Kovo 21 d. 17 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks vieša diskusija „Kazys Škirpa XX a. Lietuvos istorijos verpetuose – didvyris ar nusikaltėlis?“.
Renginyje dalyvaus bei savo įžvalgomis dalinsis Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius bei žurnalistas, LR Seimo nario Valdo Rakučio patarėjas Vidmantas Valiušaitis. Susitikimą moderuos Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vygantas Vareikis.
Kazio Škirpos veikla sudėtingos XX a. Lietuvos istorijos kontekste tebekelia diskusijas ne tik tarp istorikų. Vieniems jis – savo šalies patriotas, norėjęs gelbėti tėvynę nuo raudonojo teroro, kitiems – ideologinis antisemitinių sumanymų 1941 m. vasarą skatintojas.
Šioje diskusijoje bus kalbama apie Kazio Škirpos asmenybę, lietuvių orientaciją Antrojo pasaulinio karo metais, Birželio sukilimo vertinimą ir istorinę atmintį.
Kazys Škirpa dalyvavo rengiant lietuvių karinius dalinius Rusijoje ir buvo vienas iš pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių. Būdamas Vilniaus karo komendanto Liudo Giros, kuris tuomet susirgo, pavaduotoju 1919 m. sausio 1 d. jis su kitais savanoriais Gedimino pilies bokšte iškėlė tautinę vėliavą.
Dalyvavo Nepriklausomybės kovose, buvo Steigiamojo Seimo narys ir diplomatas – 1938 m. ėjo nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro pareigas Lenkijoje, o nuo 1939 m. – Vokietijoje.
Politinė Kazio Škirpos orientacija sudėtingoje pasirinkimo tarp bolševikinės Rusijos ir nacistinės Vokietijos alternatyvoje buvo Vokietija.
Sovietams okupavus Lietuvą Berlyne jis su kitais lietuvių patriotais suorganizavo dėl antisemitinės agitacijos nevienareikšmiškai vertinamą Lietuvių aktyvistų frontą, o po 1941 m. Birželio sukilimo šios organizacijos buvo paskelbtas Lietuvos laikinosios vyriausybės ministru pirmininku, tačiau Vokietijos valdžia neleido jam išvykti iš Berlyno.
Nors provokiška Kazio Škirpos orientacija nepakito viso karo metu, tačiau jam pasibaigus sąjungininkų valdžia nelaikė jo karo nusikaltėliu ar nacistų kolaborantu. Nuo 1949 m. jis apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose ir iki 70 metų dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
Vertindamas Kazio Škirpos veiklą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras padarė išvadą, kad „jis neišdavė nepriklausomos Lietuvos valstybės, o ieškojo būdų nepriklausomybei atkurti, Sovietų Sąjungos 1940 m. vasarą įvykdytos okupacijos ir aneksijos padariniams pašalinti.
Antra vertus, jis nėra buvęs nacių okupuotos Lietuvos vietinės valdžios įstaigų pareigūnu. Tad jis nebuvo kolaborantas“.
Renginio rengėjai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Alfonso Žalio labdaros fondas.
