Karas Ukrainoje. Šimtas septintoji (birželio 10 diena)

*****

Locked N’ Loaded

Šiandien visame fronte dirba artilerija, aviacija, tęsiasi lokalūs mūšiai, tačiau jų intensyvumas sumenko. Galimai, tai sietina su tuo, jog orkams jų vadai Kremliuje perkėlė deadline‘ą iki kada jie turi įvykdyti iškeltas užduotis. Nauja pergalės ir gėrimo diena – birželio 22 d. Nevesime jokių istorinių paralelių, ir dabartyje užtenka pavyzdžių, kaip tokie deadline‘ai RF buvo vykdomi. Kaip ten bebūtų, gavę naują kraštinį laiką (datą), orkai kelias dienas persigrupuos, gers, kaups pajėgas ir vėl puls su nauja jėga. Kaip suprantate, šis deadline‘o perkėlimas – ne iš gero gyvenimo. Keli momentai:

Nors pasiekė taktinių laimėjimų, orkai jų dar nesugebėjo paversti operacine sėkme:

Severodonetsk ir Lysychansk gynėjai dar laikosi bei sugeba kontratakuoti Severodonetsk mieste. Kartais užmirštame tuos ilgas savaites trukusius mūšius dėl Rubizhne, o vėliau ir dėl Severodonetsk, kurių metu ukrainiečiai sugebėjo nuleisti daug kraujo orkams. Tuo pačiu veikė lanksčiai ir ribotas paramos ugnimi priemones (artileriją, minosvaidžius) sugebėjo permesti į Lysychansk, su tikslu įgalinti pėstininkus laikytis dalyje Severodonetsk.

Kelias Bakhmut – Lysychansk neperkirstas. Daug kas sako – koks skirtumas, kad kelias neperkirstas, jei agresorius vis tiek jį apšaudo. Skirtumas yra, kadangi dabar ukrainiečiai gali aprūpinimą ir vienetus link Lysychansk judinti mažesniais keliais į vakarus nuo kelio. Jei kelias būtų perkirstas ir priešas įsitvirtintų vakarinėje jo dalyje – nebeliktų ir to, o toks pasiekimas šiame sektoriuje keistų operacinį paveikslą.

Mūšis dėl Slaviansk neprasidėjo. Nepaisant gana greito Lyman kritimo ir problemų jo vakariniame flange, visgi ukrainiečiai sugebėjo stabilizuoti tikrai grėsmingai atrodžiusią padėtį. Po Lyman kritimo ir mes jau manėme, kad kelių dienų bėgyje prasidės mūšis dėl Slaviansk, tačiau ukrainiečiai vis dar neprileidžia orkų prie šio miesto.

Visos šios orkų sėkmės ir nesėkmės jiems kainavo labai brangiai. Kaip ne kartą esame minėję – ne technikos papildymas RF kariuomenėje yra pagrindinė problema. Jos jie turi daug ir visokios – nuo pakenčiamos iki katastrofiškai blogos. Kuo BTG užpildyti jie ras. Tačiau jiems bėda yra žmonės (vadai, pėstininkai, tankistai, pilotai, vairuotojai, artileristai ir kiti įvairūs specialistai). Kiekviena kariuomenė yra sudaryta iš:

• motyvuotų kūrėjų;
• motyvuotų vykdytojų;
• nemotyvuotų vykdytojų;
• „mėsos“.

Nedarėme jokio sociologinio tyrimo, bet spėtume, kad vasario 24 d. RF ginkluotose pajėgose dominavo motyvuoti vykdytojai, kurie dėl silpno karinio parengimo po rimto kontakto neretai virsdavo nemotyvuotais vykdytojais. Prie tokios prielaidos prieiname matydami visą karo eigą ir rezultatus (didelis atakų tempas, šabloniškas operacijų planavimas ir vykdymas, didelės gyvosios jėgos, technikos ir įrangos netektys, karo nusikaltimai, didelis belaisvių kiekis pirmame karo eskalacijos etape).

