Azijos šalių viršūnių saugumo susitikimas, Šangri-La dialogas, šį savaitgalį vyksta Singapūre. Vakar į susirinkusius dalyvius virtualiai kreipėsi Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Kalbėdamas apie Rusijos (ir Baltarusijos) invaziją, jis pabrėžė, kad dėl Rusijos, blokuojančios Ukrainos uostus, kaltės „pasaulis susidurs su ūmia ir sunkia maisto krize ir badu daugelyje Azijos ir Afrikos šalių.”
Tuo tarpu Kinijos gynybos ministras Wei Fenghe sakė, kad Pekinas liūdi dėl įvykių Ukrainoje, ir teigė, kad remia taikos derybas tarp Maskvos ir Kyjivo. Jis taip pat sakė, kad Kinija nepritaria Vakarų tiekiamai ginkluotei Ukrainai ir sankcijoms Rusijai.
„- Kokia yra pagrindinė šios krizės priežastis? Kas už to stovi? Kas daugiausia praranda? Ir kas daugiausia laimi? Kas skatina taiką, o kas įpila alyvos į ugnį? Manau, kad visi žinome atsakymus į šiuos klausimus”, – mįslingai kalbėjo uniformuotas kinų ministras.
Kinija yra laikoma Rusijos drauge ir rėmėja, tačiau ji taip pat nenori prarasti rinkų Vakaruose. Mūsų kuklia nuomone, ji nenori „prarasti” ir didelės Rusijos teritorijos dalies, Sibiro, kuriame glūdi milžiniški žaliavų resursai.
Rusijos invazijai į Ukrainą tęsiantis jau ketvirtą mėnesį, Kyjivas nuogąstauja, kad „karo nuovargis” gali pakirsti Vakarų ryžtą padėti šaliai atremti Maskvos agresiją. Nors Vakarai skyrė milijardus dolerių ginkluotei, o artimiausios Ukrainos kaimynės priėmė daugiau kaip 7 milijonus karo pabėgėlių, Europos vienybė po truputį ima eižėti. Kremliaus strategija čia visiškai aiški – karo nusikaltėlių valstybė tęs sekinančio karo veiksmus ir lauks rudens. O tada, brangstančių žaliavų ir kylančių pragyvenimo kainų fone, vakariečiai biurgeriai ieškos išeities. Svajodami grįžti į geresnio pigaus gyvenimo laikus, jie ims spausti ukrainiečius daryti nuolaidas ir tartis dėl taikos, atiduodant Rusijai užgrobtas teritorijas, kurių likimą vėliau neva spręs diplomatiniu keliu.
Matytami ir suprasdami Maskolijos strategiją, mes sakome tik viena – Lietuva turi kuo greičiau padaryti viską, kad būtų pasiruošta visuotinei gynybai. Ukraina savo krauju ir gyvybėmis mums suteikia laiko – nešvaistykime jo kalboms ir kaimo barelio lygio nesutarimams.
Šeštadienį sostinėje Kyjive netikėtai apsilankiusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pranešė jam apie diskusijas dėl to, ar rekomenduoti Ukrainą kaip kandidatę į ES nares. ES baigia vertinimą, kuris bus paskelbtas kitą savaitę, sakė Leyen ir iki kitos savaitės pabaigos Ukraina sužinos, ar gali pradėti stojimo į Europos Sąjungą procesą. Laikom kumščius, bet esame realistai – U. Leyen vilties laivelis gali būti lengvai nuskandintas didžiųjų ES valstybių povandeninės politikos srovių.
Be didesnių pakitimų. Rusai per paskutines 48 valandas nesugebėjo perimti greitkelio Bachmutas – Lysičianskas, kuris yra taktiškai svarbus tiekimo kelias abiems pusėms, kontrolės. Okupantas ruošiasi Slovjansko (ir, galimai, Kramatorsko) puolimui, bet tam reikia išstumti ukrainiečių pajėgas iš Severodonecko kišenės.
Pietuose Ukrainos jungtinės pajėgos, remiamos suaktyvėjusių partizanų veiksmų ruošiasi platesnio masto puolimui, tačiau iš vadų ant žemės pasiekia informacija apie tragišką artilerijos sistemų, o ypač – šaudmenų joms – trūkumą. Mes atsargiai vertiname didesnio puolimo galimybę, ypač po to, kai rusams pavyko pilnai perimti taktiškai svarbios Kinburno nerijos kontrolę.
