Locked N’ Loaded | Veidaknygė
Jūsų dėmesiui – gruodžio mėnesio apžvalga.
Tarptautinis frontas
Visą mėnesį toliau vyravo strateginė nežinomybė dėl tolimesnės karo eigos, galimų paliaubų ar net taikos. Būsimasis JAV prezidentas D. Trump tęsė anksčiau įvardintą liniją, kad karą reikia užbaigti. Toks naratyvas vyravo ir D. Trump, V. Zelenskyi ir E. Macron susitikimo metu Paryžiuje. Tačiau konkrečių žingsnių ar pasiūlymų bent viešai nebuvo matyti. Nepanašu, kad spalio mėnesį pristatytas Ukrainos taikos planas būtų sužavėjęs būsimąjį Baltųjų rūmų šeimininką. Viešumoje jis abejojo J. Biden sprendimu leisti smūgiuoti amerikietiška ginkluote į rusijos teritoriją bei neatmetė galimybės, kad karinė parama Ukrainai gali mažėti. Tačiau vargu ar galima teigti, jog tai sisteminės žinutės, kurios yra karo užbaigimo plano dalis. Tai labiau panašu į spontanišką reakciją į žurnalistų užduotus klausimus, siekiant sumenkinti ankstesnės administracijos veiksmus.
Esant Vakarų lyderystės vakuumui, jį bandė užpildyti Prancūzija. Ne tik aktyviai komunikavo apie galimas paliaubas, bet ir sustiprino naratyvą dėl taikdarių misijos Ukrainoje. Apie tai E. Macron gruodžio mėn. kalbėjo ir su D. Tusk. Tai, kad ši opcija Europoje yra svarstoma rodo ir Vokietijoje atlikta apklausa. „YouGov“ tyrimo duomenimis 56 proc. apklaustų vokiečių pasisako už tokį žingsnį. Tiesa, paklausus ar pritartų tokiai iniciatyvai, jei misijoje dalyvautų Vokietijos kariai, teigiamai atsakė tik 23 proc. respondentų.
Kaip ten bebūtų tam yra viena „nedidelė“ sąlyga – turi būti sudarytos paliaubos. Apie jas viešoje erdvėje informacija buvo pasirodžiusi, tačiau rusijos ir Ukrainos atstovai tokias kalbas paneigė. Tačiau nepaisant to panašu, kad abiem pusėms šis klausimas yra svarbus.
Antai, rusijos „diplomatijos“ vadovas s. lavrovas, kalbėdamas apie galimas derybas dėl paliaubų pabrėžė, kad neva Prancūzijos atstovai šiuo klausimu kalbasi su rusija apeidami Ukrainą. Taip, akivaizdžiai bandoma sumenkinti bendros Ukrainos ir Vakarų pozicijos galimybę.
Mėnesio pabaigoje pasirodė gana keistas įtakingo Ukrainos žiniasklaidos priemonių savininko ir visuomenės veikėjo D. Gordon pareiškimas apie neva artėjančius susitarimus, kurie per dieną užbaigs karą. Tikėtina, kad tai Ukrainos viešos erdvės testavimas, siekiant įvertinti visuomenės ir kariuomenės nuotaikas dėl galimo susitarimo. Beje, gruodį 38 proc. apklaustų ukrainiečių pasisakė už tai, kad taikos ir nepriklausomybės labui Ukraina galėtų atsisakyti savo teritorijų. 51 proc. pasisakė prieš teritorines nuolaidas rusijai. Palyginimui – 2023 m. gruodį už teritorines nuolaidas rusijai pasisakė 19 proc., o prieš – 74 proc.
Kovinio potencialo dinamika
Vadovavimas ir valdymas.
Ukraina. Viena esminių Ukrainos problemų kare ir toliau lieka komplikuota vadovavimo ir valdymo sistema. Per gruodžio mėnesį postūmio (pvz. steigti divizijos struktūrą) pakeisti esamą padėtį nesimatė. Ir toliau operacinė – taktinė vadavietė valdo apie 10 brigadų, o šioms priskiriamas irgi sunkiai suvaldomas batalionų skaičius. Šias problemas gilina neefektyvi mobilizacijos, rezervistų rengimo ir jų paskirstymo į vienetus sistema. Toliau formuojamos naujos, kovinės patirties, technikos ir įrangos neturinčios brigados, kai šiuo metu mūšiuose dalyvaujančioms brigadoms labai trūksta personalo. Ryškiausi pavyzdžiai – Prancūzijoje rengtos, bet neparengtos, turinčios motyvacijos problemų 155-osios brigados metimas į mūšius Pokrovsk sektoriuje (apie tai daugiau informacijos rasite čia – https://shorturl.at/aYyLP) ir karštligiškas rezervinių vienetų trūkumas Lyman sektoriuje rezultatyviai besikaunančiuose vienetuose.