Taip, priešas mokosi, taip keičia savo taktiką – jo negalime nuvertinti. Tačiau orkai ir toliau žūva, o jų vietas užima rezervistai, šauktiniai ir DNR/LNR mobilizuotieji. Išvados:

• Jie yra nemotyvuoti vykdytojai ir „mėsa“. Visi jie negali atstoti tų žuvusių motyvuotų kūrėjų ir motyvuotų vykdytojų
• Likę kūrėjai ir motyvuoti vykdytojai nebetrykšta noru dalyvauti šlovingoje „denacifikacijos“ misijoje. Atsisako kautis ir ieško būdų pasiplauti ne tik paprasti reguliarių vienetų kontraktininkai, bet ir „elitiniai“ desantininkai.
• Samdiniai taip pat nėra labai geras variantas, kadangi profesionalai jau buvo įtraukti nuo vasario 24 d., o naujai ateinantys tėra televizoriaus ir skurdaus gyvenimo aukos, kurių visa motyvacija išgaruoja patekus į pirmą artilerinį apšaudymą.

Todėl agresorius pabandys per ateinančias dienas ne tik suvežti ginkluotę, šaudmenis, degalus, bet pirmiausia sieks sulipdyti motyvuotų vykdytojų dominuojamas BTG ar KTG, kurios leistu mažam dvesiančiam Kremliaus gnomui apsimesti, kad jis nėra mažas dvesiantis gnomas

*****

Rusijos Dūma paskelbė, jog bus svarstomas projektas dėl Sovietų Sąjungos įstatymo, kuriuo pripažįstama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė, atšaukimo. Nesuklyskim, čia jokia beprotybė. Kremlius tikrina, kokia bus mūsų ir Vakarų reakcija (kol kas – jokios), o Rusijos gyventojai informuojami, kad štai jau ir atkuriama Sovietų Sąjunga. Reiktų išgirsti, kas sakoma – Putinas ir režimas tik atrodo pamišėliais, iš tikro, jie visada praneša apie savo sumanymus iš anksto.

Karas gali „sukelti precedento neturinčią bado ir kančių bangą, po savęs palikdamas socialinį ir ekonominį chaosą”, pareiškė JT vadovas Antonio Guterresas. Teigiama, jog karo padariniai atsilieps 94 šalims, kuriose gyvena apie 1,6 mlrd. žmonių, o šios šalys jau yra „smarkiai paveiktos bent vieno krizės aspekto ir nepajėgios su juo susidoroti”. 1,2 mlrd. žmonių gyvena itin pažeidžiamose zonose, priklausomose nuo pasaulio finansų, maisto, energetikos. Guterresas teigia, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pasekmės pasauliui vis sunkėja ir Rusijos (bei Baltarusijos) invazija į Ukrainą turi kuo greičiau baigtis.

Na taip, tai gal laikas sudaryti šalių koaliciją, kuri jėga užtikrins, kad karas baigtųsi? Ar ir toliau dejuosim važiuodami bėmve ir per langą žiūrėdami, kaip gatvės banditai spardo ir užgaulioja praeivius?

Kremliaus lakštingala Marija Zacharova dėl maisto krizės kaltina Vakarus. Tiksliau sankcijas Rusijai. Esą sankcijos, o ne karas, sustabdė tiekimą, todėl badauja milijonai žmonių. Rusija neva turi visas būtinas prekes (pamiršo pridurti, kad vogtas) ir gali pristatyti į reikiamas pasaulio vietas. Tik negali to padaryti dėl sankcijų. Kremlius kaltina Vakarus, neva šie sunkvežimiais gabena grūdus iš Ukrainos ir palieka ukrainiečius be maisto.

Ajajai, maskoliams staiga parūpo, kad jų žudomi ukrainiečiai mirs ne nuo kalibrų ir gradų, o iš bado. Visa ši Kremliaus retorika yra niekas kitas, kaip šantažas, siekiant vienintelio tikslo – atšaukti sankcijas mainais į grūdus. Terorizmas visame gražume.