Šiaurės rytuose ir rytuose vyko aršūs mūšiai.
Severodonecke, Azoto gamyklos teritorijos rūsiuose slepiasi apie 800 civilių gyventojų. Teritorija pastoviai bombarduojama aviacija, netyla artilerijos apšaudymai. Mūsų šaltinių teigimu, rusų karinė vadovybė neįvykdė režimo Maskvoje įsakymo užimti Severodonecką dar praeitą savaitę, todėl darys viską, kad išstumtų ukrainiečių gynėjus artimiausiomis dienomis.
Luhansko srityje rusų okupantai sugriovė prekybos centrą, parduotuvę ir dešimtis namų.
Ukrainos gynėjai atakavo vadavietę su čečėnais „kadyrovcais” Rubižnėje ir „Vagner” (dabar – „Liga”) driskių būrį Stachanove. Visi pastarojo plėšikai ir prievartautojai bei žmogžudžiai buvo sunaikinti, teigia ukrainiečiai.
Ukrainos kariai atrėmė puolimą netoli Vrubovkos kaimo, taip pat sėkmingai gynėsi Mykolajivkos kryptimi ir netoli Vasiljevkos. Rusų okupantas patyrė nuostolių ir pasitraukė į anksčiau užimtas pozicijas.
Rusijos bombonešiai atakuodami taikinius ant žemės rytų Ukrainoje paleido dešimtis 1960-ųjų metų gamybos priešlaivinių, 5,5 tonos sveriančių, raketų. Akivaizdu, kad karo nusikaltėliai nebeturi modernių raketų (išskyrus rezervą Vakarų karinėje apygardoje), o priešlaivinių raketų naudojimas sausumos taikiniams reiškia viena – dar daugiau sugriovimų, dar daugiau civilių aukų.
Chersone ir Melitopolyje okupacinės pajėgos gyventojams dalina RF pasus. Nieko naujo – tą jau matėme Luhansko ir Donecko okupuotose teritorijose ir, žinoma, aneksuotame Kryme.
Pietuose rusai daugumoje gynėsi, apšaudydami ukrainiečių karius iš artilerijos, minosvaidžių ir salvinės ugnies raketų sistemų Smerch.
Maskoliai toliašaude artilerija „denacifikavo” Tverdomedovo, Bereznevatoje, Kobzarcuose, Kvitneve ir Luche esančias gyvenvietes, griaudami civilių namus ir kitą infrastruktūrą.
Ternopolio srities Čertkovsko rajone per Rusijos okupantų raketų ataką buvo sužeisti 22 žmonės.
*****
Locked N’ Loaded
Šiaurinis flangas
Charkiv. Ukrainiečių lokalių atakų šiauriniame sektoriaus ruože tempas sumažėjo, orkai toliau stiprina gynybą bei sienos kontrolę. Abi pusės vieni kitus apšaudo artilerija. Ir vėl neaišku kaip, bet Belgorod, Kursk, Voronezh, Briansk apylinkėse vis kažkas užsidega, sprogsta, ar bėgiai ima ir išsilaksto.
Izyum.
Šiame sektoriuje agresoriui užteko vienos dienos persigrupuoti, sutelkti kovingas pajėgas ir atnaujinti puolimą nuo Izyum link Slaviansk. Vėl atakuotas Dolyna – Bohorodychne ruožas. Orkai pasiekė taktinių laimėjimų, jiems pavyko įsitvirtinti Bohorodychne šiaurės vakariniame pakraštyje.
Norime tik priminti, kad negausios agresoriaus pajėgos yra Tetyanivka (palei Donec upę į rytus nuo Bohorodychne). Taigi gynėjų klaida praradus Svyatohirsk leistu orkams forsuoti Severskyi Donec upę ir didesnėmis pajėgomis užeiti į Tetyanivka. Kas ukrainiečiams gali brangiai kainuoti, nes jei orkams pavyks čia sukaupti pajėgas, Bohorodychne bus atakuojama ne tik iš vakarų, bet ir iš šiaurės rytų. Svarstant dar toliau, užėmę arba apėję Bohorodychne agresorius turės galimybę iš užnugario pulti Dolyna. Taigi, kritiškai svarbu išmušti orkus iš užimtų pozicijų. Jei visgi tai nepavyks, neatmestina, kad ukrainiečiai atsitrauks į naują gynybos ruožą Sydorove – Khrestyshche.
