Lietuvos politikai ir valdininkai vengia kalbėti ir informuoti visuomenę apie tai, kad jau liepos mėnesį bus pradėtas laikinai taikyti Europos Sąjungos ir Kanados išsamusis ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS, angl. CETA). Laikinai, nes jį dar turi ratifikuoti visų ES valstybių narių parlamentai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Seimas. Tačiau pakeisti šio susitarimo nebeįmanoma — galima tik atmesti: jeigu nors vienas parlamentas nepritars, CETA žlugs.
Prancūzijos Parlamento nariai iškart atidavė šį susitarimą šalies Konstituciniam Teismui — įvertinti, ar CETA atitinka Prancūzijos teisę. Tai rengiasi padaryti ir slovėnai, taip pat kitų valstybių politikai. Olandai ruošiasi referendumui dėl CETA. Tuo tarpu Lietuvoje — kapų tyla. Tiesa, CETA jau išniro Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje, tačiau šis punktas dar neregistruotas.
Dar daugiau galių Briuseliui
Naujuoju išsamiuoju susitarimu CETA steigiamos naujos viršnacionalinės ir viršeuropinės institucijos: investicinių teismų sistema ir Jungtinis komitetas. Šioms institucijoms suteikiama galia vertinti ir atmesti nacionalinius teisės aktus bei keisti europinius teisės aktus ir standartus, nors demokratinė kontrolė joms nebus taikoma.
Susitarimo kritikai pažymi, kad šios naujos institucijos galės bausti ES valstybes nares dėl priimamų ar keičiamų visuomenei naudingų įstatymų. Jungtinis komitetas galės keisti ir patį CETA susitarimą. Taigi nerinkti eurokratai galės savo nuožiūra keisti tai, dėl ko balsuos ir kam pritars išrinktieji atstovai — parlamentarai.
Negana to, išankstinio įspėjimo (angl. early warning) principas įpareigos ES ir jos valstybes nares teikti teisės aktų projektus CETA jungtiniam komitetui anksčiau nei nacionaliniams parlamentams ar Europos Parlamentui. Jungtinis komitetas turės galią atmesti pasiūlymą kaip neatitinkantį investuotojų interesų.
Daugiau laisvės GMO, mažiau maisto saugos
Liberalizavus žemės ūkio rinkas, keisis maisto saugos standartai, nes per CETA jungtinį komitetą bus blokuojami teisės aktų pakeitimai ir skatinamas tolesnis reguliavimo panaikinimas.
CETA nustatytas bendradarbiavimo mechanizmas, kurio tikslas – peržiūrėti ir suderinti genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO) taikomas taisykles taip, kad dabartiniai ES standartai būtų švelninami, ne taip griežtai taikomi ir rečiau tobulinami ateityje. Siekiama aiškaus tikslo – „skatinti patvirtinti biotechnologijų produktus“ (t.y. GMO ir kitus naujoviškus produktus).
Iš susitarimo teksto neaišku, kaip bus užtikrinamas žemės ūkio produktų ženklinimas, atsekamumas ir tikros kilmės nuorodos apsauga.
Gana svajoti apie prieinamą sveikatos priežiūrą, vaistus, vandenį
CETA kritikai ragina politikus pripažinti, kad šiuo susitarimu sukuriamos prielaidos visuotinės svarbos paslaugų (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, vandens tiekimo) kokybės standartams smukti ir šių paslaugų prieinamumui (įperkamumui) mažėti.
CETA sulaukė daug kritikos dėl to, kad remiantis šiuo susitarimu visos politinės priemonės, taikomos viešajame sektoriuje, gali būti skundžiamos arbitražiniam teismui.
Susitarime nenumatyta išimtis viešiesiems vandentvarkos paslaugų teikėjams. Užsienio investuotojai galės teikti skundus (ieškinius) dėl nacionalinių politikos priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti galimybę naudotis švariu ir saugiu geriamuoju vandeniu.
CETA kelia grėsmę viešosios politikos priemonėms visuomenės sveikatos sektoriuje: užsienio investuotojai įgyja teisę apskųsti šias priemones pagal nuostatas dėl užsienio investicijų.
CETA paveiks vaistų kainas: intelektinės nuosavybės teisės yra neįveikiama kliūtis užtikrinant gyventojams lygias galimybes gauti įperkamų vaistų.
Derybų dėl CETA metu visos ES valstybės narės turėjo galimybę pareikalauti nacionalinių išlygų, t.y. išvardyti sritis, kurių nenori atverti liberalizacijai. Skirtingai nei, pvz., Suomija ir net naujokė Bulgarija, Lietuva į nacionalinį sąrašą neįtraukė sveikatos priežiūros, švietimo, vandens tiekimo ir skirstymo, energijos tiekimo, vaistų platinimo, alkoholio platinimo ir kitų jautrių sričių — t.y. atvėrė šias sritis liberalizacijai, dereguliacijai ir privatizacijai.
Brangs bankų paslaugos
Dėl CETA vyriausybės turės mažiau galimybių imtis reguliavimo veiksmų finansinio nestabilumo problemoms spręsti. CETA nuostatomis finansų sektorius skatinamas prisiimti didesnę riziką ir daryti spekuliatyvias investicijas, kad išgyventų labiau konkurencingoje tarptautinėje rinkoje. Bankai ir kiti finansinių paslaugų teikėjai neišvengiamai brangins paslaugas ir nepaisys mažiau pasiturinčių klientų interesų.
