Rimanta Adomaitienė
Kauniečius šokiravo mieste viešai iškabinti besibučiuojančių merginų plakatai, skelbiantys apie Nacionaliniame Kauno dramos teatre sukurtą spektaklį. Juose reklamuojama krepšininkių komanda, kurioje žadžia lesbietės, transeksualas ir kiti į juos panašūs.
Kauno gyventojai klausia: kokia meninė ir kultūrinė vertybė propaguojama nacionaliniame teatre?
Sunku paaiškinti vaikams, kodėl šie plakatai taip drastiškai ir viešai demonstruoja itin provokuojantį tos pačios lyties asmenų bučinį.
Spektaklis vadinamas komedija, tačiau nei plakatas, nei spektaklis nesukelia šypsenos. Atvirkščiai, spektaklyje vyrauja rusiški keiksmai, atvirai tyčiojamasi iš lyties organų… Tokie nešvankumai tęsiasi ištisas 3 valandas.
Gyventojai įsitikinę, jog tai yra provokacija – be minties, vertybinių nuostatų, norima šokiruoti ir pritraukti „skandalais“ mintančią publiką, kurios didžiąją dalį sudaro jaunimas“, – teigia šį kūrinį stebėjusi žiūrovė, nenorinti skelbti savo pavardės.
Ar yra galimybė apginti 6 metų amžiaus vaiką nuo žalingo poveikio jo asmenybei, kai spektaklio metu “Žalgirių” režisierius kartu su sūnumi triukšmingai žavisi vulgariais scenos vaizdais? O juk skelbiama, kad ši komedija skirta jaunuoliams nuo 16 metų!
Prieš premjerą plakatas kabojo Kauno miesto savivaldybėje, prie Kauno dramos teatro, prie Kauno valstybinio muzikinio teatro autobusų-troleibusų stotelės ir kitose miesto stotelėse. Šis stendas su atskirais plakatai iš trijų pusių stovi ir dabar Laisvės alėjoje prie Centrinio pašto, šalia Kauno Aušros gimnazijos, šalia Tado Ivanausko muziejaus.
Plakatų niekas neketina pašalinti. Kauniečiai mėgina juos užklijuoti, tačiau teatro darbuotojai juos beregint pakeičia naujais. Teatro administracija apsimeta niekuo dėta ir visa tai ignoruoja.
Per daugelį amžių mūsų kultūroje susiformavo mums priimtinos dorovinės vertybės, kurios šiandien yra ties išlikimo riba. Ar Kaune kabantys reklaminiai spektaklio paveikslai nėra pasibaisėtini, kuriais norima konstruoti naują žmogaus tapatumą?
Ar ši reklama savęs pateikimą ir socialinį elgesį ne daro įtemptu ir prieštaringu?
Esu labai susirūpinęs dėl moralinės žalos mūsų vaikams, kadangi viešai reklamuojami amoralūs spektaklio paveikslai – baisus mirties kultūros propagavimas” – rašo teologijos ir antropologijos studijas baigęs Povilas Dievaitis.
Prašome imtis priemonių, kad būtų užtikrinta nepilnamečių apsauga nuo neigiamo turinio (erotinės) informacijos poveikio.
Autorė yra socialinių mokslų daktarė
Laiškas rašytas žmogaus teisių organizacijoms, kurios artimiausiu metu dėl to kreipsis į Žurnalistų etikos inspektorių, kuris įvertins, kiek tokia reklama atitinka Lietuvoje galiojančių įstatymų normas.
Taigi, įstatymas jau yra, kuris „saugos nuo smurto artimoje aplinkoje”
kur dingo režisūros grandų J.JURAŠO,J.VAITKAUS teatras
Visos pasaulio didžiosios civilizacijos nuo to ir žlugo. Staigiai ir su dideliu triukšmu. Negrįžtamai. Liko tik pėdsakai. O po mūsų – net pėdsakų neliks. O jei ir liks, nebebus kam jų atrasti…
. . . Emilija iš Laisvės alėjos . . .II serija . . .
Neskanu ir prieštarauja elementariam sveikam protui Pažanga… Žmogus intensyviai, rizikingai ir pavojingu būdu eksperimentuoja su pačia savo prigimtimi. Jam iškilo pavojus tapti biologine mašina, nuasmenintu socialiniu vienetu ar mechaniniu būdu kontroliuojamos minties prietaisu.