Agresorius atakavo Hrushuvakha – Virnopillya ruožą, t.y. vakariniame ir pietvakariniame Izyum sektoriaus ruože, tarsi demonstruodamas pastangas ateityje judėti Barvinkove link. Visos orkų atakos atmuštos. Šiame etape, tai vertintume kaip klaidinimą, bandymą išsklaidyti ukrainiečių gynybą, su tikslu paremti pagrindines pastangas Slaviansk link.
Lyman. Agresorius šiame sektoriuje toliau persigrupuoja, vyksta tik lokalūs susidūrimai. Tai vyksta kartu su orkų aktyvumu nuo Izyum sektoriaus Slaviansk link. Taigi, pasitvirtina mūsų spėjimas, kad Izyum grupuotė turėtų sudaryti sąlygas Lyman grupuotei sutelkti vienetus ir pradėti Slaviansk puolimą. Tuo pačiu galioja ir kitas spėjimas, kad dalis orkų pajėgų (pvz. nuo Yampil) gali pulti Siversk. Būtų labai gerai, jei iki prisijungiant Lyman grupuotei, Slaviansk link puolanti Izyum grupuotė būtų iki maksimumo sutaršyta.
Severodonetsk.
Mūšiai mieste tęsiasi. Ukrainiečiai gana tvirtai laiko pozicijas, vakarinėje miesto dalyje vykdo kontratakas ir pasalas. Nepaisant orkų persvaros ugnimi (artilerija, aviacija), ukrainiečiai ir toliau geba tiksliau ir efektyviau smogti agresoriaus pozicijoms, naikina jų susitelkimo rajonus. Orkų puolimas mieste yra įstrigęs.
Ukrainiečiai ir toliau ginasi į pietus nuo miesto esančiame Borivske – Voronove – Metolkine ruože. Įdomu, kad orkų propagandistai pritilo skalambydami apie čia pasiektas pergales, tad tikėtina ir čia jiems ne pyragai. Tai atitraukia ženklią agresoriaus pajėgų dalį nuo miesto šturmo, neleidžia puolantiems vienetams laisvai veikti pietinėje miesto dalyje.
Į pietus nuo Lysychansk agresorius nežymiai pasistūmėjo į šiaurę, įsitvirtino šiaurinėse Orikhiv prieigose. Svarbu pastebėti, kad toks kuklus rezultatas pasiektas po keleto savaičių daužymo galva į sieną ir dar ne variantas ar agresoriui iš to pavyks ką nors išpešti. Kol neužimtas visas Orikhiv jų puolimas šiaurėn pasmerktas žlugti (nuolat bus daužomas jų užnugaris), o užimti gyvenvietę nebus taip lengva. Čia puolančius orkus ukrainiečiai nuolat linksmina taiklia artilerijos ugnimi bei kontratakomis nuo Hirske.
Bakhmut.
Bakhmut – Lysychansk kelias ir toliau ukrainiečių rankose.
Dar viena nesėkme baigėsi agresoriaus bandymas užimti Mykolayivka.
Agresorius pasiekė taktinę sėkmę į pietvakarius nuo Popasna. Jam pavyko užvaldyti aplink Svitlodarsk esančių vandens kliūčių ruožą, jam atsiveria kelias į Bakhmut. Tuo pačiu iš dešinio flango jis sugebėjo išstumti ukrainiečių pajėgas ir pasiekė Roty, t.y. priartėjo prie kelio Svitlodarsk – Bakhmut. Neatmestina, kad ukrainiečiai atsitraukė, siekdami artilerijos ugnimi atakuoti orkų pajėgas, kurių manevrą naujose pozicijose ribos vandens kliūtys.
Centras. Agresorius bando vykdyti lokalias atakas nuo Troitske į šiaurę Niu-York (taip, yra tokia gyvenvietė Ukrainoje) link, siekiant sudaryti sąlygas ateityje pulti Konstiantynivka. Ukrainiečiai sėkmingai ginasi.
Zaporizhia. Be didelių pakitimų. Viešoje erdvėje pasirodė informacija, kad ukrainiečiai atstūmė agresorių 5-7 km į pietus, kas kai kur soc. tinkluose sukėlė keistą euforiją.
