2024-12-27, Penktadienis
naujienlaiškis

Kas valstybei svarbiau: šalies ar LRT vadovai?

Olava STRIKULIENĖ

Ramūnas Karbauskis kreipėsi į LRT tarybą. Stasio Žumbio nuotr.

„Respublikos“ savaitės žmogus – Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Suabejojęs, ar mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomo visuomeninio transliuotojo – Lietuvos radijo ir televizijos – vadovai iš tikrųjų turi uždirbti daugiau nei šalies premjeras ar net prezidentas.

LRT savo 2019 m. finansinėje ataskaitoje viešai pranešė, jog LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kas mėnesį gaudavo 5,9 tūkst. eurų algą (neatskaičius mokesčių). O vienas generalinės direktorės pavaduotojų – daugiau nei 10 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių. Vos ne 500 eurų daugiau nei šalies prezidentas Gitanas Nausėda ir vos ne dvigubai daugiau nei premjeras Saulius Skvernelis.

Brangiai kainuojanti „Džesika Flečer“

Ką veikia ir kokias konstitucines galias bei atsakomybę turi valstybės vadovai – piliečiams mažiau ar daugiau aišku. Tačiau visai neaišku, už ką piliečiai užmoka LRT vadams. Matyt, už tai, kad kasmet TV žiūrovus pradžiugintų vis tuo pačiu „Puaro“. Spoksotume vis į tą pačią, niekaip nepasenstančią, „Džesiką Flečer“. Na, ir aišku, atmintinai žinotume visų kasmet pakartojamų vokiškų detektyvų scenarijus.

Lyg ir brangoka mokėti LRT vadams premjerines, prezidentines algas už tai, kad šimtąjį kartą parodytų „Puaro“. Kurį sėkmingai rodė ir dešimtmetį LRT vadovavęs Audrius Siaurusevičius. Nes kai išgirsti apie tokias neadekvačias algas apima ne pavydas, bet vertybinė krizė. O tai baisiau. Pavydėti galima 10-100 eurų priedo, kurį gauni ne tu, bet šalia triūsiantis bendradarbis. Ar šalia dūsaujanti kaimynė. Nes dešimtinė ar šimtinė dar apčiuopiamas dydis. Bet kai kalbama apie algas, skaičiuojamas tūkstančiais, pavydo nelieka.

Dauguma žmonių Lietuvoje yra gana savikritiški, kuklūs ir net fantazijose neįsivaizduoja, kad Lietuvoje galėtų tiek uždirbti. Kyla kitas, jau vertybinis, klausimas. Negi Lietuvoje įkyrus, metų metais trunkantis seno detektyvo demonstravimas yra vertingesnis už šalies prezidento, premjero ar Seimo pirmininko veiklą?

Nojaus arka

Oponentai atsakys, jog LRT vadai nuolat saugo šventą visuomenės teisę žinoti. Taip sakant, dieną naktį budi sargyboje. Kaip prekybos centrų apsauginiai. Ar jus tai įtikina?

Nebent saugo mano teisę iš anksto žinoti, kaip pasibaigs eilinė „Puaro“ serija. Galima pagalvoti, kad LRT vadovai su grąžtais betonines sienas gręžia. Tampo sunkius elektros kabelius. Ar dirba aukštalipiais statybose.

Matyt, viskas daug paprasčiau. Joks LRT vadas nėra tikras dėl savo ateities. Pavyzdžiui, gal kitai kadencijai nelaimės konkurso. Gal darbas kam nors neįtiks. Gal kitas užsimanys tavo vietos. Todėl, kol galima gauti didžiulį atlyginimą, žmogus stengiasi savimi pasirūpinti. Kad neatsitiktų taip, jog, išėjęs iš LRT, tapsi niekam nereikalingu laisvu menininku.

Be to, stengiasi, kad darbo netrūktų ir simpatiškiausiems prodiuseriams, artimiausiems kolegoms. LRT yra savotiška Nojaus arka, į kurią tuometinis generalinis susodina saviškius. Ir, kol tęsiasi generalinio kadencija, saugo tuos simpatiškiausius bendražygius, kolegas ar, pavyzdžiui, sugėrovus, nuo tvano. O kai Nojus praranda buvusias pareigas, iš LRT pamažu išnyksta ir jo buvusios arkos keleiviai. Į LRT įplaukia nauja arka. Su kitu Nojumi.

Pranoksta sveiko proto ribas

„Valstiečių“ lyderis R.Karbauskis dėl neadekvačių LRT vadovų atlyginimų jau kreipėsi į LRT Tarybą, tačiau atsakymo dar nesulaukė.

„Nieko neturiu prieš didelius LRT vadovų atlyginimus, – patikino R.Karbauskis, – bet yra sveiko proto ribos. Komerciniai radijo ir televizijos kanalai tokių atlyginimų nemoka.