Rusija. Agresoriaus vadovavimo ir valdymo sistema yra panaši kaip ukrainiečių, tačiau yra keli esminiai skirtumai:
Agresoriaus vadovybė turi persvarą gyvąja jėga ir aukštą toleranciją nuostoliams;
Brigados ir pulkai veikia divizijos sudėtyje, t. y. divizijos vadas su savo štabu valdo nuo 4 iki 7 vienetų, kas supaprastiną vadovavimą pajėgomis;
Rusų divizijos ir armijos tose pačiose kryptyse veikia nuolat, o atvykstantys rezerviniai vienetai papildo jas, taip kompensuodami netektis. Taigi divizijų ir armijų štabai bei vadai lieka tuose pačiuose operacijų rajonuose.
Tokiu būdu grubus, tačiau paprastas vadovavimo ir valdymo mechanizmas yra atidirbtas ir ilgainiui duoda rezultatus mūšio lauke.
Manevras:
Ukraina. Nepaisant prieš tai įvardintų V2 problemų, ukrainiečiai išlaiko manevro pajėgumą mūšio lauke ir tęsia pasipriešinimą. Kas liečia gyvąją jėga, yra tęsiama mobilizacija ir rengiami kariai, prie to prisideda Vakarų valstybės. Kalbant apie šarvuotą techniką Ukrainos vienetai iš Danijos ir Švedijos gaus 40 PKM CV90, o iš Vokietijos – 20 Marder‘ių.
Rusija (žr. priedą Nr. 1).
Agresoriui rezervų papildymas ir toliau yra galvos skausmas. Šį mėnesį nuostoliai vėl buvo rekordiniai ir pasiekė 48 670. Tik priminsime, kad kas mėnesį rusai geba į savo pajėgas pritraukti ne daugiau nei 30 tūkst. naujų karių, o kada rusams papildymo dinamika šioje srityje buvo teigiama jau sunku prisiminti. Tačiau dėl galimybės operatyviai telkti rezervus ten, kur reikia ir ukrainiečių iššūkių V2 srityje, ši problema mūšio lauke rusams nėra tokia aštri, kokia galėtų būti.
Šį mėnesį agresoriaus šarvuotos technikos nuostoliai pasiekė rugpjūčio mėnesio žemumams (880 technikos vienetų). Galimai, tai sietina su prieš tai buvusiais labai rezultatyviais ukrainiečių mėnesiais, kas rusus privertė mažinti mechanizuotų vienetų panaudojimą operacijose. Daugiausiai į puolamuosius veiksmus buvo įtraukti pėstininkai be technikos (kas atsispindi gyvosios jėgos nuostoliuose) bei su nešarvuota technika (jos nuostoliai ir toliau išliko stabiliai aukšti). Taip pat, prie mažesnio šarvuotos technikos naudojimo prisidėjo ir tikėtinas šaudmenų trūkumas.
Ugnis:
Kontaktinė linija ir artimas užnugaris. Nors viešoje erdvėje pasirodė vertinimų, kad dėl Vakarų pagalbos agresoriaus persvara ugnimi nebėra tokia didelė, tačiau realybė mūšio lauke yra kiek kitokia. Gruodžio mėnesį iš karščiausių fronto ruožų ukrainiečių kariai skelbė, kad šaudmenų trūkumas visgi yra ženklus.
Viena vertus, dalinai problema kilo dėl nekokybiškų Ukrainos gynybos pramonės gaminamų minosvaidžių minų. Politikai pažadėjo netinkamas partijas pakeisti kokybiškomis, tačiau kol kas nieko neįvyko.
Tačiau viską suversti tik nekokybiškoms minoms negalime. Ugnies priemonių spektras gerokai platesnis ne tik minosvaidžiai (artilerija, MLRS). Jei pažiūrėsime į agresoriaus artilerijos ir oro gynybos sistemų nuostolių dinamiką (žr. priedą Nr. 2) pamatysime, kad Ukrainos pajėgų rezultatyvumas gruodžio mėnesį buvo kaip niekad kuklus. Antai, sunaikinta 635 artilerijos sistemos ir minosvaidžiai, t. y. rezultatas daugiau nei dvigubai prastesnis nei birželio – spalio mėnesiais. Be to, rusų MLRS sunaikinta vos 3 sistemos, kai pvz. spalio mėnesį buvo 40. O rusų oro gynybos nuostoliai ir toliau nepasiekia birželio mėnesio rezultatų. Tiesa, yra ir pozityvo – Ukrainos gynėjų vienetai vis dažniau ginkluotėn gauna Ukrainos gamybos haubicas „Bohdana“ (155 mm kalibras, trumpesnės tiekimo grandinės, efektyvesnis remontas ir pan.).