Pasirodė įdomių vertinimų, neva ukrainiečiai be penkių minučių išlaisvins Melitopolį ir pan. Tokie pasistumdymai nėra retas dalykas ir mūsų galva, vertinami kaip taktiniai laimėjimai, kadangi atsikovotos teritorijos vis dar patenka į priešų artilerijos ir minosvaidžių efektyvios ugnies atstumą, t.y. nėra galimybės saugiai pirmyn pritraukti gynybos gilumoje esančias vadavietes, logistiką ir pan. Bet kokiu atveju, naujienos geros, tikėsimės, kad tai tik pradžia.
Pietų flangas. Ukrainiečiai toliau sėkmingai taiko orkų krauju prie Charkiv užpatentuotą taktiką. Visai neseniai agresorius bandė atsimušti nuo kontratakų prie Davidiv Brid, po to bandė išsilaikyti prie Vysokopillya. Nei vienur, nei kitur nepasisekė apsiginti, o štai dabar gavo snukin į šiaurės vakarus nuo Cherson. Ukrainiečiai išlaisvino Tavriyske gyvenvietę, orkai ginasi Kiselivka, Soldatske ir Oleksandrivka. Kilpa aplink orkų gerklę Chersone vis labiau veržiasi.
*****
Politinis strateginis lygmuo
JAV energetikos saugumo įgaliotinis Amosas Hokštainas įstatymų leidėjams sakė, kad Rusija dabar gali gauti daugiau pajamų iš iškastinio kuro nei prieš pat invaziją į Ukrainą, nes pasaulinis kainų augimas kompensuoja Vakarų pastangas apriboti pardavimus.
Taip, tas tiesa, sakome mes, tačiau vertybinis Vakarų pasirinkimas turi būti ne tik aiškus, bet ir tiksliai vykdomas, atsisakant pirkti bet kokias žaliavas iš šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos. O tuo pat metu būtina surasti mechanizmus, kurie kuo labiau apribotų įplaukas į šių šalių biudžetus.
Kremlius teigia, kad nebuvo pasiektas susitarimas dėl Ukrainos grūdų pardavimo Turkijai, kuriuos, pasak Ukrainos, Rusija pavogė. Duonos ir mėsos vagys sako, kad dės visas pastangas, kad būtų pasiektas susitarimas neva galvojant apie badaujančius milijonus žmonių.
Be to, Maskva neigia vogusi grūdus, tačiau JAV atstovai sako, kad yra neginčijamų įrodymų apie daugiau nei pusės milijono tonų kviečių išgabenimą į Rusiją. Okupuotose teritorijose agresoriaus ir kolaborantų pastangomis vykdomas pasirengimas tolesniam grūdų grobimui ir gabenimui į Maskoliją.
JAV prezidentas Džo Baidenas teigė, kad JAV žvalgyba bandė įspėti Ukrainą apie gresiantį Rusijos invazijos pavojų, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nenorėjo apie tai girdėti“.
Mes, kukliai nuleidę akis, primename, kad tą sakėme sausio pradžioje, net nurodydami pagrindinį rusų tikslą – Kijevą ir pasirengimą jo užėmimui Almatoje. Mūsų irgi neklausė, Džo, nieko tokio.
Iš Lietuvos pakilęs keturvietis arba šešiavietis lėktuvas ramiai kirto šešias NATO šalis ir nusileido Bulgarijoje. Piper PA-23-250 Aztec praskrido virš Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Serbijos, Rumunijos ir be leidimo nusileido Bulgarijoje, galiausiai atkreipdamas oro pajėgų dėmesį.
Nuskridusi apie 1600 km nenustatyta dviejų žmonių įgula paliko lėktuvą iškart po nusileidimo. Policija, tikime, išsiaiškins visas aplinkybes ir nustatys asmenis, kuriems šis lėktuvėlis buvo parduotas.
Ar tai galėjo būti bandymas patikrinti NATO šalių budrumą? O gal žiūrėta, kaip pavyktų pravežti, tarkime, kokį nors užkratą į Aljanso gilumą?
Gal įsitikinta oro erdvę skanuojančių radarų, procedūrų ir atsako (ne)sąveikumu? Kaip bebūtų, bet mes žiūrime į šį įvykį kaip į white hackingą – parodyta spraga, laikas pasirūpintu jos lopu, kalbant IT terminais.
