Vyriausybė užsibrėžė užtikrinti nuoseklų valstybinio socialinio draudimo pensijų didėjimą, atsižvelgiant į augančią ekonomiką ir didėjantį darbo užmokesčio fondą. Įvertinus numatomus ekonomikos pokyčius, planuojama, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija per keturis metus turėtų padidėti ketvirtadaliu (ištrauka iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 08 04 rašto Nr. SD – 4620 Lietuvos pensininkų susivienijimui).
Realiai mes puikiai matome, koks iš tikrųjų yra senatvės pensijų didinimas:
2017 metų pradžioje ji buvo vidutiniškai padidinta 20 eurų. Tai reiškia, jog žmonių, kurių draudžiamosios pajamos buvo mažesnės negu vidutinės ir darbo stažas taip pat mažesnis, jų pensija padidėjo ne 20 eurų, o gerokai mažesniu dydžiu. Panašaus dydžio pensijų mikropadidinimą vyriausybė planuoja ir ateinančiais metais.
O, kaip nekeista, kai kurių prekių ir ypatingai visų paslaugų kainos didėja ne aritmetine, o, tiesiog, geometrine progresija, ir jau siekia net tris kartinį paslaugų kainų padidėjimą. Ir kodėl jas nedidinti, jeigu vyriausybinės institucijos, ar dėl nekompetencijos, ar dėl paprasčiausio nenoro, nesiima jokių radikalių priemonių.
O gal institucijos, kurioms privalu šį svarbų klausimą spręsti pasikliauna, manydamos, jog visą tai sureguliuos rinkos ekonomika. Tačiau jokių radikalių priemonių nebuvimas atveria plačią dirvą neturintiems sąžinės įvairaus plauko verslininkams.
Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose buvo pateikti statistiniai duomenys apie įvairių socialinių sluoksnių žmonių pensijų dydžius: Lietuvos senjorų pensijos yra vienos iš mažiausių Europos Sąjungoje, jos yra didesnės ir pas mūsų kaimynus – latvius, estus, lenkus.
Man neduoda ramybės mintis, kaip ir kokiu būdu nors šiek tiek pagerinti Klaipėdos senjorų gyvenimą. Juk dirbta visą darbinį amžių, sukaupta didžiulė patirtis visose gyvenimo srityse. Labai svarbu, kad nebūtų pažeistas konstitucinis piliečių lygybės principas, kad būtų sudarytos visavertės sąlygos dalyvauti įvairioje veikloje, kad aktyvūs pensinio amžiaus žmonės panaudotų savo žinias ir sugebėjimus prasmingai. Svarbiausia, kad socialinio aprūpinimo sistema būtų patikima ir veiksminga, tenkinanti buvusių mokesčių mokėtojų lūkesčius.
Pirmiausia, žvilgsnis krypsta į tas Klaipėdos miesto vyriausybines institucijas, kurių tiesioginis darbas įtakoja senjorų viltis ir lūkesčius: Klaipėdos miesto savivaldybės sveikatos ir socialinių reikalų departamentą, finansų ir ekonomikos, miesto plėtros ir strateginio planavimo, miesto ūkio ir aplinkosaugos tarnybas. Aišku, šioje veikloje svarbiausią vaidmenį turėtų atlikti Sveikatos ir socialinių reikalų departamentas.
Svari priemonė senjorų gyvenimo ir buities sąlygų pagerinimui turėtų būti didesnių nuolaidų įvedimas besinaudojantiems miesto visuomeniniu transportu.
Vienoje LRT aktualijų laidoje (ved. žurnalistas Vytautas Kvietkauskas) Klaipėdos Miesto meras Vytautas Grubliauskas, atsakydamas į vienos klaipėdietės senjorės klausimą dėl nemokamo važiavimo miesto transportu, pasakė maždaug taip: „Klausimas labai rimtas. Rudenį, kai bus formuojamas ateinančių metų biudžetas, atsižvelgsime į šitą opią senjorams problemą“.
Viliuosi, jog šitas per respublikinį radiją viešai išsakytas mero pažadas bus išpildytas. Tad visų Klaipėdos senjorų vardu prašau Klaipėdos savivaldybės, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovybę nuo 2018 01 01 Klaipėdoje įgyvendinti tokias priemones:
- Klaipėdos miesto senjorams, įšėjusiems į užtarnautą poilsį, t. y. nedirbantiems pensininkams, suteikti 50 procentų bilieto nuolaidą, važiuojantiems miesto maršrutiniais keleiviniais autobusais.
- 75 metų ir vyresniems Klaipėdos miesto senjorams suteikti 100 procentų bilieto nuolaidą, važiuojantiems miesto maršrutiniais keleiviniais autobusais.
Įgyvendinant šias svarbias priemones, dviračio išradinėti nereikės. Panašiomis lengvatomis jau naudojasi Šiaulių, Kauno ir kitų Lietuvos miestų senjorai. Viliuosi, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ praskaidrins naujametinę nuotaiką ir Klaipėdos senjorams.
Paliesiu ir kitą labai opią problemą. Klaipėdos Bendruomenės namai yra įsikūrę Debreceno gatvėje buvusios Rubliovo mokyklos patalpose. Šiose patalpose taip pat dirba ir nemažai kitų miesto organizacijų. Bendruomenės namuose nenuilstamai verda gyvenimas: kiekvieną dieną repetuoja dešimtys Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacijos, Lietuvos pensininkų susivienijimo meno kolektyvų, juose nuolat vyksta šventiniai ir proginiai renginiai, koncertai, paskaitos, susitikimai su iškiliais žmonėmis. Į renginius dažnai atvažiuoja kaimyninių respublikų meno kolektyvai ir atlikėjai. Kiekvieną dieną į bendruomenės namus ir atgal važiuoja dešimtys automobilių. Tačiau, kaip nekeista, ir apmaudu, jog normalaus kelio iki bendruomenės namų nėra. Automobiliai važiuoja daugiabučių gyvenamų jų namų kiemais, kuriuose parkuojamos gyventojų mašinos.
Prasilenkti su iš priekio važiuojančiu automobiliu neįmanoma, nes palikta tik viena eismo juosta važiuoti vienam automobiliui viena kryptimi. Šiame pavojingame ruože teko stebėti ne vieną techninę autoavariją.
Naujo kelio projektas, kaip skelbė žiniasklaida, buvo parengtas maždaug prieš metus, tačiau kelio įrengimo darbai iki šiol nevyksta. Miesto ūkio departamentas įgyvendinti projektą, matomai, susizgribs tik tada, kai įvyks, neduok dieve, auto įvykis su sunkiomis pasekmėmis. Visa tai gaunasi panašiai, kaip porina sena patarlė: „pakol netrenks perkūnas, mužikas nepersižegnos“.
Šios neatidėliotinos problemos sprendimą turėtų nedelsiant įtakoti, be abejonės, saugaus eismo komisija, turėtų nelikti nuošalyje ir savivaldybės administracijos direktorius. Juk tai –gyvybiškai svarbus klausimas.
Pateikiau tik dalį Klaipėdos senjorams rūpimų svarbių problemų. Tačiau spręstinų klausimų yra žymiai daugiau.
Stasys Milukas
Senjorų klubo „Bangelė“ pirmininko pavaduotojas
