Kvailas klausimas, pasakytų ne vienas. Juk atsakymas yra aiškus. Ukraina turi laimėti.
Tačiau pažvelkime giliau į šią problemą. Pabandykime atsistoti Vakarų politiko vietoje. Pabandykime galvoti taip kaip jie, matyt, galvoja. Panagrinėkime keletą scenarijų.
Vakarai priverčia Ukrainą sėsti už derybų stalo su putinu ir derėtis dėl taikos. Putinas nenusileis, užgrobtų žemių neatiduos. Taip pat reikalaus Ukrainos neutralumo.
Ukraina, netekusi Vakarų paramos, bus priversta sutikti su šiomis sąlygomis. Koks gausis rezultatas. Prasidės neva rimtos derybos Minskas 5 ar 6 dėl žemių susigrąžinimo.
Jos bus dėl akių. Rusija išloš laiko, atsigaus, nes prekybos su ja niekas nenutrauks, milijardai kris į jos kišenę ir po kelerių metų turėsime naują karą. Juk Rusija nesustos, sustoti jai reiškia žūti kaip imperijai.
Kitas scenarijus – Ukraina išveja Rusiją iš savo žemių. Putinas pralaimi karą ir su didelę gėda traukiasi ar yra patraukiamas iš posto. Rusijoje prasideda suirutė.
Faktas yra tame, kad valdžios neperims liberalai, šios valdžios opozicionieriai. Jie nėra pajėgūs perimti jos ir niekas jiems jos neduos. Valdžią perima Kadyrovo, Prigožino ar Strelkovo tipo asmenys, kurie griežtai suims Rusiją į savo rankas ir vėliau ar anksčiau pradės bauginti pasaulį naujais karais. Blogas rezultatas.
Ukraina išveja Rusiją iš savo žemių ir Rusijoje prasideda suirutė. Valdžia mėtosi ant žemės ir nei viena jėga nėra pajėgi jos pakelti ir suimti savo rankose. Respublikose prasideda separatistiniai judėjimai. Rusija byra ir subyra į atskiras dalis.
Vakariečiai galvoja, o kas gi bus su branduoliniu ginklu? Juk gali būti taip, kad turėsime dešimtis naujų Šiaurės Korėjų su nenuspėjamais diktatoriais, kurie turės atomines bombas. Bloga išeitis.
Tai ką daryti? Sutriuškinti Rusiją, užimti Maskvą, išvyti putiną su visa jo kompanija iš Kremliaus ir į valdžią atvesti liberalus. Scenarijus iš fantastikos srities. Taip būti negali ir tikrai nebus.
Realiausia išeitis yra tai, kad vyks kova, gana ilga kova, nes Vakarai Ukrainai neduos daug puolamųjų ginklų. Vakarai norės, kad Rusija nusilptų iki tokio lygio, kad nebegalėtų kovoti kelis dešimtmečius į priekį, o per tą laiką bus galima kaip nors suvaldyti šią riziką.
Aišku, jei neatsiras nauja Merkel ar naujas Šrioderis. Rezultatas toks, kad putinas su savo draugeliais lieka valdžioje, tačiau silpni, be kariuomenės, be pinigų ir su didelėmis vidinėmis problemomis. Jis netrukdys pasauliui vystytis.
Visi scenarijai yra pavojingi ir netinkami, išskyrus vieną, tas, kurį priskyriau prie fantastikos srities.
Taigi, peršasi išvada, kad nelaimės nei Rusija, nei Ukraina. Logikoje dvigubas neigimas sukuria teigimą. Matematikoje du minusai suponuoja pliusą. Gramatikoje du neigimai viename sakinyje veda į neigimo paneigimą t.y į teigimą. Kitaip sakant, dvi kvailystės, susikibusios žūtbūtinėje kovoje, neišvengiamai pralaimi. Tai kas laimės, kaip ir kada baigsis karas? Pagal analogijas, laimės blaivesnė, šviesesnė ir pažangesnė trečioji jėga, kuri pasinaudos situacija, kol pasibaigs kovojančiųjų „niekada” ambicijų ir keršto troškimo šaltinis ir ims viršų nuosaikesnė laikysena su protu. „Niekada” niekada nebūna.
Autoriau, LR Konstitucija draudžia karo propagandą.
Labai keista, kad autorius kalba apie liberalus, kuriuos neva ir Vakarai turi atvesti į valdžią. Tada reikia galų gale suvokti, kas iš tikrųjų yra „liberalai”. Štai mes Lietuvoje neturime jokių liberalų, jokių socialdemokratų ar konservatorių. Jų vartojamos frazės ir darbai yra niekaip nesutampantys dalykai. Nepamirškite, kad bet kuri partija reiškia tik visuomenės dalį (angl. part- dalis).O „dalis” niekada nemąsto apie visumą. Sąjūdžio pavyzdys, kai pergalė iškovojo ne kuri nors partija, o susitelkusi visuomenė jau seniai turėjo atskleisti, kad „partijų” laikas jau seniai baigėsi. Mums reikia ne partinių ideologijų ir jų kivirčų, o žmonijos ir planetos išsaugojimo ideologijos.
Jei dalis visada nemąsto apie visumą, tai iš kur atsiras tokia dalis ar kas nors kitas (ne dalis), kas sukurs tą žmonijos ir planetos išsaugojimo ideologiją? Tai viena, antra yra tai, kad ir Sąjūdis buvo tik dalis-trečdalis ar ketvirtadalis visuomenės. Trečia, jei nebereikia partijų, tai kas tada tą išgelbėjimo ideologiją (kad jau ir kažkieno sukurtą) įgyvendins neturėdamas valdžios. Juk ir dabar tokių ideologijų ar mokslininkų siūlymų yra ne vienas, bet kas tai ima domėn, ar valdžia į tai kreipia reikiamą dėmesį? Ketvirta, kodėl jūsų vadinama dalis negali atspindėti, išreikšti visos visuomenės (visumos) norų ar troškimų? Ar dabar rinkimuose ne pagal tai balsuojama?