Siekdamas užimti rinkas finansų sektorius imsis rizikingesnių priemonių, parduos daugiau didelės rizikos finansinių produktų ir teiks mažiau paslaugų mažiau turtingiems klientams.
Švietimo laukia privatizacija, darbo kodeksą vėl teks liberalizuoti
IEP susitarimu užtikrinamas platesnis rinkos atvėrimas švietimo paslaugų srityje, visų pirma ikimokyklinio ugdymo, vidurinio lavinimo ir aukštojo mokslo bei suaugusiųjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo srityse.
CETA sukėlė Europos profesinių sąjungų pasipiktinimą, nes šiuo susitarimu neužtikrinamas 8-ių pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų įgyvendinimas ir nenumatytos jokios sankcijos už darbuotojų teisių pažeidimus. Be to, CETA susitarime nenumatyta jokia veiksminga stebėsenos procedūra, kurioje dalyvautų ir socialiniai partneriai bei pilietinės visuomenės atstovai.
Daugės bedarbių
Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę, kurioje perspėja, kad dėl CETA Europos Sąjungoje bus prarasta 204 000 darbo vietų. Dėl visų sektorių sutrikdymo numatomas ilgalaikio nedarbo augimas.
Komiteto ataskaitoje taip pat pažymima, kad CETA susitarime nenumatyta jokia parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms: jos turės konkuruoti su didžiosiomis Šiaurės Amerikos tarptautinėmis korporacijomis, dėl to pavojuje atsidurs dar 90 mln. darbo vietų.
Labiausiai nukentės regionai, kaimo vietovės
Pačios Europos Komisijos ataskaitoje prognozuojamas vietos gamybos apimties ir ES produkcijos gamybos vertės sumažėjimas dėl CETA. Mažės supirkimo iš mažų ūkininkų kainos.
Itin didelį CETA poveikį gali patirti kaimo vietovės: mažės darbo vietų ir galimybių pragyventi iš žemės ūkio veiklos. Nebebus taikomi ir remiami tradicinio ūkininkavimo modeliai. Dėl iš dalies liberalizuojamų tarifų CETA prisidės prie opių žemės ūkio sektorių (pvz., jautienos, kiaulienos ir pienininkystės) perprodukcijos.
Susitarime nėra konkrečių nuostatų dėl gyvūnų gerovės. Susitarime numatytos „abipusio pripažinimo“ procedūros leis ES rinkoje platinti produktus, pagamintus ir patvirtintus pagal Kanados ir JAV standartus, be papildomo tvirtinimo pagal ES procedūras, grindžiamas atsargumo principu.
Neliko vietos žmogaus teisėms
Skirtingai nei ankstesniuose prekybos susitarimuose, CETA nėra žmogaus teisėms skirtos dalies. Šiuo susitarimu ES prisiima naujų įsipareigojimų dėl tarpvalstybinių duomenų srautų. Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertas Alfred de Zayas pasmerkė CETA susitarimą, pavadindamas jį nesuderinamu su teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principais. Jis netgi paragino visas ES valstybes nares surengti nacionalinius referendumus dėl CETA.
Nešvariausias sandėris pasaulyje
CETA susitarime nėra nė žodžio apie iškastinio kuro atsisakymą, ekologiškų energijos šaltinių naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą žemės ūkio sektoriuje. Kanados vyriausybė sėkmingai pasinaudojo derybomis, kad atvertų kelius nešvariausio kuro pasaulyje — bitumingojo smėlio naftos — importui į ES.
CETA neužtikrinamas pagrindinių tarptautinių aplinkosaugos susitarimų ratifikavimas. CETA leis įsitvirtinti praktikai aplinkos apsaugos priemones skųsti arbitražo teismui kaip „neteisėtas kliūtis prekybai“. O dėl investicijų apsaugos bet kokios nacionalinės reformos tampa pernelyg brangios, nes nacionalinė valdžia verčiama tiesiogine prasme susimokėti už savo sprendimus.
Lietuva čia jau turi skaudžios patirties: tarptautinė verslo korporacija „Veolia“ pateikė 100 milijonų eurų ieškinį Lietuvai Vašingtono arbitraže — ir paaiškino kodėl: esą Lietuvos valdžios institucijos priėmė daugiau nei 50 šiai korporacijai nepalankių įstatymų pakeitimų.
Vadinamas „zombiu“
Net kuriai nors iš šalių nutraukus CETA susitarimą, investicijų apsaugos nuostatos galios dar 20 metų nuo susitarimo nutraukimo dienos. Dėl to šis susitarimas vadinamas „zombišku“: jis veiks net pasibaigęs.
Lietuvos teisininkams neramių minčių kelia ir laikinas susitarimo taikymas, jo dar neratifikavus Seime: šviežios monografijos autorių Agnės Limantės ir Aistės Augustauskaitės nuomone, „Tarptautinių sutarčių ratifikavimas parlamente suteikia galimybę įstatymų leidėjui peržiūrėti vykdomosios valdžios parengtą ir suderintą susitarimą – atstovaujamoji valdžia tokiu būdu yra įgaliota atlikti vykdomosios valdžios parlamentinę kontrolę. Laikinas sutarties taikymas sumažina parlamento vaidmenį“.
Ceta.lt
