Kai kas nors svarbaus įvyksta, bandyk atsakyti į klausimą: o kas gauna naudą? Tuomet bus aiškiau ar kas nors sąmoningai tą įvykį organizavo, ar sugebėjo laiku prie jo prisitaikyti ir išspausti naudą, ar taip susiklostė aplinkybės, kad naudos pačios pasibeldė į duris ir pradėjo nesustodamos eiti.
Susipažinkite su neįtikėtina sėkme. Nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., t.y. koronaviruso pandemijos metu turtuolių turtas išaugo net 10,2 trilijonais (neįsivaizduoju šio skaičiaus, smegenys neapima) JAV dolerių. Sąlygos, kurios yra itin nenaudingos smulkiajam bei vidutiniam verslui ir visuomenei, yra itin naudingos stambiajam verslui, kuris varto ne milijonus, bet milijardus.
Pažiūrėkite į paveikslėlį. Mėlynos spalvos rutuliukas žymi, kiek asmens verslas kainavo kovo mėn., o raudona spalva žymi, kiek verslas išaugo ir kainavo gruodžio mėn.
Autorius paskelbė duomenis pasauliniu mastu. Pateikiu duomenis 2009-2010 metų ekonominės krizės įtaką Lietuvos ekonomikai ir jos rezultatus.
Krizės pasekmės buvo skaudžios. 2009 metais Lietuvoje sukurta 17,5 mlrd. litų mažiau pridėtinės vertės. Nacionalinis biudžetas neteko 5,3 mlrd. mokestinių pajamų, o Sodros biudžetas – 1,6 mlrd. litų draudėjų (įmonių ir įstaigų) įmokų. Daug žmonių neteko darbo, beveik visiems samdomiems darbuotojams sumažinti atlyginimai, padidėjo emigracija.
2010 metais krizė mažiau įtakojo ūkį. BVP pagaminta 1,3, o pridėtinės vertės sukurta 2,6 procento (2,2 mlrd. Lt) daugiau negu 2009 metais. Tačiau šito nepajuto gyventojai, jų padėtis net pablogėjo. Samdomiems darbuotojams 2,1 mlrd. Lt (5 proc.) mažiau kompensuota už darbą užmokesčio ir įmokos jų socialiniam draudimui forma. Sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos. Padaugėjo bedarbių, 2,5 karto daugiau darbingo amžiaus žmonių emigravo į kitas valstybes. Padėtis pagerėjo tik įmonių savininkams, kurių grynosios pajamos 2010 metais padidėjo 4,3 mlrd. Lt (10,2 proc.).
Bendrai paėmus, 2009-2010 metais dėl krizės įmonių savininkų pajamos sumažėjo 5,5 mlrd. Lt (12 proc.), o jose dirbančių darbuotojų – 9 mlrd. Lt (25 proc.). Viešojo sektoriaus darbuotojų pajamos sumažėjo 1,8 mlrd. litų (13 proc.).
Taigi nuo krizės daugiausia nukentėjo ir kenčia samdomieji darbuotojai. Ypač 2010 metais buvo neteisingai paskirstyta bendru darbu sukurta pridėtinė vertė. Įmonių darbuotojams jos atseikėta tik 39,2 proc., arba 4 procentiniais punktais mažiau negu 2008 metais.
Darbo pajamas gaunantys asmenys taip pat labiau skriaudžiami ir antrame pridėtinės vertės perskirstymo etape – per mokesčius.