Prisipažinsiu, kad ganėtinai ilgą laiką nesidomėjau Lietuvos politika. Neskaičiau pagrindinės žiniasklaidos, nežiūrėjau TV, neklausiau radijo. Neturėjau nei laiko, nei noro. Tačiau artėjant Seimo, mūsų valstybės aukščiausios valdžios, rinkimams peržiūrėjau ir pagrindinę (delfi, lrytas) ir alternatyviąją (Rūta, Arnas) žiniasklaidą. Atmetus visas emocijas, kurios tryško iš šių kanalų, išskyrus grynus faktus preliminariai galima daryti šiokią tokią išvadą apie mūsų politikų išsivystymo lygį.
Prieš keletą metų rašiau apie korupcinio išsigimimo stadijas. Čia trumpai jas paminėsiu.
Pirma stadija, paimkime jaunuolį ką tik baigusį aukštus mokslus ir įsigijusį magistro laipsnį, nes tik tokį skaidrų, tikriausiai galima rasti mūsų tarpe. Jaunuolis įsidarbina kokioje nors kontroliuojančioje valstybės įstaigoje. Tai galėtų būti mokesčių inspekcija, priešgaisrinės apsaugos inspekcija, muitinė, pasienio tarnyba ar kelių policininkas. Svarbiausia, kad darbas būtų susijęs su kontrole ir galimybe nubausti žmogų vietoj ir iškart.
Jaunuolis pradžioje dirba taip kaip priklauso dirbti valstybės tarnautojui ar pareigūnui. Jis sąžiningai vykdo savo pareigas, siūlo vadovybei kaip jį pagerinti. Jis svajoja apie karjerą, apie aukštus postus. Jis yra pilnas gerų ir sąžiningų idėjų.
Vieną dieną patikrinimo metu jis aptinka pažeidimą, informuoja apie jį pažeidėją ir pradeda pildyti protokolą. Pažeidėjas blaškosi, sukasi aplink jaunuolį ir pyst į jo striukės šoninę kišenę įdeda dvidešimt eurų. Jaunuolis jų neišima. Jis pasimuisto, paraudonuoja, padaro trumpą pauzę ir pasako pažeidėjui: „Įspėju tave, jei kitą kartą pagausiu, tai stipriai nubausiu. Dabar važiuok greičiau iš čia“.
Kas pasidaro su jaunuoliu po šio incidento. Pirma, jį apima didelė baimė. Jis nemiega naktimis. Kiekvienas garsas, telefono ar durų skambutis jam sukelia paniką. Jis galvoja, kad jis įkliuvo, kad visi apie jo paimtą kyšį sužinos, kad atvažiuos policija ir jį suims ir pasodins į kalėjimą. Antra, jį iš vidaus graužia sąžinė. Pasirodo, kad pas žmogų yra sąžinė ir pradžioje, kaip pas šį jaunuolį, ji yra labai didelė. Kiekvienas iš jūsų esate pajutę savo sąžinę ir jos graužatį. Sąžinė graužia jaunuolį ypatingai naktimis, kai jis lieka vienas pats su savimi ir savo mintimis. Jis galvoja: kaip aš toliau gyvensiu. Juk aš nusikaltimą padariau. Kaip aš žiūrėsiu kolegoms, tėvams, draugams į akis. Juk aš esu kyšininkas.
Tačiau yra toks vaistas kaip laikas, kuris gydo visas ligas. Praeina kelios dienos ir jaunuolis apsiramina. Niekas jo nesuima ir nebaudžia. Baimė praeina. Pasirodo, kad sąžinė prisiderina prie aplinkybių. Ji gali būti didelė, labai didelė arba gali būti mažytė, vos pastebima, kur nors į kampą įsprausta. Jaunuolio sąžinė prisitaikė prie naujos padėties, nusiramino ir daugiau jo nebegraužė iš vidaus. Jaunuolis pradėjo ramiai ir giliai miegoti.
Antra stadija, jaunuolis pradėjo nuolat gauti papildomas pajamas. Jam pažeidėjas deda į kišenę ir jis ramiai miega. Jaunuolis įtraukė šias papildomas pajamas į mėnesines pajamas. Jis pradėjo skaičiuoti ką gi gali nusipirkti už šiuos gaunamus pinigus. Atlyginimo gaunu 1100 eurų prie jų pridedu dar 400 eurų kyšių. Gaunu pusantro tūkstančio eurų. Reiškiasi, galiu nusipirkti išsimokėtinai automobilį. Pajamos gautos už kyšius padengs paskolos įmokas. Kaip sugalvojo taip ir padarė. Jaunuolis patenkintas dirba ir gyvena toliau.
Vieną kartą netikėtai pažeidėjas neįdėjo jam į kišenę pinigų, o pasakė: „Rašyk tą savo protokolą. Aš tau kyšio nemokėsiu“. Kas pasidarė su jaunuoliu? Pradžioje jis pasimetė. Vėliau jį apėmė didelis pyktis. „Matai, koks šiknius! Mokėti nenori.“ Iškilo didelė grėsmė jaunuolio pajamoms. Kaip jis dabar išsipirks automobilį? Jaunuolis vėl nemiega naktimis. Akys į lubas įbestos, smegenys sukasi, sukasi ir po kelių dienų jos atranda sprendimą – „reikia ne laukti kol tau įdės, reikia juos, šiknius, priversti mokėti“. Jis sugalvoja įvairių būdų, kaip pažeidėją priversti duoti kyšį. Žmonės, kai jie netingi ir priverčia smegenis dirbti viena konkrečia kryptimi, yra labai išradingi ir kūrybingi. Taigi jaunuolis greitai atranda būdą ir ne vieną kaip toliau gauti tuos papildomus 400 eurų ir daugiau.
Jaunuolis pradeda specialiai sudaryti įvairias kliūtis žmonėms, pradeda kabinėtis prie smulkmenų, žodžių, pradeda prievartauti iš žmonių kyšių.
Trečia stadija, vyrukas pradeda mąstyti korupcinėmis schemomis. Jis jas kuria, į jų įgyvendinimą įtraukia kitus savo bendradarbius, viršininkus ir trečius asmenis. Jis siekia užimti postus, kurie yra „pelningi“, t. y. kurie suteikia teisę priimti sprendimus dėl pinigų skyrimo. Aišku, pelningiausi ir įtakingiausi tokie postai yra politikoje – partijos, Seimas, vyriausybė.
Taigi, preliminari išvada. Nepriklausomoje ir laisvoje Lietuvoje išaugo politikų karta, kuri šalį valdo korupcinėmis schemomis. Pirmų pirmiausia yra jų ir stambaus verslo, kurį jie atstovauja, interesai. Jei šių interesų patenkinimui atsiranda neįveikiama kliūtis, tai geriau projekto atsisakyti ar jį sustabdyti iki „palankesnių“ kyšininkui sąlygų, nei jį įgyvendinti, nežiūrint net į tai, kad projektas yra itin naudingas visuomenei.
O jeigu ši mintis yra labai teisinga – tai kas ir ką turi padaryti, kad tokių minčių pas tuos jaunuolius nebūtu. Ko gero nuo vidurinės mokyklos reiktu pradėti ir ne nuo lyčių kiekio, o nuo sąžinės vertės ir jos reikšmės gyvenime. Gal reiktu nagrinėti ir partijų ir svarbiausia jų perbėgėlių vertę, bei jų mąstymo logiką. „Partija nesvarbu – svarbu, kad aš ten būčiau”.