Naujoji Ukrainos karinė vadovybė nori veiksmingiau panaudoti ginkluotąsias pajėgas ir kurti gynybos pramonę.
Praėjusią savaitę Ukraina pakeitė savo karinę vadovybę ir paskelbė keičianti taktiką, o balsavimas JAV Senate suteikė naujų vilčių, kad JAV suteiks pagalbą kovojančiai šaliai.
Vasario 8 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė sausumos pajėgų vadą Oleksandrą Syrskį vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu. Pranešama, kad Zelenskis paprašė kadenciją baigiančio Valerijaus Zalužnio „ir toliau būti komandos dalimi”, nepatikslindamas, ką tai reiškia.
„Stojome prieš bjaurų ir galingą priešą. Ištvėrėme kartu”, – rašė nepaprastai populiarus generolas Zalužnyj, 2022 m. vasarį sustabdęs Rusijos invaziją ir tų pačių metų rugpjūtį įsakęs surengti kontrpuolimą, kuris apėmė daugiau kaip 1 500 kv. km.
Nuo to laiko Ukrainos pajėgos įstrigo poziciniame kare. Praėjusią vasarą surengtu kontrpuolimu nepavyko pasiekti tikslo – išskirti Rusijos frontą į dvi dalis.
„2022 m. užduotys skiriasi nuo 2024 m. užduočių”, – rašė Zalužnyj.
Per pirmąjį susitikimą su gynybos ministru Rustemu Umyerovu A. Syrskis sakė, jog bepiločiams orlaiviams ir elektroninei karybai skirs svarbesnį vaidmenį – tai, ką Zalužnyj ir sakė prieš pat jo atleidimą.
Ukraina užsibrėžė tikslą šiais metais sukurti milijoną mažų bepiločių orlaivių, o iš esmės – skraidančių bombų.
Antradienį vykusiame biudžeto posėdyje ministras pirmininkas Denysas Šmyhal sakė, kad pagrindinis vyriausybės tikslas – plėtoti aukštųjų technologijų gynybos pramonę, o vien bepiločiams lėktuvams bus skirta 1 mlrd. dolerių.
„Kalbame apie gynybos technologijų klasterio plėtrą, įvairių kategorijų dronų gamybos didinimą, elektroninę karybą”, – sakė D. Shmyhal.
Skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas agentūrai „Reuters” sakė, kad Ukrainoje gaminamų bepiločių orlaivių skaičius ir veikimo spindulys smarkiai didėja.
„Vien tik gruodžio mėn. dronais pristatytų siuntų skaičius buvo 50 kartų didesnis nei per visus 2022 m.”, – sakė jis.
Ukrainos gynybos ministerija paskelbė internetinę platformą, kurioje ukrainiečiai gali įsitraukti į inovatorių bendruomenę, kad „padėtų spręsti sudėtingiausius iššūkius fronte”, ir siekia susikurti 10:1 technologinį pranašumą prieš Rusiją.
Ši strategija duoda rezultatų.
Penktadienį du tolimojo nuotolio bepiločiai orlaiviai smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms Ilskyje ir Afipskyje Krasnodaro krašte. Geolokacinėje medžiagoje matyti iš naftos perdirbimo gamyklų kylantys dūmai.
Trečiadienį pietinio Krymo pusiasalio gale Ukrainos karinių jūrų pajėgų bepiločiai lėktuvai nuskandino Rusijos desantinį laivą „Cezaris Kunikovas” . Ukrainos karinės žvalgybos 13-oji grupė per ataką naudojo antžeminius dronus „Magura-V”.
Tai buvo penktasis Juodojoje jūroje nuskendęs arba sugedęs Rusijos desantinis laivas Ukrainoje. Naktį dronų nufilmuotame vaizdo įraše matyti, smūgis į „Cezar Kunikov” ir vaizdas, kai jis apvirto. Prieš savaitę Ukrainos karinė žvalgyba panaudojo šešis „Magura” dronus, kad nuskandintų raketinę korvetę „Ivanovets”.
Kas ką kontroliuoja Rytų Ukrainoje
Prioritetas taip pat yra užtikrinti didesnį logistikos efektyvumą, geriau aprūpinti fronto linijas ir atkurti Ukrainos dalinius, suteikiant jiems poilsį, naujus karius ir jų apmokymus,- sakė A. Syrskis.
Ukraina ginkluotose pajėgose beveik milijonas.
A. Syrskis taip pat stengėsi įveikti savo, kaip „mėsininko”, įvaizdį, kurį užsitarnavo, įsakydamas griežtai ginti Bachmuto miestą, pareikalavusį daugybės gyvybių.