Kita vertus šaudmenų trūkumas susijęs ir su priešo veikla, pvz. blokuojant ar dengiant ugnimi ukrainiečių logistinius kelius.
Deep strike vs. oro gynyba:
Ukrainos deep strike operacijos gana tolygiai pasiskirstė per visas smūgių teritorijas (žr. priedą Nr. 3). Nors atrodo, kad daugiausia smūgių buvo nukreipta į Luhansk, Donetsk, Zaporizhia kryptis, Krymą bei jų užnugaryje esančius objektus – iš viso 59 proc. visų gruodžio smūgių. Daugiausiai kliuvo Rostov prie Dono ir Krasnodar srityse esantiems oro uostams, naftos perdirbimo gamykloms ir kitiems objektams. Taip pat, kentėjo Kursk ir Kharkiv kryptyse buvę rusų štabai, naftos perdirbimo gamyklos ir kiti taikiniai. Kitose rusijos teritorijose ypatingo dėmesio susilaukė r. kadyrovo valdoma Čečėnija. Čia esantys akhmat syla tik tok specnaz kovotojai net keletą kartų į svečius sulaukė dronų. Agresoriaus oro gynyba nelabai turėjo priešnuodžių prieš vakarietiškas raketas (ypač, kai būdavo atakuojama ne viena, o su keletu raketų), o dronai spiečiais sėkmingai atakavo mažiau oro gynyba pridengtus objektus.
Agresorius toliau prioritetą teikė smūgiams prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą:
Smūgiai raketomis išliko panašiame lygmenyje kaip lapkričio mėnesį (258 vs 224), o dronų smūgių dinamika kažkiek sumažėjo, tačiau išliko reikšminga (1885). Žvelgiant į Ukrainos priešraketinės gynybos efektyvumą (priedas Nr. 4), tai skaičiai atrodo neblogai – numušta 71 proc. raketų bei tik 3 proc. dronų Shahed pasiekė tikslą. Tačiau, Ukrainos gynėjams ir toliau yra sunkiai įkandamos balistinės raketos, ypač mažesnio masto smūgių metu, kai rusai atakuoja objektus, nepridengtus moderniomis oro gynybos sistemomis (pvz. ne objektus Kyiv, o kur nors Sumy srityje). Kas liečia dronus, tai iš 53 proc. numuštų dronų nuolaužos (arba pats numuštas dronas) krenta miestuose ir padaro žalą, o 44 proc. EW priemonėmis nuo taikiniu nukreiptų dronų kažkur visgi taip pat nukrito ir nebūtinai į negyvenamas vietoves.
Ženkliai sumažėjo agresoriaus smūgiai KAB‘ais. Antai, lapkričio mėnesį buvo smūgiuota 3196 kartus, o gruodį – tik 1394. Galimai, tai sietina labiau su agresoriaus planais (pvz. bombų taupymas, KAB‘ų modernizavimas ir pan.), o ne su Ukrainos pajėgų oro gynybos efektyvumu. Galima būtų teigti, kad rusai baiminasi ukrainiečių smūgių kariniams oro uostams, todėl atitraukė orlaivius, tačiau tai būtų wishfull thinking, nes tai pagrindžiančių duomenų neturime. Ukraina paskutinį rusų bombonešį numušė spalį, o gruodį numušti rusų orlaiviai – tai nuo jūrinio drono raketomis numušti du sraigtasparniai Mi8. Šis pajėgumas (jūriniai dronai) dar nepasiekęs tokių galimybių, kad gebėtų grasinti už 100 km KAB‘us galintiems mesti Su34. Kita prielaida, kodėl KAB‘ų panaudojimas yra sumažėjas, tai tikimybė, kad sovietiniai šių bombų resursai po truputi senka ir neužilgo nebus ką modernizuoti.
Situacija fronte
Geresniam įsivaizdavimui siūlome naudoti DeepState žemėlapį
https://deepstatemap.live/en"#10/48.4552345/37.6365024.
Pagrindinių pastangų kryptis.
Koncentruodamas rezervus ir resursus Pokrovsk – Kurahove sektoriuje, agresorius kuria sąlygas Pokrovsk miesto šturmui:
Išplėtė pietvakarinį pleištą (Ukrainka – Pischane – Dachenske), ugnimi dengia Pokrovsk logistinius kelius iš pietvakarių, vakarų ir dalinai iš šiaurės. Vysto sėkmę, siekia su pajėgomis kirsti minėtas aprūpinimo arterijas ir blokuoti miestą iš vakarų.
