Locked N’ Loaded
Pradžiai apie „nieks nebesiseka“, „viskas blogai“, „rusai jau laimi karą“. Tenka vėl priminti (o kai ką galbūt nustebinti), kad karas – tai ne „Call of Duty“ žaidimas. Kare kai pataiko – skauda. Jei dar geriau pataiko – nebeskaudės niekada, o galimybės sužaisti iš naujo nėra. Abi pusės ieško sprendimų išgyventi ir nugalėti. Tikėtis, jog ukrainiečiai per dvi savaites atsidurs prie Vladivostoko gali tik kvailys. Aiškinti, jog ukrainiečiai nemoka kariauti (nors per Charkiv ir Cherson operacijas Facebook’e plojo katučių, kokie ukrainiečiai yra karo genijai) gali tik mulkis. Tik priminimas – Ukrainos pajėgos nesikauna tam, kad kažkas Lietuvoje pasipostinęs apie jų pergales surinktų 50 ar 70 like. Jie kaunasi dėl valstybės išlikimo. Vertinti ir analizuoti būtina. Tačiau skirkime diskusiją ir analizę nuo kvailo virkavimo. Gerbkime Ukrainos kovą. Be to, jau yra įrodymų, kad neadekvatus kontrpuolimo lūkesčių užkėlimas, yra agresoriaus propagandos vaisius. Jis buvo padarytas tam, kad po to galima būtų sakyti, „va matote, jie puldami nieko nepasiekė“, „kontrpuolimas žlugo“, „laikas pradėti derybas“ ir pan.
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
RUSIJA STENGIASI NEPRALAIMĖTI KARO. AR TIKRAI? (2023 10 27)
Geopolitinė padėtis
Rusijos užsienio teroro ministras Lavrovas netikėtai pripažino, kad Rusija stengiasi nepralaimėti karo. Esą viena pagrindinių Rusijos užduočių dabar yra ne pulti, o neleisti pralaimėti mūšio lauke. „Dabar turbūt svarbiausias prioritetas yra neatsipalaiduoti ir, atsižvelgiant į karą, kurį Vakarai mums paskelbė, neleisti, kad jie mums sukeltų pralaimėjimą. Jie turi deklaruotą tikslą – strateginį Rusijos pralaimėjimą mūšio lauke“, – sakė Lavrovas savo propagandistams. Melagis tuo pačiu patikino, kad Maskva esą niekada nevengė derybų su Ukraina klausimo.
Išgirdus tokį Kremliaus tūptelėjimą ir trystelėjimą į kelnes, tarsi būtų galima šauti šampaną, trinti rankomis ir laukti, kol driskių orda ims bėgti į savo urvus bei išvietes.
Tačiau.
Kadangi visą pagrindinę informaciją užgožia karas Gazos ruože, liko mažai pastebėtas Rusijos opozicinės žiniasklaidos pranešimas apie tai, jog „Hamas“ delegacija ir Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas neseniai atvyko į Maskvą. Nors apie vizitą oficialiai nepranešta, Kremliuje lankosi Gazos ruožą kontroliuojančios teroristinės organizacijos „Hamas“ delegacija, vadovaujama „Hamas“ politinio biuro nario Abu Marzouk. Tai vakar patvirtino ir Rusijos užsienio teroro ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. Pasak jos, Maskvoje reikalus tvarko ir Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Ali Bagheri Kani.
Kokie gali būti Kremliui draugiškų teroristų tikslai galime nuspėti. Tai ne pagalba karo nepralaimėti besistengiančiai Rusijai. Teroristų vadeivos, be abejo, tarsis apie įvairias destabilizacijos priemones tiek Ukrainoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Bus sinchronizuojami veiksmai, derinama bendra strategija, kaip bauginti JAV, NATO, Izraelį ir kaimynines šalis. Rusija stengiasi suformuoti dar vieną „Achilo kulną“ Vakarams aplink Gazos ruožą. Kremlius žino, kad baimė yra svertas Vakarų lyderiams paveikti. Gąsdinti juos Irano, Libano ir kitų kaimyninių šalių įsitraukimu į karą – toks greičiausiai Kremliuje ir rezgamas teroro planas. O jei Vakarai ir šįsyk nesusidoros su problemomis, tokių karštųjų taškų, Maskva ir satelitai, gali uždegti ne vieną.
