y-news.lt
Tai pasikėsinimas į žodžio laisvę“, „Paslėptas valdančiųjų mėginimas kontroliuoti visuomeninį transliuotoją“. Tokie argumentai skamba iš stovyklos, ginančios LRT.
Kita gi pusė reikalauja skaidrumo, nešališkumo. Ir stoja Seimo pusėn, pritardama siekiams kurti komisiją, kuri išsiaiškintų kaip, kam yra paskirstoma beveik 40 milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų.
Nėra gerai, kad Seimas imasi iniciatyvos tirti LRT finansus. Iš tiesų čia galima įžvelgti ir valdžios siekį daryti įtaką, spaudimą, norą kontroliuoti.
Kita vertus, kažko neįprasta tame taip pat nėra. Net ir labai brandžiose demokratijose, tose kur pirmiausia ir buvo įtvirtinta žodžio laisvė, parlamentai kartais imasi tokių tyrimų.
Pavyzdžiui, 2011 metais Didžiosios Britanijos parlamentas buvo sukūręs specialią komisiją žiniasklaidos veiklai įvertinti. Tuo metu buvo tiriama didžiausio pasaulyje žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho leidiniuose dirbančių žurnalistų bei redaktorių neetiškas elgesys, neteisėtas telefoninių pokalbių pasiklausymas.
R.Murdochas sėdėjo prieš britų parlamento komisiją ir nešaukė, kad kėsinamasi į žodžio laisvę. Pripažino klaidas ir net uždarė pelningiausią į skandalą įsivėlusį savaitraštį „News of the World“. Per tą tyrimą paaiškėjo kam ir kiek už informaciją mokėjo redakcijos. Kaip buvo manipuliuojama, pažeidžiamas privatumas.
Po šio skandalo buvo pertvarkyta Didžiosios Britanijos žiniasklaidos savireguliacijos sistema. Žurnalistinės etikos reikalai kiek pasitaisė.
Lietuvoje gi, verdant emocijoms dėl LRT, iš dėmesio centro pranyksta trys esminės problemos. Ir pirma iš jų – ekonominė.
LRT prodiuseriai Laurynas Šeškus ir Edmundas Jakilaitis teigia, kad jie tiesiog kuria gerą televizinę produkciją, kurios nori LRT. Kokybė – skonio reikalas. Tačiau šiuo atveju svarbesnis yra mastas.
Kalendoriniuose metuose yra 52 savaitės. Televizijos sezonas trunka kiek trumpiau – 35-38 savaites (iškrenta vasaros mėnesiai, kada televizijoms neapsimoka daug investuoti į eterį, nes nesusidaro pakankamas žiūrovų kiekis, krenta reklamos pardavimai).
Taigi prodiuseris, gavęs užsakymą iš televizijos, sukuria per sezoną 35 – 38 laidas (arba tik pusę to kiekio, jei laida kuriama tik rudenį arba pavasarį).
Jakilaitis vienoje televizijos laidoje pareiškė, kad jis LRT sukuria 231 laidą. Ir už tai gauna apie 800 tūkst. eurų pajamų.
Nesunku paskaičiuoti, kad vidutiniškai viena laida kainuoja apie 3,5 tūkst. eurų. („vidutiniškai“ reiškia nuo 1 tūkst. iki 50 000 eurų ar daugiau. Priklausomai nuo „įrangos sunkvežimių“, kaip sakė L.Šeškus).
LRT, tikėtina, E.Jakilaičiui ir L.Šeškui moka rinkos kainomis. Tačiau jų atveju susiduriame su tuo, ką ekonomistai vadina „masto ekonomika“.
Nėra abejonių, kad tiek užsakymų norėtų ir kiti Lietuvos prodiuseriai. Rinka maža, jų nėra labai daug. Bet tikrai ne blogiau ar net geriau kuriančių tikrai atsirastų. Vienintelė jų bėda – nepriklausymas „šeimai“.
Įdomu tai, kad Lietuvoje, kai kokios statybos organizacijos sukuria kartelį, siekdamos gauti daugiau užsakymų, valstybės institucijos baudžia (statybininkai sako norį užsakovams suteikti geriausias paslaugas iš „vienų rankų“). Bet televizijos vadovams, prodiuseriams bei žurnalistams galioja kitos taisyklės?
Galima būtų į tai nekreipti dėmesio. „Just buisness“. Tačiau čia kyla antra dar rimtesnė problema – nešališkumo.
Jei per sezoną yra parodoma 231 laida (o jos dar pakartojamos) ir dauguma jų rodomos geriausiu, taip vadinamu „prime time“ laiku, nusižengiama esminiam visuomeninio transliuotojo principui, įtvirtintam LRT įstatyme – nešališkumui. Su tokiu kiekiu laidų daroma didžiulė įtaka auditorijai.
Visuomenės informavimo, LRT įstatymuose, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekse yra įtvirtinta aiški nuostata, kad žurnalistų skelbiamame turinyje privalomas skirtingų nuomonių balansas. Bet praktikoje, žinome, ne visada šio principo laikomasi. Taip pat ir LRT laidose.
Čia išryškėja trečioji – žurnalistinės etikos problema. Nes nebeįmanoma atskirti kuriame vaidmenyje LRT laidų kūrėjai yra prodiuseriai, žurnalistai, o kada – verslininkai, ginantys ne visuomenės, o savo siaurą merkantilinį interesą.
Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 32 straipsnis sako, kad „Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų“.
O ką visuomenė matė, kai buvo pradėti kelti klausimai apie Ramūno Karbauskio valdomą „Agrokoncerną“?
