KAS TAI? „Palieku spręsti žmonėms, ar tai yra plagiatas ar intelektinė vagystė, ar išvestinis kūrinys, ar lietuviška kiaulystė, – apie Atgimimo aikštės projektą sako menininkas Žilvinas Kempinas. Kairėje – po kilusio skandalo jau patobulintas Atgimimo aikštės projektas, dešinėje – Ž. Kempino kūrinys iš serijos „Illuminator“. © Projektuotojų vizualizacija / www.zilvinaskempinas.com nuotr.
Klaipėdos Atgimimo aikštėje vykdomam projektui, kurio metu norima pastatyti mėnulio formos sferą, mestas galimo plagiato šešėlis. Pasauliniais meno darbais besidomintys žmonės įžvelgia klaipėdietiško „mėnulio“ sąsajas su JAV gyvenančio ir kuriančio menininko Žilvino Kempino kūriniais.
Galimą kopijavimo atvejį, ypač pirminiame etape, pastebi ir pats Ž. Kempinas. Dėl to jis kreipėsi ir į Lietuvos kultūros ministeriją, ir į autorines teises ginančią asociaciją LATGA.
Atgimimo aikštės projektą kuriančios „Cloud architektai“ atstovai tokią informaciją vadina burbulo pūtimu. Esą mėnulis yra bendrinis reiškinys, tad vargiai kas gali savintis jo autorystę. Tačiau jie neslepia, kad prieš konkursą jie patys kreipėsi būtent į Ž. Kempiną siūlydami jam bendradarbiauti šiame projekte bei minėjo, kad projektą nori kurti įkvėpti būtent šio menininko sukurto kūrinių ciklo „Illuminator“.
Bendradarbiauti atsisakė
Klaipėdos miesto savivaldybė šiemet pasirašė sutartį su UAB „Cloud architektai“ ir Panevėžio statybos tresto atstovais, kurie laimėjo trečią kartą organizuotą Atgimimo aikštės sutvarkymo konkursą. Projekto vertė – per 127 tūkst. eurų.
Tačiau kai kurie uostamiesčio menininkai puse lūpų šneka, kad „Cloud architektų“ pasiūlyta idėja nėra originali. Įtarta, kad ji galėjo būti „pasiskolinta“ iš Lietuvos nacionalinės premijos laureato Ž. Kempino.
Tad „Vakarų ekspresas“ pasidomėjo, ką apie tai mąsto pats JAV gyvenantis menininkas. Paaiškėjo, kad diskusijos dėl galimo plagijavimo atvejo jau kuris laikas verda ne tik tarp Lietuvos bei užsienio menininkų, bet ir autorines teises ginančiose institucijose.
Vizualaus meno kūrėjas Ž. Kempinas pasakojo šiemet sausio 31 d. gavęs elektroninį laišką iš „Cloud architektai“ kūrybos direktorės Jovilės Porvaneckaitės, kuri asmeniškai kvietė Žilviną dalyvauti Atgimimo aikštės projekte.
PIRMINĖ VERSIJA. Šitaip atrodė pirminė visuomenei pateikta „Cloud architektų“ Atgimimo aikštės sutvarkymo vizualizacija. Projektuotojų vizualizacija.
Pateikiame kelias citatas iš J. Porvaneckaitės laiško: (kalba netaisyta)
„Jūsų paroda „Vartų“ galerijoje įkvėpė mane ir mano komandą Klaipėdos Atgimimo aikštės konkursui sukurti pasaulinio lygmens architektūrinę viziją. Norėčiau, jog sutiktumėte būti mūsų kūrybiniu įkvėpėju šiame darbe, su Jumis kurti bendrą architektūrinį projektą – mėnulį matomą iš mėnulio. <…> Klaipėdos Atgimimo aikštėje siektume Jūsų darbo „Illuminator“ motyvu suteikti mėnuliui architektūrinę formą ir jo pagalba sukurti erdves, monumentalumu ir idėjos švarumu įamžinti „atgimimo“ idėją. <…> Aikštė atrodytų kaip Jūsų „Illuminator“ darbas, jį pritaikytume veikti erdvėje ir erdvei, miesto urbanistiniame tinkle.“
Ž. Kempinas sakė tą pačią dieną išsiuntęs atsakymą J. Porvaneckaitei ir leidęs aiškiai suprasti, kad jo šis konkursas nedomina.
„Man malonu, kad mano darbai įkvepia kitus žmones tolesnei kūrybai, kokiu pavidalu ji bepasireikštų. Branginu tai, nes mane skatina toliau dirbti“, – be kita ko savo atsakyme rašė Ž. Kempinas.
Panašu, kad „Cloud architektų“ komanda tokį menininko atsakymą interpretavo savaip: taip, kaip jiems atrodė parankiau.