Tačiau, panašu, jog Vakarai nebesėdės žiūrovo pozicijose. Šįryt JAV smogė dviem Irano objektams Sirijoje, reaguojant į išpuolius prieš JAV karines bazes. Du naikintuvai F-16 netoli Abu Kamalio, Sirijos miesto pasienyje su Iraku, surengė smūgius į objektus Sirijoje, kuriais naudojasi Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas. Vašingtono teigimu, jei išpuoliai prieš JAV pajėgas tęsis, nebus delsiama imtis tolesnių būtinų gynybos veiksmų.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas užsipuolė Vakarų vyriausybes dėl reakcijos į Izraelio vykdomą Gazos ruožo bombardavimą. Turkijos valdovas pareiškė, kad Vakarai nesiima veiksmų būtent todėl, nes „pralietas kraujas yra musulmonų kraujas“. „Kas nutiko Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai?“ – klausia Erdoganas, atšaukęs kelionę į Izraelį ir pareiškęs, kad gailisi, jog praėjusį mėnesį JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke paspaudė ranką Izraelio premjerui B. Netanyahu.
Naudodamiesi proga, norime paklausti, o kas gi tu esi Erdoganai? Ar ne vienos komedijos personažas, kuris vieną dieną su NATO, kitą – su Putinu, trečią su Pekinu, ketvirtą su „Hamas“ teroristais. Ir baisiai įdomu, kaip ten Turkija „tvarkosi“ su kurdais prie sienos ir už sienos? Erdoganui reiktų užsisiūti burną, kuomet vyksta kalba apie žmogaus teises.
Reikšmingi postūmiai
Per praėjusią parą fronto linijoje įvyko 70 susirėmimų. Rusai surengė 1 raketų ir 18 oro smūgių bei 35 atakas iš salvinių ugnies sistemų į Ukrainos karių pozicijas ir įvairias gyvenvietes. Teroristinių atakų metu žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai. Buvo sugriauti arba apgadinti privatūs gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra.
Šiuo metu abi pusės ir puola, ir ginasi.
Rusai surengė 5 atakas Bachmuto kryptimi ir tęsia mėginimus apsupti Avdijivką. Tuo tarpu Ukrainos kariai spaudžia okupantus Melitopolio kryptimi.
Bendri teroristinės Rusijos nuostoliai – apie 297 tūkst. 120 užpuolikų.
Trumpai
Palestinos savivaldos, kuri administruoja Vakarų Krantą, bet ne Gazą, užsienio reikalų ministras Izraelio oro smūgius pavadino „keršto karu“. Rijadas al Malikis, kalbėdamas Nyderlanduose Hagoje įsikūrusiame Tarptautiniame baudžiamajame teisme, sakė, kad bombardavimas blogesnis nei ankstesnės Izraelio atakos ir paragino nutraukti ugnį.
Izraelio kariuomenė teigia, kad jos sausumos pajėgos įvykdė operaciją Gazos ruožo viduje ir prieš pasitraukdamos atakavo kelis „Hamas“ taikinius.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija sako, kad „daro viską, ką gali“, kad užtikrintų įkaitų paleidimą. Po „Hamas“ išpuolių Izraelyje vis dar dingę devyni Prancūzijos piliečiai. Naujausiais duomenimis, „Hamas“ išpuolių metu žuvo 35 Prancūzijos piliečiai.
Pastebėjimui: šią žinutę daugelis „praskipintume“, nes, pamanyk, tik devyni dingę prancūzai. Mes, žinoma, perdedame. Atbukimas informacijai, žmonių aukoms, kančiai yra labai pavojingas.
Teroro išpuoliai Lietuvoje, kurių metu buvo grasinama susprogdinti mokyklas, užsienio šalyse, išskyrus Lenkiją ir Baltijos kaimynes, liko nepastebėti. Mūsų draugai Vakarų šalyse išsižioję klausė pasakojimų ir stebėjosi, kodėl jų spauda apie tai neskelbė. Po to lingavo galvomis – na taip, dabar visi rodo „Gazą“.
Manome, jog sprendimų priėmėjai turėtų gerokai pasistengti, kad atakos prieš Lietuvą, kokios jos bebūtų, neliktų nematomos ir neįvertintos Vakaruose.
Vengrijos vladyka Orbanas pareiškė, kad neskirs Ukrainai 500 mln. eurų ginklams. „Laukiame, kol Ukrainos delegacija atvyks į Budapeštą deryboms šiuo klausimu. Esame atviri ir pasirengę sudaryti susitarimą“, – teigia jis. Esą Budapeštas bendraus ir su Rusija, ir su Ukraina nes pastaroji yra abiejų šalių kaimynė, todėl stengiamasi palikti atvirus kanalus.