Norint iliustruoti, kaip pasaulis ligi to nusirito, reikėtų prisiminti Billi Grem’o dukters dalyvavimą pokalbių laidoje, kur pagrindinė tema buvo Rugsėjo 11 – osios teroristinis aktas JAV. Pokalbių laidos vedėja Džein Kleison uždavė klausimą: – „Kaip Dievas leido tokiai baisybei įvykti?“ Anna Grem atsakė labai išsamiai ir blaiviai. Ji pasakė: – „Aš tikiu, kad Dievas kaip ir mes sielojasi dėl to, kas įvyko. Tačiau mes patys metai iš metų vijome Dievą lauk iš mūsų mokyklų, iš mūsų valdžios, iš mūsų gyvenimo. Ir aš manau, kad Dievas, pats būdamas džentelmenu, tiesiog atsitraukė. Ar galime mes tikėtis iš Dievo palaiminimo ir apsaugos, jei patys tuo tarpu reikalaujame, kad Jis mus paliktų?.. Prisiminkime… Man atrodo, kad viskas prasidėjo tada, kada Medlin Miureij O’Chara (ji buvo nužudyta) pareiškė, kad mokykla ne vieta maldai. Ir mes tarėme: ‘Gerai‘. Po to kažkas pasakė, kad mokykloje geriau neskaityti Biblijos (knygos, kurioje mokoma: Nežudyk, Nevok, Mylėk artimą, kaip patį save)! Ir mes tarėme: ‘Gerai‘. Kiek laiko praėjus Dr. B. Spokas pasakė, kad mums nedera savo vaikams taikyti fizinės bausmės, kada jie blogai elgiasi, nes tuo mes pakenksime jų mažoms asmenybėms – mes galime pakenkti jų savigarbai (dr. Spoko sūnus nusižudė). Ir mes atsakėme: ‘Jis specialistas ir žino, apie ką kalba‘. Taigi, ištarėme: ‘Gerai‘. Po to kažkas pasakė, kad mokytojai ir direktoriai neturi teisės bausti mūsų vaikų. O mokyklos administracija kuo griežčiausiai uždraudė savo mokytojams netgi prisiliesti prie nusikaltusių mokinių, nes jai nereikalinga neigiama reklama ir juo labiau ji nenori atsakyti už tai teisme (yra didelis skirtumas tarp bausmės ir tvirkinimo, išpėrimo, žeminimo ar mušimo). Ir mes atsakėme: ‘Gerai‘. Po to kažkas pasakė: ‘Leiskime mūsų dukterims daryti abortus, jeigu jos šito nori. Joms netgi nereikės to pasakoti savo tėvams‘. Ir mes atsakėme: ‘Gerai‘. Tada kažkoks protingas mokyklos tarybos narys pasakė: ‘Berniukai visada yra berniukai ir visada tuo užsiiminės. Duokime mūsų sūnums tiek prezervatyvų, kiek jie nori, kad jie galėtų linksmintis, kaip jiems patinka. O mums neteks pasakoti jų tėvams, kad prezervatyvus jie gavo mokykloje‘. Ir mes atsakėme: ‘Gerai‘. Po to kažkas iš mūsų išrinktos aukščiausios valdžios pasakė, kad nesvarbu, kas vyksta mūsų asmeniniame gyvenime, jei mes gerai atliekame savo darbą. Ir, sutikdami su tuo, mes pasakėme, kad mums nesvarbu, kas kuo užsiima asmeniniame gyvenime (nors ir prezidentas tai būtų), jei mes turime darbus ir ekonomika klesti. Tada kažkas pasakė: ‘Spausdinkime žurnalus su nuogomis moterimis ir vadinkime tai sveiku praktiniu moters kūno grožio vertinimu‘. Ir mes pasakėme: ‘Gerai‘. Tada kai kurie, visa tai aukštai vertindami, žengė toliau ir ėmė publikuoti nuogų vaikų fotografijas, netgi talpinti jas Internete. Ir mes pasakėme: ‘Gerai, jie turi žodžio laisvę‘. Po to pramogų industrija tarė: ‘Darykime filmus ir TV programas, propaguojančias prievartą, šventvagystę, piktžodžiavimą, uždraustą seksą. Įrašykime muziką, skatinančią vartoti narkotikus, skatinančią išprievartavimus, žmogžudystes, savižudybes