Verslas ir verslininkai nėra šventieji. Ir R.Karbauskis, nuolat teigiantis, kad jis tik padeda ūkininkams, nori apsaugoti jų turtą nuo išgrobstymo, nėra angelas. Bet kuriame versle yra didžiulė konkurencija (kažkas laimi, bet kai kam skaudžiai nepasiseka). Versle neretai susiduriama su nesąžiningumu. Todėl būna visko.
LRT, kurios biudžetas siekia beveik 40 mln. eurų, tikriausia galėtų skirti šiek tiek resursų, kad žurnalistai atliktų nešališką tyrimą. Pagrįstų faktais, o ne manipuliacijomis, ar „Agrokoncerno“ veikla skaidri, ar įmonė laikosi įstatymų, ar jo savininkai ir vadovai elgiasi etiškai, o gal iš tiesų „grobia žemes“ ar daro machinacijas trąšomis.
Jei būtų nustatyti tokie faktai, LRT vadovų, žurnalistų reputacija būtų apginta.
Kai tokio tyrimo nėra, o keliami gandais paremti klausimai, kyla įtarimas, jog taip norima nukreipti diskusiją ir manipuliuoti. O tuo pačiu apginti suinteresuotų LRT vadovų ir su jais susijusių prodiuserių verslo, politinius interesus.
Ir pabaigai. Jei šios problemos rūpėtų LRT Tarybai, ji jas keltų, diskutuotų ir ieškotų sprendimų. Seimo tyrimo nereiktų.
Tačiau kai LRT Taryba skėsčioja rankomis „kuo mes prasikaltome“, nemato problemų, turi rastis institucijos, kurios tas problemas įvardintų ir imtųsi spręsti.
LRT nėra šiaip sau „problemėlė“. Ji daro (gali daryti) didžiulę įtaką visai šalies žiniasklaidai. Ji, kaip reikalauja įstatymas, privalo diktuoti aukštus nešališkumo ir žurnalistinės etikos standartus. Tam mokesčių mokėtojai ją ir išlaiko.
Tačiau kai LRT Tarybos pirmininkas eilinį kartą ištraukia žodžio laisvės gynimo kortą, nematant esminių problemų, tai tik dar labiau diskredituoja žodžio laisvę, visuomeninį transliuotoją ir Lietuvos žurnalistiką.
Labai keista, kad visuomeninės organizacijos – JDJ, Pilietinės iniciatyvos, Alkas ir t.t. ir t.t.vis virkavo ir teisingai virkavo, kad jų neįsileidžia visuomeninis transliuotojas nei dėl savivaldos atkūrimo, 1994 metais sunaikinto valstybės valdymo, ko pasekoje paskendo Lietuva milijardiniuose išgrobstymuose, nei kitų labai svarbių dalykų, o, kai yra proga – tyli lyg burnas vandens prisisėmę! O gal jie taip pat tokie patys veikėjai, kad tik triukšmą kelti, atseit kovoja už paprastus žmonės! Kaip ten ALKAI ir kiti aktyvistai, kur jūs?!
Liudas Vedeckis
Dėkui straipsnio autoriui G. Petrauskiui už objektyvias mintis. Prisijungiu prie ankstesnių komentatorių nuomonės,- objektyvumo LRT laidose mažai. Papildomai norėčiau atkreipti piliečių dėmesį, kad visuomeninis transliuotojas privalo organizuoti plačias diskusijas Tautai aktualiais klausimais. To nėra.
Liūdniausia, kad LRT teikiama info nėra bešališka, kaip privalėtų būti („subalansuotai teikti skirtingas nuomones”). Pasaulio įvykiai nušviečiami – su mažom išimtim – vadovaujantis viena, liberalmarksistine, ideologija. Puikus pavyzdys yra nesiliaujantis JAV žmonių daugumos išrinkto prezidento Trampo niekinimas – pradedant patyčiomis dėl jo visiškai pagrįsto reikalavimo NATO narėms susimokėti sutartus 2 %, baigiant trivialiomis priekabėmis prie jo žmonos aprangos. „Kitokios nuomonės” pateikimu čia nė nekvepia. Ir taip per visą tikrovės spektrą – kai Vašingtone 100 tūkst. demonstrantų reikalauja pagarbos šeimai, nutraukti abortus – LRT (o ir kitose tv) apie tai nė žodžio. Kai Lenkijoj keliasdešimt feminizmo fanatikių rėkia už abortus – tai „dienos naujiena”. Toks mums rodomas „objektyvus” (?..) pasaulio vaizdas 🙁
” Edmundas Jakilaitis teigia, kad jie tiesiog kuria gerą televizinę produkciją, kurios nori LRT.” Man neatrodo, kad Jakilaitis kuria gerą TV produkciją. Kokios jo laidos. Ko verta „Nacionalinė ekspedicija” – tyčiojimasis iš žmonių, plaukijant plaustu ir save reklamuojant. „Dėmesio centre”, įbruktame į Panoramą, taip pat ne visada būna aktualiausios temos – tai savireklama, savęs garsinimas. Jokių aktualių probleminių laidų LRT nesukuria ir apart Panoramos per LRT nėra ko žiūrėti. Man labai keista, kad to nesupranta LRT Taryba.
,,Tačiau kai LRT Tarybos pirmininkas eilinį kartą ištraukia žodžio laisvės gynimo kortą, nematant esminių problemų, tai tik dar labiau diskredituoja žodžio laisvę, visuomeninį transliuotoją ir Lietuvos žurnalistiką „- labai teisinga mintis, visiškai pritariu