Mums ši Budapešto strategija yra ne „kanalas“, o paprasčiausia kanalizacija.
Jau ateinančių metų sausį Ukraina gali gauti 300 km nuotolio raketas, praneša „Voice of America“. Ukraina įsipareigojo Vokietijai ir JAV nenaudoti jų taikantis į strateginius Rusijos objektus, o tik priešo taikiniams okupuotoje Ukrainos teritorijoje naikinti.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas pareiškė, kad blokas sieks sustabdyti kovas „Gazoje“, kad į anklavą būtų galima įvežti humanitarinę pagalbą. Tačiau ne visos 27 ES valstybės narės laikosi tos pačios nuomonės. Nors dauguma iš esmės sutinka, kad reikia kuo greičiau įsileisti pagalbą į Gazos ruožą, kai kas abejoja, ar reikia pritarti kovų sustabdymui, baiminantis, kad tai gali apriboti Izraelio galimybes gintis.
Tarp ES narių yra tokių valstybių narių, kaip Airija ir Liuksemburgas, kurios istoriškai remia palestiniečių teises. Dar yra tokios šalys kaip Austrija ir Vokietija, kurioms bet kokie santykiai su Izraeliu yra diplomatiškai sudėtingi dėl jų vaidmens Antrajame pasauliniame kare ir Holokausto.
Naujas karinis konfliktas sukėlė naują Europos visuomenės susiskaldymą – išaugo antisemitizmas ir islamofobija.
Lietuvoje
Kolegos ir draugai medikai informuoja, kad klinikas užplūdo milžiniškas negaluojančiųjų srautas, ligoniams ėmė trūkti lovų. GMP gydytojai, slaugytojos, padėjėjos dirba kiaurą parą. Pacientai – jauni vyrai, patyrę miokardo infarktus, jų prognozės labai blogos. Medikai kovoja už iki šiol sveikais save laikiusių darbingų žmonių gyvybes.
Todėl ne tik medikai, bet ir mes kviečiame visus pagalvoti… apie save. Ne tik apie „daugiau, greičiau, labiau“.
„Varysiu, kol galiu“ – toks daugelio, (ups) buvusios stipriosios lyties atstovų požiūris, ne vieną išlydėjo Anapilin staiga ir netikėtai.
Vaikams, žmonai, šeimai, įmonei, valstybei. Ir tik tada sau.
O sau – dažniausiai atsipalaidavimas su tokiais pačiais vaikams-žmonai-šeimai-įmonei-valstybei, gerai neprisimenant, kaip ir kas vyko „atsipalaiduojant“. Tik galvos skausmas ryte ir tuštoka piniginė primena, kad buvo „gerai“.
Ir visai nesvarbu, kad jūs kartais pasitikrinat kraujo spaudimą, kad kartą metuose „pasidarot kraują“ ir kitus tyrimus. Tai nieko nereiškia. Mes net nenutuokiam, kokią žalą mūsų kūnui daro stresas. Kasdienis stresas darbe, namuose, laisvalaikio su alkoholio taure metu. Visą šį išsiderinusį mechanizmą mėginame kompensuoti sportu, kava, mitiniu „labai padedančiu“ protarpiniu badavimu, maksimaliai perkraunant širdį ir kitus organus.
Tai nereiškia, jog mes nekviečiame sportuoti. Mes kviečiame nesijaudinti. Vengti streso. Nestatyti visų išsvajotų namų, vilų, sodybų, nepirkti visų ne/reikalingų baldų, nesiblaškyti savaitgalį, atleiskit, dėl naujų skudurų, nearti dėl kelionių šeimai.
Skirkit laiko sau, nes vietoje kelionių kitiems, rytojus gali suruošti paskutinę kelionę jums. Patys žinote kur.
Tausokite savo psichinę sveikatą. Atsijunkite nuo reikalų išjungdami kompiuterį, telefoną, televizorių ir mintis apie škurlius. Pailsėkite. Ne veltui sakoma, kad „įsivarė infarktą“, sėdėdamas ant sofos.
Tebūnie šis pamąstymas – skambutis: ar tikrai visko reikia ir ar tikrai visko reikia tiek daug. Ir kas su tuo visu nutiks, kai jums to nebereikės.