2024-11-27, Trečiadienis

Kas tris sekundes savo namus palikti būna priverstas bent vienas žmogus

migrants

Šiandien minima Pasaulinę pabėgėlių diena.

Ta proga Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) tradiciškai pateikia pranešimą dėl pasaulinių tendencijų mūsų planetoje, susijusių su karais, gyventojų patiriamu smurtu ir persekiojimais, taip pat su didžiausia istorijoje priverstine migracija.

Naujajame Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros pranešime dėl pasaulinių tendencijų (šis pranešimas – pagrindinis organizacijos atliekamas metinis priverstinės migracijos tyrimas) nurodoma, kad, baigiantis 2016 metams, pasaulyje būta 65,6 milijono priverstinai migravusių žmonių – apie 300 000 tūkstančių daugiau negu 2015 – aisiais. Šie skaičiai rodo, jog mūsų planetoje esama nepaprastai daug žmonių, kuriems reikia apsaugos.

Šiuos 65,6 milijonus žmonių sudaro trys svarbios grupės. Pirmoji – tai pabėgėliai. Jų yra 22,5 milijono – tiek daug pabėgėlių pasaulyje užregistruota pirmą kartą. Iš jų 17,2 mln. žmonių yra užregistravusi Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra, o likusią dalį – dukterinė organizacija, Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų Palestinos pabėgėliams agentūra Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), registruojanti Palestinos pabėgėlius.

Sirijoje vykstantis konfliktas lemia, kad iš šios šalies išvyksta didžiausias pabėgėlių skaičius (5,5 milijono), bet 2016 m. atsirado nauja šalis, iš kurios išvyko daugiausia pabėgėlių – tai Pietų Sudanas. Dėl 2016 m. liepą tragiškai nutrūkusių pastangų užtikrinti taiką, iš šios šalies iki metų pabaigos išvyko 739 900 žmonių (šiandien jų yra jau 1,87 milijono).
Antrąją grupę sudaro žmonės, priversti migruoti savosios šalies viduje. Jų skaičius 2016 m. pabaigoje siekė 40,3 mln. Daugiausia priverstinai savo šalies viduje migruoja Sirijos, Irako ir Kolumbijos gyventojai. Tai yra pasaulinio masto problema: tokie žmonės sudaro beveik du trečdalius viso pasaulyje priverstinai migravusių žmonių skaičiaus.

Trečioji grupė – tai prieglobsčio prašytojai. Šie žmonės yra pabėgę iš savo šalies ir kaip pabėgėliai prašo tarptautinės apsaugos. 2016 m. pabaigoje prieglobsčio prašančių žmonių pasaulyje buvo 2,8 mln.

Štai kokią milžinišką kainą žmonėms tenka mokėti dėl karų ir persekiojimų: 65,6 mln. tokių asmenų reiškia, kad vidutiniškai vienas iš 113 žmonių pasaulyje šiandien yra priverstinai migravęs. Šis skaičius viršija visų Jungtinės Karalystės gyventojų skaičių (o juk ši valstybė pagal savo gyventojų skaičių pasaulyje užima 21 vietą).

Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras Filippo Grandi teigia, kad toks skaičius, iš kokios perspektyvos bepažvelgtume, yra nepriimtinas. Jis iškalbingai rodo, kad visoms šalims būtina solidariai telkti pastangas, siekiant išvengti krizių ir jas įveikiant. Pabėgėliai, priverstinai savo šalies viduje migruojantieji asmenys ir prieglobsčio prašytojai turi būti apsaugoti, kol bus priimti reikiami politiniai sprendimai.

Viena iš pagrindinių minėtojo pranešimo išvadų – nauja priverstinė migracija tebėra labai didelė. 65,6 mln. žmonių visame pasaulyje yra priversti keltis gyventi kitur. 2016 m. priverstinai persikėlė 10,3 mln. žmonių; apie du trečdaliai jų (6,9 mln.) bėgo nuo grėsmės savo šalies viduje. Tai reiškia, kad kas tris sekundes – trumpesnį laiką, negu užtrunka perskaityti šį sakinį – savo namus palikti būna priverstas bent vienas žmogus.
Tiesa, pernai buvo galima įžvelgti ir šiokių tokių padėties gerėjimo perspektyvų – dalis pabėgėlių ir priverstinai šalies viduje migravusių žmonių sugrįžo į namus, kai kurie apsigyveno trečiosiose šalyse. 37 šalys sutiko, kad iš viso jose būtų apgyvendinti 189 300 pabėgėlių. Apie pusė milijono kitų pabėgėlių galėjo grįžti į savo gimtąsias šalis, o apie 6,5 milijono priverstinai šalies viduje migravusių žmonių parvyko į savo gimtąsias vietas. Tiesa, daugelis grįžo tikrai ne pačiomis geriausiomis sąlygomis ir jų ateitis tebėra neaiški.