Prancūzija yra pasirengusi prisijungti prie operacijos, kuria būtų siekiama panaikinti Rusijos vykdomą Odesos uosto blokadą, kad vėl būtų galima eksportuoti grūdus iš Ukrainos, pranešė Prancūzijos prezidento patarėjas.
Be to, Eliziejaus rūmai atsakė į prezidento Emanuelio Makrono kritiką dėl jo raginimo „nežeminti“ visos Rusijos dėl V. Putino „klaidos“. Patarėjas patikino, kad Prancūzija nori, jog Ukraina taptų karo su Rusija nugalėtoja.
Šį kartą apsieisime be komentarų ir palauksime paties rūmų šeimininko žodžių. Arba skambučio. Patys žinote, kam.
Operacinis lygmuo
Be žymesnių pakitimų. Rusijos pajėgos koncentruoja smūgius rytuose ir, matyt, artimiausiu metu bandys perimti greitkelio Bachmutas-Lysičianskas kontrolę bei vykdys pasiruošimą Sloviansko ir Kramatorsko šturmui, kurie yra svarbus logistinis mazgas.
Nepatvirtintais duomenimis, driskiai atliko sėkmingą operaciją jūroje ir perėmė Kinburno nerijos (Chersono/Nikolajevo sritys) šiaurinėje Juodosios jūros dalyje kontrolę, o tai leis jiems labiau įsitvirtinti jūros pakrantėje.
Ukrainiečiai ir toliau spaudžia Vakarus, kad jiems nedelsiant ir dideliais kiekiais būtų pradėtos gabenti toliašaudės artilerijos sistemos ir šaudmenys. Vakarai neskuba. Vasara, savaitgalis.
Taktinis lygmuo
Šiaurės rytuose ir rytuose rusai, palaikomi artilerijos ir aviacijos lėtai, bet stumiasi į priekį. Ruošiamasi Sloviansko puolimui.
Ukrainiečiai dėl apsupimo grėsmės atitraukė savo oro gynybos sistemas į vakarus nuo Kramatorsko ir Sloviansko, todėl agresoriaus aviacijos veiksmus varžo tik rankinių / nešiojamų artimo nuotolio priešlėktuvinių raketų ugnis.
Okupantas Severodonecke sugriovė didelį sporto kompleksą, Ledo Rūmus. Mieste ir toliau vyksta gatvių mūšiai, nes kol nenušlavė visų pastatų ir nesulygino su žeme visos infrastruktūros, maskolių artilerija nesuteikia jiems pranašumo ir mūšio eiga permaininga.
Luhansko srities administracijos vadovas Serhyjus Haidajus sako, kad rusų kariai čia „krenta kaip musės“.
Okupuotame Mariupolyje siaučia cholera. Prancūzų žurnalistai paviešino vaizdus iš masinės kapavietės, kurioje gali būti palaidota apie tris tūkstančius žmonių. Dauguma kryžių – be vardų, tik skaičiai, kai kurie turi pritvirtintus automobilių numerius. Tai, matyt, tie civiliai, kurie bandė išvažiuoti iš miesto įsiveržus priešui, bet buvo sušaudyti goblinų ordos.
Pietuose sėkmingai darbuojasi partizanai. Pastarąją parą, veikdami išvien su oro desanto ir artilerijos vienetais, perduodami priešo susitelkimo koordinates ir koreguodami ugnį, ukrainiečių žaliukai sunaikino keletą šarvuotos technikos vienetų, taip pat padarė nuostolių priešo gyvajai jėgai.
O svarbiausia – maskolių driskiai nuolatos išgyvena vis didėjantį nerimą ir psichologinį spaudimą nežinodami, kur ir kada partizanai smogs vėl. Okupuotoje teritorijoje jie net sąlyginai nebegali jaustis saugūs.
Šiandien yra Pasaulinė mezgimo viešumoje diena. Ai, čia gal kiek ne į temą.