LRT naudojasi tuo, kad niekas negali jų kontroliuoti, išskyrus LRT tarybą. Tiesiog naudojasi situacija. Atlyginimai pranoksta sveiko proto ribas, neatlaiko kritikos. Privačiame sektoriuje analogiškus darbus dirbantys tokių algų negauna.

Kita vertus, LRT portale nematau jokio išskirtinumo. Kai Seime darėme LRT veiklos auditą, matėme, kokiu būdu buvo taškomi pinigai ankstesnio generalinio direktoriaus laikais. Per projektus. Absurdiška, bet kartais už vieną valandą sumokėdavo tūkstančius.

Atsimenu, kai pristatė Seimui pirmą krūvą dokumentų, tai net tie patys numeriai ant skirtingų dokumentų buvo. Antrą paketą atsiuntė jau aptvarkytą. Dabar pinigai padalijami ne per projektus, bet per atlyginimus.

Vėlgi turime situaciją, kai draugai, bičiuliai vieni kitus apdovanoja kosminėmis sumomis. Bet tai mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigai. Versle tokios sumos nesisuka.

LRT nepriklausomumas yra absoliutus. Seime priiminėjant LRT įstatymą, kaskart LRT tyrimų grupė pradėdavo prieš mane kokį nors tyrimą. Bandė paspausti. O pati M.Garbačiauskaitė-Budrienė, kai buvo priiminėjamas LRT įstatymas, sėdėjo viršuj balkone ir stebėjo, kaip kas balsuoja.

LRT yra propagandinė žiniasklaidos priemonė, tarnaujanti opozicijai ir nieko bendro neturinti su nešališka žiniasklaida. Niekam neatskaitinga, nes LRT taryba pripratusi paklusti LRT vadovei. Iš tiesų yra vienasmenis vadovavimas.

Turbūt nežinote, kad LRT atsisakė transliuoti premjero kreipimąsi į Tautą dėl koronaviruso. Komercinės televizijos transliavo, o nacionalinis transliuotojas atsisakė. Pasakė, kad čia yra politika, bet tomis dienomis transliavo konservatorių programos pristatymą. Niekur nepažymėję, kad tai rinkiminė programa. Tai dvigubi standartai.

Rašiau apie tai LRT tarybai, bet kas iš to? Jie nepriklausomybę suvokia, kad galima daryti, ką nori. O ne tarnauti visuomenės interesams.“

Skiriami milijonai

Nuo 2015-ųjų iki 2020-ųjų pabaigos mokesčių mokėtojai Lietuvos radijui ir televizijai sumokės 227 mln. eurų. Vien šiemet LRT gaus 46 mln. eurų. Lietuvos komercinės žiniasklaidos atstovai jau kreipėsi į Europos Komisiją skųsdamiesi, jog valstybė LRT skiria per didelę finansinę pagalbą. Todėl LRT gali mokėti už perkamas laidas daugiau nei komerciniai radijo bei televizijos kanalai. Taip iškraipoma rinka.

Aišku, kai LRT gauna pinigus iš valstybės, ne pati juos uždirba, gali įpirkti ir penkis sezonus rodomą „Nacionalinę ekspediciją“, ir „Istorijos detektyvus“, ir „Daiktų istorijas“. Juk ne paslaptis, kad prodiuseriai renkasi tas televizijas, kurios jiems daugiau už atliktą darbą užmoka. Patriotizmas šiuo atveju yra antroje vietoje.

Jei LRT pernai rodė tiek laidų istorinėmis temomis, tai tik todėl, kad nepristigo mūsų pinigų toms istorinėms temoms rodyti.

Kita vertus, kiek dar istoriškai brandžių, vertingų laidų galėtų LRT papildomai parodyti, jei patriotiški vadovai savo noru atlyginimus susimažintų? Bent šiek tiek. Bet visi patriotizmai, misijos, vizijos paprastai neatsilaiko prieš privačią kišenę.

Reklama

Susiję straipsniai

Prof. Jonas Grigas. Senatvės privilegija

Kai lipant gyvenimo ratu žemyn mūsų pečius slegianti vienos tonos oro masė tampa per sunki ir gravitacija jau...

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Kokias šeimas ginti? Atsakymas P. Gritėnui

Nėra rimtesnių problemų? Tai dažnai skambantis pasipiktinimas, kai vėl ir vėl kalbame apie civilinės sąjungos įteisinimą. Išties, keista...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis trisdešimt septintoji (gruodžio 26) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Niekada nebuvo, štai ir vėl. Prieš šešias dienas ukrainiečiai atakavo agresoriaus kietojo raketinio kuro gamyklą...