Vizualaus meno kūrėjas pasakojo gegužę netikėtai iš vieno bičiulio Niujorke išgirdęs klausimą, ką jis darantis Klaipėdoje. Tik tuomet lietuviškuose portaluose jis rado straipsnius, kuriuose ir buvo pristatyta „Cloud architektų“ idėja, kaip turėtų atrodyti Klaipėdos Atgimimo aikštė po rekonstrukcijos. Pirminėse vizualizacijose siūloma šviečiančio mėnulio idėja labai priminė Ž. Kempino „Illuminator“ serijos kūrinius.
Informavo reikiamas institucijas
Tuomet Ž. Kempinas pats kreipėsi į autorines teises ginančią asociaciją LATGA bei informavo apie tai kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson. Ministrė apgailestavo dėl tokios nemalonios situacijos, patikino, kad pakalbėjo su Klaipėdos meru ir gavo pažadą, kad susidariusi problema bus sprendžiama.
„Iš karto po to sulaukiau laiško iš „Cloud architektų„. Jie man atsiuntė internete prirankiotų nuotraukų su visokiais šviečiančiais objektais, skulptūromis ir panašiai. Gal norėjo parodyti, kad mano darbas nesąs originalus arba kad jie įkvėpimo sėmėsi iš kažkur kitur, bet taip jie tik parodė, kad nelabai sugeba atsirinkti „panašumus“, mat iš visų tų paveiksliukų jų pačių pateiktas projektas labiausiai buvo panašus į maniškį „Iliuminatorių„, – pasakojo Ž. Kempinas.
Jis sakė sulaukęs ir Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko laiško, kuriame jis kvietęs Ž. Kempiną bendradarbiauti bei tapti projekto įgyvendinimo komandos meno vadovu.
„Atsakiau merui, kad negaliu bendradarbiauti su A. Dageliu, nes negaliu juo pasitikėti“, – minėjo menininkas.
Taip esą ir baigėsi visi susirašinėjimai.
Vagystė ar kiaulystė?
„Palieku spręsti žmonėms, ar tai yra „plagiatas“, ar „intelektualinė vagystė„, ar „išvestinis kūrinys“, ar „lietuviška kiaulystė„. Liūdniausia, kad po visų tarptautinių parodų su tokia problema susiduriu ne kur kitur, bet Lietuvoje, ne kokiam kitam mieste, bet būtent Klaipėdoje, iš kurios esu kilęs. Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna…“ – apgailestavo Ž. Kempinas.
Pasak menininko, jam gaila Klaipėdos, nes miestui buvo „parduotas“ „mėnulis“, kaip „atgimimo idėja“.
„Mėnulis negali būti siejamas su atgimimu, jis neturi nieko bendro su gyvybe. Jis net savo šviesos neturi – atspindi saulės šviesą. Mėnulis, ypač pilnatis, labiau asocijuojasi su mirusiųjų pasauliu, beprotybe ar psichopatiniais paūmėjimais. „Klaipėdos viešbutis“ jau dabar pagarsėjo tragedijomis, kas bus, jei toks „mėnulis“ iš tikrųjų atsiras kaip paminklas „atgimimui“, kurį geriausiai bus galima matyti iš 6 aukšto?“ – svarstė menininkas.
Kratosi „mėnulio“ pavadinimo
Susisiekus su bendrovės „Cloud architektai“ savininke bei kūrybos direktore J. Porvaneckaite, pastaroji net pyktelėjo, kad Atgimimo aikštės projektą išdrįsome pavadinti „mėnuliu“.
„Nežinau, kodėl jis vis dar vadinamas „mėnuliu“ – čia jau žiniasklaidos problema. Nežinau iš kur atsirado tas žodis „mėnulis“. Gal Savivaldybėje kažkas pasakė, bet tikrai ne mes. Taip, mes sulaukėme tokio nusiskundimo. Bet jei tai ir būtų „mėnulis“, manau, kad Ž. Kempinas nėra nusipirkęs teisę jį vaizduoti. Kai ką nors darai, visada atsiranda norinčių dėl neaiškių tikslų pakenkti“, – kalbėjo J. Porvaneckaitė.
Kūrybos vadovė sakė puikiai žinanti Ž. Kempino darbus. Ji neslėpė, jog norėjo, kad jis prisijungtų prie jų komandos dalyvaujant šiame konkurse, tačiau nenorėjo komentuoti, kuo tai baigėsi.
„Projektas juda. Iš tikrųjų bus labai gražus ir inovatyvus projektas, kuris Klaipėdai ne tik pritrauks daug turistų, bet, manau, bus architektūrinis laimėjimas Lietuvoje“, – sakė J. Porvaneckaitė ir kelis kartus pabrėžė, kad be reikalo bandome pūsti burbulą.
Tik įkvėpė?