******
*****
Locked N’ Loaded
Šiandien visame fronte dirba artilerija, aviacija, tęsiasi lokalūs mūšiai, tačiau jų intensyvumas sumenko. Galimai, tai sietina su tuo, jog orkams jų vadai Kremliuje perkėlė deadline‘ą iki kada jie turi įvykdyti iškeltas užduotis. Nauja pergalės ir gėrimo diena – birželio 22 d. Nevesime jokių istorinių paralelių, ir dabartyje užtenka pavyzdžių, kaip tokie deadline‘ai RF buvo vykdomi. Kaip ten bebūtų, gavę naują kraštinį laiką (datą), orkai kelias dienas persigrupuos, gers, kaups pajėgas ir vėl puls su nauja jėga. Kaip suprantate, šis deadline‘o perkėlimas – ne iš gero gyvenimo. Keli momentai:
Nors pasiekė taktinių laimėjimų, orkai jų dar nesugebėjo paversti operacine sėkme:
Severodonetsk ir Lysychansk gynėjai dar laikosi bei sugeba kontratakuoti Severodonetsk mieste. Kartais užmirštame tuos ilgas savaites trukusius mūšius dėl Rubizhne, o vėliau ir dėl Severodonetsk, kurių metu ukrainiečiai sugebėjo nuleisti daug kraujo orkams. Tuo pačiu veikė lanksčiai ir ribotas paramos ugnimi priemones (artileriją, minosvaidžius) sugebėjo permesti į Lysychansk, su tikslu įgalinti pėstininkus laikytis dalyje Severodonetsk.
Kelias Bakhmut – Lysychansk neperkirstas. Daug kas sako – koks skirtumas, kad kelias neperkirstas, jei agresorius vis tiek jį apšaudo. Skirtumas yra, kadangi dabar ukrainiečiai gali aprūpinimą ir vienetus link Lysychansk judinti mažesniais keliais į vakarus nuo kelio. Jei kelias būtų perkirstas ir priešas įsitvirtintų vakarinėje jo dalyje – nebeliktų ir to, o toks pasiekimas šiame sektoriuje keistų operacinį paveikslą.
Mūšis dėl Slaviansk neprasidėjo. Nepaisant gana greito Lyman kritimo ir problemų jo vakariniame flange, visgi ukrainiečiai sugebėjo stabilizuoti tikrai grėsmingai atrodžiusią padėtį. Po Lyman kritimo ir mes jau manėme, kad kelių dienų bėgyje prasidės mūšis dėl Slaviansk, tačiau ukrainiečiai vis dar neprileidžia orkų prie šio miesto.
Visos šios orkų sėkmės ir nesėkmės jiems kainavo labai brangiai. Kaip ne kartą esame minėję – ne technikos papildymas RF kariuomenėje yra pagrindinė problema. Jos jie turi daug ir visokios – nuo pakenčiamos iki katastrofiškai blogos. Kuo BTG užpildyti jie ras. Tačiau jiems bėda yra žmonės (vadai, pėstininkai, tankistai, pilotai, vairuotojai, artileristai ir kiti įvairūs specialistai). Kiekviena kariuomenė yra sudaryta iš:
- motyvuotų kūrėjų;
- motyvuotų vykdytojų;
- nemotyvuotų vykdytojų;
- „mėsos“.
Nedarėme jokio sociologinio tyrimo, bet spėtume, kad vasario 24 d. RF ginkluotose pajėgose dominavo motyvuoti vykdytojai, kurie dėl silpno karinio parengimo po rimto kontakto neretai virsdavo nemotyvuotais vykdytojais. Prie tokios prielaidos prieiname matydami visą karo eigą ir rezultatus (didelis atakų tempas, šabloniškas operacijų planavimas ir vykdymas, didelės gyvosios jėgos, technikos ir įrangos netektys, karo nusikaltimai, didelis belaisvių kiekis pirmame karo eskalacijos etape).
Taip, priešas mokosi, taip keičia savo taktiką – jo negalime nuvertinti. Tačiau orkai ir toliau žūva, o jų vietas užima rezervistai, šauktiniai ir DNR/LNR mobilizuotieji. Išvados:
- Jie yra nemotyvuoti vykdytojai ir „mėsa“. Visi jie negali atstoti tų žuvusių motyvuotų kūrėjų ir motyvuotų vykdytojų
- Likę kūrėjai ir motyvuoti vykdytojai nebetrykšta noru dalyvauti šlovingoje „denacifikacijos“ misijoje. Atsisako kautis ir ieško būdų pasiplauti ne tik paprasti reguliarių vienetų kontraktininkai, bet ir „elitiniai“ desantininkai.