2016 m. pabaigoje dauguma pabėgėlių (84 procentai) gyveno mažas ar vidutines pajamas gaunančiose šalyse, o kas trečias pabėgėlis (4,9 mln. žmonių) glaudėsi mažiausiai išsivysčiusiose valstybėse. Šis didžiulis disbalansas rodo keletą dalykų, pirmiausia tai, kad tebestinga tarptautinio sutarimo pabėgėlių priėmimo klausimu, ir kad konflikto regionai ribojasi su daugeliu neturtingų šalių. Šalys ir bendrijos turėtų labiau remti pabėgėlius ir kitus priverstinai migravusius žmones. Materialinių Išteklių ir pagalbos stoka turi pasekmių gyvybę gelbstinčiai humanitarinei veiklai ir neretai verčia pabėgėlius dar kartą migruoti.

Pagal gyventojų skaičių Sirija vis dar yra šalimi, kurią migracija (tiek savo valstybės viduje, tiek svetur) yra labiausiai palietusi. Iš vienos vietos į kitą priverstinai kėlėsi ar į užsienio šalis kaip pabėgėliai ar prieglobsčio prašytojai priverstinai migravo daugiausia žmonių – 12 milijonų (beveik du trečdaliai Sirijos gyventojų). Antra šalis pagal priverstinai migravusių gyventojų skaičių yra Afganistanas (4,7 mln. ), toliau Irakas (4,2 milijono) ir Pietų Sudanas. Iš pastarosios šalies priverstinai migruojančių žmonių skaičius auga greičiausiai pasaulyje – ik

i praėjusių metų pabaigos namus palikti buvo priversti 3,3 mln. gyventojų).
Neproporcinga kančių našta ir toliau tenka vaikams, kurie sudaro pusę pasaulio pabėgėlių, mat ši žmonių dalis – pati pažeidžiamiausia. Matome tragiškus skaičius – 75000 prieglobsčio prašymų gauta iš vaikų, kurie keliavo vieni arba buvo atskirti nuo savo tėvų. Pranešime teigiama, kad net ir šis skaičius greičiausiai nepakankamai atspindi tikrąją padėtį.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros apytiksliais duomenimis, 2016 m. pabaigoje ne mažiau kaip 10 milijonų žmonių neturėjo pilietybės arba jiems grėsė jos netekti. Tačiau šalių valdžios institucijų surinkti ir Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūrai perduoti duomenys rodo, kad 74 šalyse tebuvo tik 3,2 milijono pilietybės neturinčių žmonių.

Pranešimas dėl pasaulinių tendencijų yra statistinis priverstinės migracijos įvertinimas, todėl jame neatsispindi kai kurie pagrindiniai 2016 m. pabėgėlių reikalų srityje įvykę pokyčiai. Pavyzdžiui, daugelyje šalių padidėjęs prieglobsčio klausimų politizavimas, kai kuriuose regionuose didinami galimybių gauti apsaugą ribojimai ir kt. Žinoma, šioje srityje esama ir teigiamų pokyčių – 2016 m. rugsėjį vyko istoriniai aukščiausiojo lygio susitikimai pabėgėlių ir migrantų klausimais, priimta principinė Niujorko deklaracija, paskelbtas naujas pasaulio visuomenės įsitraukimo, sprendžiant priverstinės migracijos problemas, principas. Pirmą kartą pradedama atsižvelgti į visapusišką valstybių reagavimo į pabėgėlius sistemą bei į neslopstantį pabėgėlius priimančių ar jiems ir kitiems priverstinai migravusiems gyventojams pagalbą teikiančių šalių dosnumą.

UNHCR rengia pranešimą dėl pasaulinių tendencijų, remdamasi savo turimais duomenimis, taip pat iš partnerio – Priverstinės migracijos šalies viduje stebėjimo centro – gautomis bei atskirų šalių valdžios institucijų pateiktomis žiniomis.

Daugiau informacijos, susijusios su ataskaita, taip pat pačią ataskaitą bei UNHCR kontaktus rasite čia: Global Trends media page

UNHCR kontaktai Lietuvoje
Renata Kuleš,
Mob. tel. 864030417
kules@unhcr.org

SRTRF remiama programa

SRTRF

Reklama

Susiję straipsniai

Snieguotoje Europos šiaurėje NATO artilerijos daliniai suvienija ugnį

ROVAJÄRVI, Suomija – Maždaug už 100 kilometrų nuo Suomijos-Rusijos sienos, snieguotą lapkričio dieną, šaltą orą perskrodė kareivio komanda:...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis septintoji (lapkričio 26) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Agresorius šią naktį Ukrainos teritoriją atakavo 4 balistinėmis raketomis Iskander M. Taip pat, atakuota rekordiniu...

Česlovas Iškauskas. „Orešnik“ – papuvęs riešutėlis

Nesu joks karinės technikos žinovas, tik pasidalinsiu prisiminimais iš anuometinės sovietinės karinės tarnybos. Vieną atšiaurų 7-ojo dešimtmečio lapkričio...

Vytautas Sinica. Lėktuvo sudužimo versijos

Šiandien kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys buvau pakviestas į Lietuvos Ryto televiziją pakomentuoti lėktuvo sudužimą Vilniuje....