Ukrainiečiai ginasi esamose pozicijose. Rusų okupantai per pastarąją parą nesugebėjo smogti “lemiamo smūgio” nei Iziumo, nei Popasnės, nei Severodonecko kryptimis. Vertinama, kad maskoliai nepasitiki turimais resursais ir laukia pastiprinimo.

Kremlius viešai paskelbė ketinimus dėl Zaporižės srities prijungimo. Referendumai dėl Zaporižės ir Chersono sričių skirti Rusijos visuomenės bukinimui ir muilinimui. Ir asilui aišku, kad Chersone, kur mūšiai vyksta 10 – 20 km nuo miesto centro, neįmanomas joks referendumas.

JK žiniasklaida skelbia, jog ukrainiečių ir rusų turimi šaudmenų resursai skiriasi 40 kartų. Esą dėl intensyvios ugnies, gynėjų noras kautis krenta, o kovinė dvasia svyruoja. Be to, greičiausiai Kremliaus pastangomis, platinama „patikrinta“ informacija apie dešimčių tūkstančių ukrainiečių karių žūtis nuo invazijos pradžios. Nepaisant to, Ukraina laikosi. Laukiama, kada pradės veikti lendlizas, o turimos ginkluotės skirtumas tirpti. Mums šis daugelio vakariečių, o ypač – ukrainiečių, laukimas ir tikėjimas, kad ginklai patys laimės karą, atrodo psichologiškai sekinantis veiksnys. Dar didesnis smūgis gynėjų kovinei dvasiai gali būti įsisąmoninimas, kad patys ginklai savaime karo nelaimės.

Baltarusijos Respublikos ginkluotose pajėgose vyksta karinių dalinių kovinės parengties patikrinimas kovai su konvencinio priešo diversinėmis ir žvalgybinėmis grupėmis.

Charkivo kryptimi rusai vykdo intensyvų ukrainiečių dalinių apšaudymą.

Slovjansko kryptimi priešo pastangos sutelktos į pasirengimą pulti Slovjansko ir Barvinkovės gyvenvietes.

Severodonecko kryptimi okupantai apšaudė ukrainiečių dalinius iš minosvaidžių, artilerijos ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Rusai ir toliau nesėkmingai ieško silpnų vietų Severodonecko miesto gynyboje.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai Donecko ir Luhansko srityse atrėmė septynias priešo atakas, sunaikino tris tankus, dvi šarvuotas kovines mašinas ir keturis priešo transporto priemonių vienetus. Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė šešis bepiločius orlaivius „Orlan-10”.

Užblokavus pagrindinius Ukrainos Juodosios jūros uostus, stipriai paveiktos maisto tiekimo grandinės visame pasaulyje. Prieš invaziją Ukraina turėjo 85 mln. tonų grūdų sandėliuose, tačiau rusams dalį infrastruktūros sugriovus ir dėl okupacijos, Ukraina gali naudotis tik 60 mln. tonų sandėliavimo pajėgumais. Ukraina kaltina Rusiją pavogus apie 600 000 tonų grūdų ir dalį jų eksportavus. Vakarai kaltina Rusiją maistą ir maisto krizę naudojant kaip karo įrankį. Iš Ukrainos į pasaulį eksportuojama 42 % saulėgrąžų aliejaus, 16 % kukurūzų, 10 % miežių ir 9 % kviečių.

Nors tai mums kol kas, galbūt, atrodo, kaip su mumis neturintys nieko bendra skaičiai, tačiau nepasirengimas krizėms, jų nenumatymas, neturėjimas reikiamų įrankių ir reikiamo atkirčio nedavimas agresoriui yra tarpusavyje susiję. Maisto krizė nėra kažkoks tolimas, Afrikos šalyse vykstantis reiškinys.

Mes ir visi Vakarų valstybių piliečiai turime suvokti, jog ši maisto krizė yra iš anksto Rusijos paruošta dedamoji, ir karo ne su Ukraina, o su Vakarais dalis. Maisto grandinių tiekimo suardymas ir kylančios maisto kainos išbalansuos 1,6 mlrd. gyventojų turinčias 94 šalių ekonomikas, jas krečianti banga atsiris į Europą.