- Samdiniai taip pat nėra labai geras variantas, kadangi profesionalai jau buvo įtraukti nuo vasario 24 d., o naujai ateinantys tėra televizoriaus ir skurdaus gyvenimo aukos, kurių visa motyvacija išgaruoja patekus į pirmą artilerinį apšaudymą.
Todėl agresorius pabandys per ateinančias dienas ne tik suvežti ginkluotę, šaudmenis, degalus, bet pirmiausia sieks sulipdyti motyvuotų vykdytojų dominuojamas BTG ar KTG, kurios leistu mažam dvesiančiam Kremliaus gnomui apsimesti, kad jis nėra mažas dvesiantis gnomas
*****
Rusijos Dūma paskelbė, jog bus svarstomas projektas dėl Sovietų Sąjungos įstatymo, kuriuo pripažįstama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė, atšaukimo. Nesuklyskim, čia jokia beprotybė. Kremlius tikrina, kokia bus mūsų ir Vakarų reakcija (kol kas – jokios), o Rusijos gyventojai informuojami, kad štai jau ir atkuriama Sovietų Sąjunga. Reiktų išgirsti, kas sakoma – Putinas ir režimas tik atrodo pamišėliais, iš tikro, jie visada praneša apie savo sumanymus iš anksto.
Karas gali „sukelti precedento neturinčią bado ir kančių bangą, po savęs palikdamas socialinį ir ekonominį chaosą”, pareiškė JT vadovas Antonio Guterresas. Teigiama, jog karo padariniai atsilieps 94 šalims, kuriose gyvena apie 1,6 mlrd. žmonių, o šios šalys jau yra „smarkiai paveiktos bent vieno krizės aspekto ir nepajėgios su juo susidoroti”. 1,2 mlrd. žmonių gyvena itin pažeidžiamose zonose, priklausomose nuo pasaulio finansų, maisto, energetikos. Guterresas teigia, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pasekmės pasauliui vis sunkėja ir Rusijos (bei Baltarusijos) invazija į Ukrainą turi kuo greičiau baigtis.
Na taip, tai gal laikas sudaryti šalių koaliciją, kuri jėga užtikrins, kad karas baigtųsi? Ar ir toliau dejuosim važiuodami bėmve ir per langą žiūrėdami, kaip gatvės banditai spardo ir užgaulioja praeivius?
Kremliaus lakštingala Marija Zacharova dėl maisto krizės kaltina Vakarus. Tiksliau sankcijas Rusijai. Esą sankcijos, o ne karas, sustabdė tiekimą, todėl badauja milijonai žmonių. Rusija neva turi visas būtinas prekes (pamiršo pridurti, kad vogtas) ir gali pristatyti į reikiamas pasaulio vietas. Tik negali to padaryti dėl sankcijų. Kremlius kaltina Vakarus, neva šie sunkvežimiais gabena grūdus iš Ukrainos ir palieka ukrainiečius be maisto.
Ajajai, maskoliams staiga parūpo, kad jų žudomi ukrainiečiai mirs ne nuo kalibrų ir gradų, o iš bado. Visa ši Kremliaus retorika yra niekas kitas, kaip šantažas, siekiant vienintelio tikslo – atšaukti sankcijas mainais į grūdus. Terorizmas visame gražume.
Ukrainiečiai ginasi esamose pozicijose. Rusų okupantai per pastarąją parą nesugebėjo smogti “lemiamo smūgio” nei Iziumo, nei Popasnės, nei Severodonecko kryptimis. Vertinama, kad maskoliai nepasitiki turimais resursais ir laukia pastiprinimo.
Kremlius viešai paskelbė ketinimus dėl Zaporižės srities prijungimo. Referendumai dėl Zaporižės ir Chersono sričių skirti Rusijos visuomenės bukinimui ir muilinimui. Ir asilui aišku, kad Chersone, kur mūšiai vyksta 10 – 20 km nuo miesto centro, neįmanomas joks referendumas.
JK žiniasklaida skelbia, jog ukrainiečių ir rusų turimi šaudmenų resursai skiriasi 40 kartų. Esą dėl intensyvios ugnies, gynėjų noras kautis krenta, o kovinė dvasia svyruoja. Be to, greičiausiai Kremliaus pastangomis, platinama „patikrinta“ informacija apie dešimčių tūkstančių ukrainiečių karių žūtis nuo invazijos pradžios. Nepaisant to, Ukraina laikosi. Laukiama, kada pradės veikti lendlizas, o turimos ginkluotės skirtumas tirpti. Mums šis daugelio vakariečių, o ypač – ukrainiečių, laukimas ir tikėjimas, kad ginklai patys laimės karą, atrodo psichologiškai sekinantis veiksnys. Dar didesnis smūgis gynėjų kovinei dvasiai gali būti įsisąmoninimas, kad patys ginklai savaime karo nelaimės.