ir satanizmą‘. Ir mes atsakėme: ‘Tai viso labo pramoga, neigiamo efekto ši muzika neneša, niekas į ją rimtai nežiūri,.. galite taip tęsti ir toliau‘. O dabar mes klausiame savęs, kodėl mūsų vaikai neturi sąžinės, kodėl jie negali atskirti blogo nuo gero, kodėl jie nesusimąsto, žudo nepažįstamus, savo bendraklasius, šeimos narius ir patys save. Galbūt, jei mes rimtai ir giliai susimąstysime, galėsime tai suprasti. Aš manau, kad čia veikia taisyklė: ‘Ką pasėsi, tą ir pjausi‘. Vienas jaunas žmogus rašo: ‘Brangus Dieve, kodėl Tu neišgelbėjai mažos mergaitės, kuri buvo nužudyta savo mokyklos klasėje? Nuoširdžiai tavo, susirūpinęs studentas‘. Štai atsakymas: ‘Brangus susirūpinęs studente, Manęs į mokyklą neįleidžia. Nuoširdžiai tavo, Dievas‘. Juokinga, kaip lengva žmonėms atsikratyti Dievo, o po to stebimės, kodėl pasaulis virsta pragaru. Juokinga, kad mes tikim tuo, ką sako laikraščiai, ir abejojame tuo, ką sako Biblija. Juokinga, kad visi nori patekti į dangų, tačiau netikėdami, negalvodami, nekalbėdami apie dorą ir nedarydami išvadų iš to, ko moko Biblija. Juokinga, kada kažkas sako: ‘Aš tikiu Dievu‘, bet pats seka paskui šėtoną, tarp kitko, taip pat tikintį Dievu… Juokinga, kad mums taip lengva teisti ir taip sunku, kai mus teisia kiti. Juokinga, kad elektroniniu paštu išsiuntinėti juokeliai išplinta šviesos greičiu, tačiau prieš išsiųsdami kitiems pranešimą, kuriame kalbama apie Dievą, žmonės tris kartus pagalvoja. Juokinga, kad viskas nepagarbaus, grubaus, gašlaus ir vulgaraus ramiai sau talpinama Internete, o mokyklose ar darbo vietoje neįmanoma atvira diskusija apie Dievą”.
Taip. Mes – Marijos žemė. Reikėtų susimąstyti, kodėl mes taip lengvai pasiekėme nepriklausomybę (Seime lemiamu momentu su kun. R Grigu priešakyje meldėsi švč. Marijai). Kodėl per pasikėsinimą Šv. Popiežius Jonas Paulius II – sis buvo tik sužeistas – tuo stebėjosi pats žudikas Ali Agdža. Jis niekaip negalėjęs sau atsakyti į klausimą, kas atsitiko, kad pasikėsinimas nepavyko. Jis padarė viską, kas buvo privalu, jis pasirūpino kiekviena menkiausia detale. Ir visgi numatytai aukai pavyko išvengti mirties. Kaipgi galėjo tai atsitikti? Reikėtų susimąstyti kas ir kodėl šiuo metu darosi Europoje. Reikia suprasti, kad virš galios yra Aukštesnė Galia.
Mat pas mus dabar jau…damkratija.
Na, taip…IRON MAIDEN reklamą nukabino…o čia…čia…čia Lietuvos šiandiena…
Kai sumaišomos vakarietiškos vertybės su keiksmažodžiais, gaunasi toks šiuolaikinės kultūros kokteilis, priverstinai girdomas vakarietiškų kultūrų išžiotoms burnytėms
Vakarietiškos vertybės yra puikios! Muziejai, bendravimas, mokslas, kultūra, muzika! Bet mes iš vakarų parsivežam ne jas, o atliekų kultūrą iš viešnamių, knaipių, gatvės valkatų.
šiukšlės gal ten vaikinas persirengęs nieko nesuprantu kaip gali taip elgtis
…lesbo salą duokit joms…
Laikas skelbti kovą su keiksmažodžiais scenoje ir kituose meno kūriniuose: degradavę yra patys tokio meno kūrėjai. Mano aplinkoje nesikeikiama, tai kodėl turime klausytis to, kas mums nebūdinga, kas amoralu ir kas charakteringa tik padugnėms?
O paskui skundžiasi,kad žmonės degradavę…