Pabėgėlių srautu, kuris gali siekti dešimtis milijonų alkanų žmonių. Europos šalys, be energetinių ir finansinių klausimų, turės ant galvos užgriuvusią dar ir šitą globalią bėdą. Milijonus žmonių gali tekti ne tik apgyvendinti, pamaitinti, bet ir spręsti naujas su tuo susijusias problemas, pavyzdžiui, medicininių paslaugų teikimo, socialinės rūpybos, kultūrinių ir religinių skirtumų išprovokuotų konfliktų.
O kur dar karas Ukrainoje.

Natūralu, kad Europa stengsis visa tai suvaldyti, ir karo bet kokia kaina sustabdymas, nuolaidžiaujant Putinui ir dovanojant jam dalį Ukrainos, atrodys vienintelė logiška išeitis.

Paradoksalu, tačiau nuolat kartodami ir manydami, kad Putinas tėra į kampą įvarytas žvėris, patys tapome Kremliaus sukurtos situacijos įkaitais. Tą sukąstais dantimis turime pripažinti ir imtis veiksmų.

Visų pirma, suvokti, kad situacija yra labai rimta. Tada pradėti planuoti, ką daryti toliau, ir kuo greičiau savo planą įgyvendinti. Kitaip mus ištiks katastrofa. Ta, kurią suplanavo Kremlius.

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas
*****

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis.
Šiaurinis flangas

Charkiv. Be pakitimų.
Izyum. Agresorius toliau puola Dovhenke ir Dolyna ruožuose, tačiau tikslų nepasiekė. Sektoriuje pastebėti tankai T80U, kurie tikėtina priklauso 1 – mos GTA 4 – ai tankų divizijai. Jų aplink Įzyum nematėme jau senokai. Pagrindinis pastiprinimo manevriniais vienetais srautas keliauja į Severodonetsk, tačiau neatmestina, kad siekdami greitesnių rezultatų puolant Dovhenke ir Dolyna, orkai į Izyum sektorių papildomai permetė nedidelius (kuopos ar būrio dydžio) manevrinius vienetus, kurie turėtų sustiprinti agresoriaus puolimo grupes.

Lyman.
Tęsiasi sunkūs mūšiai Svyatohirsk, sunku spręsti kas čia turi persvarą. Pasirodė pranešimų, kad ukrainiečių vienetai persikėlė į kitą Severskyi Donec upės pusę ir užėmė gynybą naujame ruože. Šią informaciją reikia tikrinti, tačiau panašu, ukrainiečiai jau reaguoja į besikeičiančią situaciją. Neatmestina, kad daliniame apsupime atsidūrusios ukrainiečių pajėgos prie Pasika pasitraukė į Bohorodychne.

Rayhorodok gynyba šiuo atveju yra kritiškai svarbi. Jei agresoriui pavyktų persikelti per upę, užimti miestelį, tuomet jis ne tik priartėtų prie Slaviansk iš šiaurės rytų, bet ukrainiečių grupuotę Dolyna – Bohorodychne atkirstų nuo Slaviansk, grėstų šios grupuotės apsupimas. Tai suprasdami, ukrainiečiai aršiai ginasi, šiandien atmušė orkų atakas.

Severodonetsk.
Kautynės mieste tęsiasi. Nors agresorius turi iniciatyvą ir kontroliuoja didesnę miesto dalį, ukrainiečiai gina vakarinėje miesto dalyje įsikūrusį pramoninį rajoną. Šiandien visos agresoriaus atakos atmuštos.

Gynėjai sėkmingai atmušė agresoriaus pastangas priartėti prie Lysychansk iš pietų. Nepaisant čia permetamų rezervų atrodo, kad orkų puolimas Toshkivka ir Ustinivka ruožuose įstrigęs.