Baltarusijos Respublikos ginkluotose pajėgose vyksta karinių dalinių kovinės parengties patikrinimas kovai su konvencinio priešo diversinėmis ir žvalgybinėmis grupėmis.
Charkivo kryptimi rusai vykdo intensyvų ukrainiečių dalinių apšaudymą.
Slovjansko kryptimi priešo pastangos sutelktos į pasirengimą pulti Slovjansko ir Barvinkovės gyvenvietes.
Severodonecko kryptimi okupantai apšaudė ukrainiečių dalinius iš minosvaidžių, artilerijos ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Rusai ir toliau nesėkmingai ieško silpnų vietų Severodonecko miesto gynyboje.
Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai Donecko ir Luhansko srityse atrėmė septynias priešo atakas, sunaikino tris tankus, dvi šarvuotas kovines mašinas ir keturis priešo transporto priemonių vienetus. Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė šešis bepiločius orlaivius „Orlan-10”.
Užblokavus pagrindinius Ukrainos Juodosios jūros uostus, stipriai paveiktos maisto tiekimo grandinės visame pasaulyje. Prieš invaziją Ukraina turėjo 85 mln. tonų grūdų sandėliuose, tačiau rusams dalį infrastruktūros sugriovus ir dėl okupacijos, Ukraina gali naudotis tik 60 mln. tonų sandėliavimo pajėgumais. Ukraina kaltina Rusiją pavogus apie 600 000 tonų grūdų ir dalį jų eksportavus. Vakarai kaltina Rusiją maistą ir maisto krizę naudojant kaip karo įrankį. Iš Ukrainos į pasaulį eksportuojama 42 % saulėgrąžų aliejaus, 16 % kukurūzų, 10 % miežių ir 9 % kviečių.
Nors tai mums kol kas, galbūt, atrodo, kaip su mumis neturintys nieko bendra skaičiai, tačiau nepasirengimas krizėms, jų nenumatymas, neturėjimas reikiamų įrankių ir reikiamo atkirčio nedavimas agresoriui yra tarpusavyje susiję. Maisto krizė nėra kažkoks tolimas, Afrikos šalyse vykstantis reiškinys.
Mes ir visi Vakarų valstybių piliečiai turime suvokti, jog ši maisto krizė yra iš anksto Rusijos paruošta dedamoji, ir karo ne su Ukraina, o su Vakarais dalis. Maisto grandinių tiekimo suardymas ir kylančios maisto kainos išbalansuos 1,6 mlrd. gyventojų turinčias 94 šalių ekonomikas, jas krečianti banga atsiris į Europą.
Pabėgėlių srautu, kuris gali siekti dešimtis milijonų alkanų žmonių. Europos šalys, be energetinių ir finansinių klausimų, turės ant galvos užgriuvusią dar ir šitą globalią bėdą. Milijonus žmonių gali tekti ne tik apgyvendinti, pamaitinti, bet ir spręsti naujas su tuo susijusias problemas, pavyzdžiui, medicininių paslaugų teikimo, socialinės rūpybos, kultūrinių ir religinių skirtumų išprovokuotų konfliktų.
O kur dar karas Ukrainoje.
Natūralu, kad Europa stengsis visa tai suvaldyti, ir karo bet kokia kaina sustabdymas, nuolaidžiaujant Putinui ir dovanojant jam dalį Ukrainos, atrodys vienintelė logiška išeitis.
Paradoksalu, tačiau nuolat kartodami ir manydami, kad Putinas tėra į kampą įvarytas žvėris, patys tapome Kremliaus sukurtos situacijos įkaitais. Tą sukąstais dantimis turime pripažinti ir imtis veiksmų.
Visų pirma, suvokti, kad situacija yra labai rimta. Tada pradėti planuoti, ką daryti toliau, ir kuo greičiau savo planą įgyvendinti. Kitaip mus ištiks katastrofa. Ta, kurią suplanavo Kremlius.
Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas
*****