Suintensyvino veiksmus rytiniame Pokrovsk flange, nežymiai sugebėjo pasistūmėti Vozdvyzhenka ir siekia perkirsti ukrainiečių logistinį kelią į miestą iš rytų (Kostyantinivka – Pokrovsk), taip blokuojant miestą iš rytų.
Dėl Ukrainos vienetų gynybos Slovianka – Petropavlivka aukštumose ir ruože nuo Sukhi Yali upės iki kelio Kurahove – Zaporizhia, agresoriui nepavyksta pilnai suformuoti savo pietinio flango. Tokia situacija grasina okupantų užnugariui, tačiau dėl rusų persvaros yra galimybė, kad minėtuose ruožuose didvyriškai besikaunantys Ukrainos gynėjai gali būti apeiti bei apsupti.
Remiančių pastangų kryptys:
Tolimesnis Pokrovsk – Vuhledar pietvakarinis flangas. Per gruodžio mėnesį agresorius sutvirtino savo pozicijas Velyka Novosylka šiauriniame ir pietiniame flanguose ir rengiasi apsupti miestą. Tai neigiamai veikia Ukrainos pajėgų operacijas ne tik Zaporizhia kryptyje, bet ir agresoriaus pagrindinių pastangų kryptyje. Potencialiai rusai gali perimti svarbų komunikacinį mazgą kelio Kurahove – Zaporizhia prieigose, tai dar labiau sukomplikuotų ukrainiečių gynybą Pokrovsk – Kurahove sektoriuje.
Tolimesnis Pokrovsk – Vuhledar šiaurės rytinis flangas. Nepaisant didelių pastangų okupantams nepavyko ženkliai pakeisti situacijos Chasiv Yar ir Toretsk ruožuose. Tiesa, kažkiek buvo pasistūmėta Chasiv Yar pramoniniame rajone bei Toretsk, tačiau tai reikšmingai nepakeitė Pokrovsk gynybai kritiškai svarbios Kostyantinivka saugumo situacijos. Tuo labiau, rusams neužteko jėgų kažką rimčiau nuveikti siekiant tolimesnių tikslų – Slovyansk ir Kramatorsk.
Agresoriui pavyko pasiekti atskirų taktinių laimėjimų Luhansk kryptyje:
Kupjansk sektoriuje pavyko išplėsti pleištą pietiniame Kupjansk flange prie Oskil upės, susikurti nedidelį placdarmą šiauriniame flange vakariniame upės krante. Taip pat, pasistūmėta Lozova ruože. Tiesa, šie laimėjimai nesukūrė sąlygų Kupjansk izoliavimui ar tuo labiau šturmui.
Prie Terny agresoriui pavyko pasiekti lokalių laimėjimų, pavojingiausiai atrodo mėnesio pabaigoje vykdytas bandymas susikurti placdarmą vakariniame Zherebec upės krante prie Ivanivka (ties keliu į Lyman).
Syversk sektoriuje agresoriaus bandymai nupjauti ukrainiečių pleištą ir susikurti sąlygas judėti link Slovyansk, nebuvo sėkmingi.
Nepaisant rusų bandymų suspausti Ukrainos pajėgas Kursk kryptyje iš rytų ir vakarų, ukrainiečiai išlaikė placdarmą. Nors Ukrainos vienetai prarado keletą svarbių pozicijų ir rusai artėja prie Sudzha, tačiau ukrainiečiai išlaiko galimybes ne tik gintis, bet ir kontratakuoti.
Visą gruodį agresorius skleidė gandus apie galimą desantinę operaciją per Dniepro upę, link Kherson, taip tikėtina siekdamas atitraukti ukrainiečių vienetus ir resursus iš kitų krypčių (pvz. žinutės apie šimtus valčių Dniepro deltoje ir pan.).
Kitose kryptyse ir sektoriuose dominavo mažesnio intensyvumo mūšiai.
Apibendrinimas
Tarptautiniame fronte agresorius naudojasi strategine nežinomybe dėl JAV pozicijos ir veiksmų rusijos – Ukrainos karo kontekste bei siekia trikdyti Vakarų ir Ukrainos bendradarbiavimą.
Ukrainos politinė – karinė vadovybė nesiima sisteminių pokyčių organizuojant ir rengiant ginkluotąsias pajėgas, tokiu būdu rusai geba išnaudoti savo kiekybinį pranašumą mūšio lauke.
Ukrainos pajėgoms trūksta oro gynybos ir ugnies priemonių (artilerijos sistemos, šaudmenys), kad eliminuotų agresoriaus kiekybinį pranašumą mūšio lauke.
Koncentruodamas rezervinius vienetus ir resursus Pokrovsk – Kurahove sektoriuje, agresorius kuria sąlygas Pokrovsk miesto šturmui.