Bakhmut. Pasirodė pranešimų, kad į šį sektorių permetami orkų desantininkų BTG, stiprinamos paramos ugnimi priemonės, tačiau ir toliau agresoriui nepavyksta pasiekti savo tikslų. Net orkų propagandistai pažymi itin aršią ukrainiečių gynybą Zolote „kišenėje.“ Maža to, šiandien gynėjams geros žvalgybos, targetingo ir tikslaus artilerijos darbo dėka pavyko išmušti orkus iš jų priešakinių pozicijų Nahirne. Agresorius priverstas atsitraukti į antrines gynybos pozicijas. Orkai taip pat patyrė didelius nuostolius prie Berestove.

Centras. Orkai bandė pralaužti Avdiivka gynybos ruožą iš šiaurės, tačiau reikšmingų rezultatų nepasiekė.

Zaporizhia. Be pakitimų.

Pietų kryptis. Negalėdamas iš ukrainiečių perimti iniciatyvos, agresorius stoja į gynybą, tvirtina ir įrenginėja naujas pozicijas.

Žvelgiant bendrai, agresorius sukoncentravo pastangas užimti Severodonetsk ir pradėti mūšį dėl Slaviansk. Padėtis yra sudėtinga, ukrainiečiai ne tik netenka teritorijos, bet ir patiria nemažus nuostolius, vietomis atsiranda artilerijos sviedinių trūkumas. Tačiau reikia suprasti, kad orkams taip pat švelniai tariant ne pyragai. Taip, jie turi persvarą ugnies priemonėmis (aviacija, artilerija), nejaučia sviedinių trūkumo. Tačiau kaip ir anksčiau didžiausios jų bėdos dėl manevrinių vienetų trūkumo.

Aplink Slaviansk ir Severodonetsk yra sutelktos ir iš kitų sektorių nuolat papildomos kovingiausios ir pilniausios orkų BTG (to pasekoje orkai praranda iniciatybą Pietų kryptyje, nieko nepasiekia Zaporizhia ir Avdiivka). Visas, kas liko iš 1 GTA, 90 – osios tankų divizijos, desantininkų kaunasi Severodonetsk ir Slaviansk sektoriuose. Nors čia besikaunančias pajėgas įvardijome kaip kovingiausias ir pilniausias, tačiau tai tik palyginus su viskuo, kas liko kituose sektoriuose. Pagrindinėje puolimo ašyje taip pat kaunasi pavargusios, išretintos ir demotyvuotos pajėgos. Rusija nebeturi ko jomis pakeisti, nes:

• RF rengiami „teritoriniai batalionai“ (rezevistų/kontraktnikų pagrindu apygardose formuojami vienetai) dar neparengti ir vargiai pakeis situaciją,
• ”demilitarizuotų“ reguliarių RF dalinių užpildymas kontraktnikais stipriai stringa.
• DNR/LNR mobilizuotieji tėra patrankų mėsa,
• kovinę techniką, artileriją gebančių valdyti, kovinės patirties turinčių samdinių resursas taip pat neamžinas.

Viena išeitis – masinis šauktinių naudojimas. Tačiau ar padėtį pakeis nemotyvuota ir prastai parengta karių masė, už kurios stovi jų motinos ir tėvai? Taip, dabar tėvų ir motinų judėjimas beveik nematomas. Tačiau jei į Rusiją ims plaukti išimtinai šauktinių karstai, o Kremliaus grupuočių tarpe atsiras norinčių tai išnaudoti

*****

Plačiai ir skandalingai nuskambėjo Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pareiškimas: „Aš jums sakau, aš jų nekenčiu. Jie yra niekšai ir šunsnukiai. Jie nori mirties mums, Rusijai. Ir kol būsiu gyvas, padarysiu viską, kad jų neliktų”. Tokie žodžiai esą patvirtino Kremliaus ketinimus vykdyti ukrainiečių tautos genocidą. Prieš kelias dienas Medvedevas pareiškė, kad jei Ukraina naudos amerikietiškas MLRS sistemas, Rusija smogs „sprendimų priėmimo centrams“, t.y. Ukrainos gynybos ministerijai, generaliniam štabui, Aukščiausiajai radai ir Prezidento kanceliarijai. Dar anksčiau, Medvedevas švaistėsi grasinimais dėl branduolinio ginklo panaudojimo.

