilo po balerinos Ilzės Liepos pasisakymų, diskredituojančių Lietuvos valstybę. Tai tik (!) 800 užsieniečių, o kas patikrins dešimtis tūkstančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių, kurie yra arba Lietuvoje, arba ištirpę ES erdvėje?
Nei viena valdiška institucija šiandien negali tiksliai atsakyti, kiek valstybė įsileido prieš mus kariaujančių šalių piliečių specialiųjų tarnybų agentų. Mums tai kelia nerimą, nes jokia jėgos struktūra nėra pajėgi patikrinti tokio kiekio į mūsų šalį įleistų užsieniečių, juolab nežinia, kur jie šiuo metu reziduoja.
Ši nekompetencija, kuomet suteikiama pilietybė, po to atimama, įsileidžiami užsieniečiai, kaip galimai-tariamai nukentėję nuo karo, po to susizgrimbama, jog tai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, rodo, jog padėties suvokimas ateina po sprendimo priėmimo. Pirma priimamas sprendimas, ir tik po to galvojama. Toks elgesys, išplaukiantis iš geopolitinės padėties nesuvokimo, rodo, jog kai kurie sprendimų priėmėjai nesiorientuoja grėsmių šaliai erdvėje.
Maža to, jog nepasiruošta grėsmių užkardymui, nežinoma kaip veikti. Mūsų įsitikinimu, grėsmių užkardymas – tai ne mokyklos programos literatūros kūrinys, o labai konkrečių veiksmų planas (variantai), skirtas ne buvusioms, o būsimoms grėsmėms atremti.
Mums būtina turėti veikiantį, įgalintą, konstruktyvų priešo ketinimų atgrasymo, suvaldymo planą, scenarijus, veiksmų variantus, kuriuose būtų numatytos konkrečios priemonės ir konkretūs žingsniai pavojams įveikti.
Pabrėžiame dar kartą – ne buvusiems, o būsimiems pavojams.
Ne skaitymui iš tribūnos, o realiam veikimui ant žemės.
