Hélène de Lauzun
Pirmadienį Emmanuelis Macronas susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, siekdamas pasisakyti už Ukrainą. Prancūzijos prezidentas save mato kaip vienintelį karinio dislokavimo Europoje gynėją.
Jo vizitas beveik sutapo su Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio, kuris lankysis vėliau šią savaitę, kelione. Nors abu Europos lyderiai remia Ukrainą prieš Rusiją, Europa toli gražu nėra vieninga. Priešingai, D. Trumpas pareiškė, kad Vladimiras Putinas yra atviras idėjai, jog Europos pajėgos galėtų būti dislokuotos Ukrainos pasienyje. Šį klausimą turėtų aptarti duetas, kuriame E. Macronui ir K. Starmeriui vietos nenumatyta.
E. Macrono pozicija, išdėstyta pastarosiose jo kalbose, Prancūzijoje sulaukė didelio dėmesio, tačiau D. Trumpas liko abejingas. Nuo pat pirmųjų jų prezidentavimo metų 2017-aisiais E. Macronas siekė palaikyti artimus santykius su D. Trumpu, nors juos sieja mažai kas. Kai D. Trumpas buvo perrinktas, E. Macronas vengė prisidėti prie Prancūzijoje kilusio pasmerkimo choro.
Užuot koncentravęsis į politiką, E. Macronas pasirinko asmeniškesnį požiūrį, bandydamas kurti artumo įspūdį šypsenomis ir žvilgsniais. Tačiau jo įsivaizduojamus „ypatingus santykius“ su D. Trumpu sunku suderinti su pastangomis ginti Ukrainą ir atgaivinti merdintį transatlantinį aljansą.
Nepaisant spaudos konferencijoje vyravusio draugiško tono, įtampa buvo akivaizdi. Pavyzdžiui, E. Macronas pabrėžė, kad 60 % Europos pagalbos Ukrainai sudaro dotacijos, o ne paskolos. Tai išprovokavo sarkastišką D. Trumpo reakciją – jis pabrėžė, kad JAV tikisi susigrąžinti savo suteiktas lėšas.
E. Macronas aiškiai deklaravo:
„Ši taika negali reikšti Ukrainos kapituliacijos. Ši taika negali būti paliaubos be garantijų.“
Jis taip pat paskelbė, kad Prancūzija ir „tam tikri Europos partneriai“ yra pasirengę siųsti karius į Ukrainą taikos palaikymo misijai, kai tik bus pasiektas susitarimas. Tačiau lieka neaišku, kas tie „tam tikri partneriai“, nes pastarųjų savaičių susitikimuose Paryžiuje šiuo klausimu nebuvo priimta jokių sprendimų. Nors K. Starmeris remia šią idėją, Jungtinė Karalystė nėra ES narė, todėl jos vaidmuo tokioje operacijoje būtų specifinis.
E. Macronas taip pat pabrėžė būtinybę turėti aiškią sistemą ir konkretų tvarkaraštį. Kalbėdamas su „Fox News“, jis teigė, kad paliaubos galėtų būti sudarytos per kelias savaites – tai esą leistų įvertinti Rusijos ketinimus. Tačiau Prancūzijos prezidentas įspėjo, kad paliaubos būtų prasmingos tik su „Amerikos parama, užtikrinančia saugumo garantijų patikimumą“.
„Mes norime greitos taikos, bet ne trapaus susitarimo“, – pabrėžė jis spaudos konferencijoje, užsimindamas apie riziką, kad Europa gali atsidurti tokioje pačioje situacijoje kaip po Krymo aneksijos ir Minsko susitarimų.
Po susitikimo su D. Trumpu E. Macronas paskelbė apie „posūkio tašką“ derybose. Tai atrodo keista, nes JAV prezidentas, regis, nelabai kreipė dėmesį į jo žinutę. Pasak „Les Échos“, D. Trumpas labiau domėjosi Paryžiaus Notre-Dame katedros atstatymu nei JAV įsipareigojimais dėl Ukrainos. Kol D. Trumpas koncentruojasi į susitarimą su Volodymyru Zelenskiu dėl retųjų žemių išteklių, E. Macronas stengiasi išlaikyti optimizmą ir teigia:
„Pats šio susitarimo pasirašymas yra faktinis Ukrainos suvereniteto pripažinimas.“
Ketvirtadienį, vasario 27 d., K. Starmeris lankysis Baltuosiuose rūmuose, kur gins poziciją, artimą Prancūzijos prezidento požiūriui. Tuo tarpu E. Macronas grįžta į Paryžių – be jokių konkrečių įsipareigojimų iš savo amerikiečių kolegos.
Hélène de Lauzun yra europeanconservative.com Paryžiaus korespondentė. Ji studijavo Paryžiaus aukštojoje norminėje mokykloje (École Normale Supérieure de Paris). Harvarde dėstė prancūzų literatūrą ir civilizaciją, o Sorbonoje apsigynė istorijos mokslų daktaro laipsnį. Ji yra knygos „Histoire de l’Autriche“ (Perrin, 2021) autorė.
europeanconservative.com