Dvare visuomet turi būti visiems girdimas ir matomas klounas, kurio lūpomis išsakomi tikrieji ketinimai. Kadangi Žirinovskis apsikabinęs Kobzoną unisonu traukia ciastūškes, rūmų juokdario kepurė užmaukšlinta Medvedevui. Tačiau tai nereiškia, kad jis kalba nesąmones.

Nuo Medvedevo neatsilieka ir kiti Rusijos politikieriai: parlamento narys Aleksejus Žuravliovas pasiūlė subombarduoti Kyjivą kaip Mariupolį. „Taikos užtikrinimui”, deputatas siūlo Rusijos kariuomenei „eiti iki Lenkijos“. Kitas Rusijos parlamento narys Michailas Delyaginas pasiūlė pulti Azerbaidžano naftos pramonės objektus. Rusijos propagandistas Sergejus Michejevas paragino Kremlių pradėti karinę operaciją prieš Baltijos šalis ir sukurti sausumos koridorių į Kaliningradą (matyt, niekas Maskolijoje nebelaiko Baltarusijos atskira valstybe).

Iš vienos pusės, į ligonių kliedesius nereikėtų kreipti dėmesio. Iš kitos pusės, gerai, kad yra, kas išpasakoja Kremliaus nuotaikas ir galimus planus. Mums šie dalykai žinomi, reiktų kažkaip Briuselyje juos pateikti pietų meniu.

ES tvirtina, kad Rusija savo veiksmais blokuoja grūdus Ukrainos uostuose. Pasaulio maisto programos duomenimis, maisto krizė artimiausiu metu paveiks papildomai 50 mln. žmonių. JT Saugumo Tarybos posėdyje Europos vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel apkaltino Rusiją šantažuojant pasaulį maistu. Atsakydamas į tai, Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia apkaltino Vakarų politikus „skleidžiant melą” ir išėjo iš posėdžių salės.

Išėjo vagis, kišenėse išsinešdamas svetimą, milijonams badaujančiųjų skirtą maistą. Ir neatsirado nei vieno drąsuolio, kuris tą vagį būtų sustabdęs, iškratęs kišenes ir išpėręs subinę dilgynėmis. Nekalbant apie pagavimą už rankos vagystės metu. Ir kartuvių ešafotą karo nusikaltėliams.

Gilėja vertybinė krizė dėl užsitęsusio karo Ukrainoje. Tiek Maskva, tiek Kyjivas aptarinėja Macrono siūlymą nežeminti Rusijos ir pradėti (kažkokias) derybas (ir vėl?).

„- Nelabai suprantu Rusijos pažeminimo. Kas yra Rusija? Apie ką mes kalbame? Apie tai, kad visus šiuos aštuonerius metus jie žudė mūsų žmones?“ – viešai Paryžiaus klausia Zelenskis. „- Niekas mūsų nežemina – mus žudo. Todėl neketiname nieko žeminti, o atsakysime tuo pačiu”.

Baltarusijos kariuomenė pradėjo pratybas, ruošiantis pereiti iš taikos į karo meto padėtį. Kremlius svajoja pradėti puolimą iš Baltarusijos ir tuo apsunkinti Ukrainos gynybą. Klausimas, žinoma, ko bus verti (jeigu bus) į mėsmalę mesti baltarusių kariai, kurie dešimtmečiais nedalyvavo jokiuose kariniuose veiksmuose, neuostė parako, nematė – išskyrus bananais daužomų savo tautiečių – kraujo. Lukašenkos paradų šou išdresuota armija greičiausiai išsibėgiotų pirmomis mūšio akimirkomis.

