Skirmantas AUŠRYS
Azerbaidžano pareigūnai vakar pranešė, kad septyni Azerbaidžano kariai žuvo per susirėmimus pasienyje su Armėnija netoli ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. Prieš tai armėnai pranešė apie vieną žuvusį, 13 patekusių į nelaisvę ir 24 dingusius be žinios. Visa tai rodo, kad kovos veiksmai atsinaujina.
Karų su Amėnija veteranai azerbaidžaniečiai ką tik atšventė pergalės vienerių metų sukaktį. EPA – Eltos nuotr.
Užvakar tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų įvyko didžiausi susirėmimai nuo praėjusių metų, kai atsinaujino karas dėl seniai ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Šešias savaites trukęs konfliktas, nusinešęs daugiau kaip 6500 žmonių gyvybių, baigėsi praėjusių metų lapkritį Rusijos tarpininkaujamu susitarimu, pagal kurį Armėnija pasitraukė iš dešimtmečius kontroliuotos teritorijos.
Vienas armėnų karys žuvo, 13 pateko į Azerbaidžano pajėgų nelaisvę, o dar 24 kariai laikomi dingusiais be žinios.
Užvakar prie bendros sienos tarp Kaukazo kaimynių įvykę susirėmimai sukėlė nuogąstavimų, kad teritorinis ginčas gali vėl paaštrėti.
„Septyni kariai žuvo, o dar 10 buvo sužeisti per antradienį Armėnijos išprovokuotus susirėmimus”, – nurodė šalies Gynybos ministerija, pridurdama, kad situacija pasienyje iki antradienio vakaro stabilizavosi.
Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad vienas armėnų karys žuvo, 13 pateko į Azerbaidžano pajėgų nelaisvę, o dar 24 kariai laikomi dingusiais be žinios.
Pasak jos, vakar rytą situacija rytiniame pasienio sektoriuje buvo palyginti rami ir laikomasi paliaubų susitarimo.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas apkaltino Azerbaidžaną kėsinimusi į Armėnijos valstybingumą, suverenitetą ir nepriklausomybę. Baku pareiškė, kad Armėnija yra atsakinga už didelio masto karinę provokaciją. Armėnija kreipėsi į sąjungininkę Rusiją, prašydama karinės paramos pagal Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) paktą, kuris įpareigoja Maskvą ginti ją užsienio invazijos atveju.
Gausybė taikdarių
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel) vakar paragino Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius paskelbti visapusiškas paliaubas, tarp senų priešių pratrūkus naujiems pasienio susirėmimams.
Š.Mišelis teigė pasikalbėjęs su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu ir Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu. EVT pirmininkas nekaltino nė vienos pusės dėl sudėtingos situacijos regione, tačiau pareikalavo skubios deeskalacijos ir visapusiškų paliaubų.
„ES yra įsipareigojusi bendradarbiauti su partnerėmis, siekiant įveikti įtampą ir užtikrinti klestėjimą ir stabilumą Pietų Kaukaze”, – tviteryje parašė Š.Mišelis.
Europos Sąjunga, Prancūzija, Jungtinės Tautos ir JAV paragino abi puses deeskaluoti įtampą.
Kalnų Karabacho etniniai armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais, žlugus Sovietų Sąjungai, o paskui kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
Vis dėlto užvakar vėlyvą vakarą, tarpininkaujant Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu, buvo pasiektos paliaubos.