„Žinoma, mums reikia tobulinti taktiką. Svarbiausia užduotis ir vertybė yra mūsų karių gyvybė”, – sakė jis Vokietijos televizijai ZDF. „Aš mieliau pasitraukčiau, galbūt užleisčiau kokią nors poziciją, bet neleisiu, kad žūtų visas personalas”, – sakė A. Syrskis. Jis demonstravo pasitikėjimą savimi: „Mes, visų pirma, turime pasikliauti savo jėgomis, ne tik partneriais”.
NATO susilpnėjo, Europa apleista?
Tuo metu, kai eteryje skambėjo šie žodžiai skambėjo eteryje, JAV Senatas 70 balsais prieš 29 pritarė dviejų partijų nacionalinio saugumo įstatymo projektui, kuriuo patvirtinama 60,6 mlrd. dolerių finansinė ir karinė pagalba Ukrainai. Įstatymo projekte taip pat numatyta 35 mlrd. dolerių pagalba Izraeliui ir Taivanui.
Įstatymo projektas dar turi būti patvirtintas Atstovų Rūmuose, tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas, prezidento posto siekiančio Donaldo Trumpo sąjungininkas respublikonas, pareiškė, kad pagalbos Ukrainai nesvarstys, nors 84 proc. asignavimų atitektų JAV gynybos gamintojams.
„Nėra jokių abejonių, jei Senato įstatymo projektas būtų pateiktas Atstovų Rūmams, jis būtų priimtas”, – sakė JAV prezidentas Joe Bidenas. „Taigi raginu Parlamento pirmininką leisti visiems Atstovų Rūmams išsakyti savo nuomones ir neleisti, kad mažuma kraštutinių balsų Atstovų Rūmuose užblokuotų šį įstatymo projektą net prieš balsavimą.”
D. Trumpas per kampaniją siekė sumažinti JAV gynybos išlaidas Europoje, įskaitant išlaidas NATO sąjungininkėms, kurios, jo nuomone, gynybai turėtų skirti daugiau lėšų. „Vienas iš didelės [NATO] šalies vadovų atsistojęs pasakė: jei nemokėsime ir mus užpuls Rusija, ar jūs mus apginsite?”, – šeštadienį Pakrantės Karolinos universiteto studentams kalbėjo jis. „Ne, aš jūsų neapsaugosiu, tiesą sakant, skatinčiau [rusus] daryti, ką tik jie nori. Jūs turite mokėti”, – kalbėjo jis ir sulaukė pritarimo šūksnių.
J. Bidenas į tai pasakė, kad D. Trumpas „įteikė kvietimą” Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsiveržti į JAV NATO sąjungininkes valstybes.
„Kai kalba apie NATO, jis nemato aljanso, saugančio Ameriką ir pasaulį. Jis mato apsaugos reketą”, – aiškino prezidentas. D. Trumpas savo kalboje pateikė daug netikslumų. Jis nurodė, kad JAV pagalba Ukrainai iki šiol siekia 200 mlrd. dolerių, o Europos įnašas – 25 mlrd. dolerių.
Iš tikrųjų JAV skyrė 113 mlrd. dolerių finansinės ir karinės pagalbos, o Europa – 88,3 mlrd. eurų (95 mlrd. dolerių), tačiau Europa patvirtino dar 39,5 mlrd. eurų (42,5 mlrd. dolerių) finansinę ir karinę pagalbą šiems metams.
D. Trumpo įtaka Atstovų Rūmų respublikonams reiškia, kad šiais metais JAV asignavimų Ukrainai kol kas nėra skirta.
Laikraštis „Financial Times” pranešė, kad Ukrainai jau dabar stinga artilerijos. Laikraštis „The New York Times” pranešė, kad Ukrainos oro gynybos raketos, jei nebus papildytos, baigsis iki kovo mėnesio.
Tuo tarpu Rusijos pajėgos toliau siautėja prieš Ukrainos gynėjus rytuose, per dieną surengdamos iki 100 puolimų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskaičiavo, kad kasdien fronte nukauna arba sužeidžia apie 1 000 priešo karių – šio skaičiaus nėra galimybės patikrinti.
Tavrijos grupės vadas brigados generolas Oleksandras Tarnavskis teigia, kad Rusijos tikslas – užimti Avdijivką. „Priešas prie pėstininkų šturmo grupių vis dažniau prijungia šarvuočių grupes”, – sakė jis.
Syrskis pirmą kartą lydimas Umyerovo kaip vyriausiasis vadas vyko į Rytų frontą. Jis kalbėjo, kad kariai susidūria su „itin sudėtingomis sąlygomis”.
Umerovas kalbėjo, kad bepiločių lėktuvų ir elektroninės kovos priemonių pastiprinimas jau pakeliui. „Avdijivka, Kupianskas, Lymanas – itin svarbios teritorijos, į kurias sutelktas visas mūsų dėmesys”, – sakė V. Umerovas.
aljazeera.com