Okupacinė Chersono srities valdžia ketina surengti regione „referendumą” tam, kad nuspręstų dėl jo „prijungimo” prie Rusijos Federacijos. Kremlius, okupavęs Luhansko sritį (jau okupuota 97 %) ir įsitvirtinęs pietuose, matyt, kažkuriam laikui sieks karo užšaldymo, derybų su Kyjivu ir Vakarais. Tačiau tai labai pavojinga situacija, nes Rusija pauzę išnaudos persigrupavimui, resursų atnaujinimui ir tolesniam karo etapui. Ukraina ir Vakarai neturi kito kelio – tik šiandieninio Kremliaus režimo sunaikinimą.

Slovjansko kryptimi priešas šturmuoja ukrainiečių pajėgas, siekdamas pagerinti taktinę padėtį.

Vykdomas įnirtingas inžinerinės įrangos apšaudymas Izium rajone.

Limano rajone rusai bandė prasiveržti Raihorodoko gyvenvietės kryptimi, tačiau nesėkmingai.

Severodonecke Ukrainos kariai sėkmingai sulaiko okupantų pajėgas, mieste tęsiasi kovos.

Miesto apylinkėse netikėtai pradingo rusų nacgvardijos (maskoliai ją vadina rosgvardija) specpajėgų “Achmat”, pavadintos Kadyrovo garbei, prievartautojai ir žmogžudžiai. Naktį 8-ni šios grupės smogikai patrulio metu „pasiklydo“ ir ryte buvo rasti negyvi.

Antracyto miesto (55 tūkst. gyventojų) kolaborantų administracijai buvo perduoti linkėjimai sprogmenų pavidalu. Vietiniai sako, kad likę gyvi kolaborantai kažkodėl prarado norą “eiti į darbą”.

Priešo personalas vis labiau demoralizuojamas. Turimais duomenimis, 106-osios ir 76-osios oro desanto divizijų dalinių kariai atsisakė dalyvauti karo veiksmuose ir iš Luhansko srities grąžinami namo į Rusiją.

Būtent taip ir ne kitaip. Maskoliai turi drebėti iš baimės galvodami, kad jiems dar teks praleisti naktį Ukrainos žemėje.

Maskva šaiposi iš Vakarų, teigdama, jog vakariečiai, pripratę prie migdolų pieno latte ir bandelių be glitimo, rudenį patirs pragarą, kai tokia bandelė bus parduodama už šaukšto eršketų ikrų vertę.

Degalų kainos ir aviacinio kuro stygius gali apriboti skrydžius, kas bus tikra tragedija „atostogas su vaizdu“ įpratusiems planuoti europiečiams.
Pigios beglitimės bandelės, raudonas vynas, atostogos su vaizdu į jūrą mainais į dovaną Putinui – krauju plūstančią Ukrainą.

Kremlius teigia, kad tokį rudenėjantį vaizdą mato Prancūzijos vadovas ir jo skystumą vertina kaip nuovargį dėl sankcijų bei ragina kuo greičiau pradėti kalbas „apie karo pabaigą“.

Psichoperantai Raudonojoje aikštėje teigia, kad Macrono parašas jau yra.

Tuo tarpu pezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie Macrono skambučius Putinui ir juos vertindama kaip skambučius teroristui, pabrėžia, kad mes, Vakarai, savo bailumu ir krūpčiojimu užauginome Putiną, neišmokome Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo klaidų.

Mūsų įsitikinimu, Putiną gali sustabdyti tik ultimatyvi, jėga paremta politika: Kremlius privalo nešdintis lauk iš Ukrainos. Nepaklusęs, tuojau pat sulaukti smūgių į okupacinius pajėgumus Ukrainos teritorijoje. Ne tik driskių gauja, bet ir jos vadai Kremliuje turi drebėti iš baimės dėl galimo fizinio atsako į savo planuojamus ir vykdomus nusikaltimus.

Tik tokiu būdu galime sumažinti Rusijos agresijos nuostolius pasauliui. Kiekviena pradelsta diena, kiekviena pradelsta valanda Putinui ir jo sėbrams kelia juoką ir padrąsina juos judėti dar didesnių žudynių ir prievartos link.

******