Netrukus sulaukėme ir „Cloud architektai“ vadovo Antano Dagelio skambučio. Pasak jo, iš pradžių jie kaip tik suprato, kad Ž. Kempinas palaiko jų idėją, todėl nustebo, kad menininkas iki šiol jaučia nuoskaudą.
„Jis labai džiaugėsi, kad mus inspiravo, sakė, kad tai jį įkvepia tolesnei kūrybai. Kai jo galerininkės paklausėme, ar galime cituoti, kad mus įkvėpė Ž. Kempinas, sakė, jog to net prašyti nereikia ir tai esanti didžiausia garbė. Bet visa keista situacija prasidėjo, kai mes pateikėme savo darbą. Nežinau, gal kažkas patarė jam šitaip daryti. Tada ir prasidėjo mūsų teisininkų susirašinėjimai“, – pasakojo A. Dagelis.
Jis taip pat akcentavo, kad Ž. Kempinas neturi autorinių teisių į mėnulio vaizdavimą, nes tai yra natūralus gamtos reiškinys.
„Kaip niekas neturi teisių į Jėzaus atvaizdą, taip neturi teisių ir į gamtos reiškinius. Jei vaizduojame tą patį gamtos reiškinį, bet jį išgauname kitomis formomis, apie kokį plagijavimą galima kalbėti? Ž. Kempino darbas yra visiška plokštuma, bet žiūrint tamsoje kuriama iliuzija, kad tai yra sfera. Mūsų atveju visą laiką buvo kuriama kalva, tarsi mėnulis yra įstrigęs aikštėje. Daug yra aikščių, kurių akcentas – apskritimas, tad realiai iš viso čia nėra ką komentuoti“, – kalbėjo A. Dagelis.
„Cloud architektai“ vadovas pasakojo, kad ir LATGA pateiktame atsakyme jie akcentavo, jog ir paties Ž. Kempino darbai esą nėra originalūs.
„Galėčiau išvardyti bent 30 menininkų, kurie ta tematika kuria labai panašius darbus. Jau nekalbu apie tai, kad yra šviestuvai „Lunar Lamp“, kainuojantys 300 svarų, kurie vizualiai atrodo kaip Ž. Kempino kūriniai“, – sakė A. Dagelis.
Tačiau kyla klausimas, kodėl „Cloud architektai“ kreipėsi būtent į Ž. Kempiną, o ne į kitus 30 panašiai kuriančių menininkų?
Aiškaus atsakymo į šį klausimą A. Dagelis negalėjo pateikti.
„Niekada neneigėme, kad emociškai mus inspiravo jo kūrinys. Juk pamatyti paveikslą ir jo įkvėptam sukuri skulptūrą, yra normali praktika mene“, – teigė A. Dagelis.
Visgi jis neslėpė, kad ieškant kompromiso projektas buvo pakeistas ir dabar esą yra gerokai nutolęs nuo pirminės idėjos.
„Nenorėdami aštrinti šio konflikto ir atsižvelgę į Klaipėdos savivaldybės pageidavimus, kad aikštė nebūtų asocijuojama su mėnuliu, esame pakeitę projekto medžiagiškumą. Dabar bus veidrodinis atspindys pilko granito fone su rūko efektu aplink. Tai tikrai nieko bendro neturi su Ž. Kempino darbu, kur yra baltas blynas juodame fone“, – aiškino „Cloud architektų“ vadovas.
„Projektas pakeistas“
Gabrielė NAPRUŠIENĖ, asociacijos LATGA Vizualiųjų menų poskyrio vadovė
Po autoriaus kreipimosi į mūsų įstaigą buvo siųstos pretenzijos Klaipėdos miesto merui, architektams, primenant, kad projektas labai panašus į Žilvino Kempino kūrinį. Panašu, kad į jas atsižvelgta. Mano žiniomis, projektas pakeistas ir nebegali būti lyginamas su Žilvino Kempino darbu „Iliuminatorius“.
Kainuos apie 4 milijonus eurų
Ričardas ZULCAS, Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius
Atgimimo aikštės projektas vykdomas sklandžiai. Planuojame, kad techninis projektas galėtų būti baigtas dar šiemet ir kitais metais galėtų prasidėti realūs darbai. Pirmiausia planuojama pradėti požeminio garažo darbus, tik paskui tvarkyti pačią aikštę. Visi darbai tęsis mažiausiai pora metų. Preliminariai skaičiuojama, kad viso projekto vertė gali siekti apie 4 milijonus eurų.
Žinome, kad buvo bandymų apkaltinti „Cloud architektus“ plagijavimu, bet akivaizdu, kad nieko panašaus nebuvo. Niekas negali pretenduoti į mėnulio autorystę. Matyt Ž. Kempinas šį skandalą kėlė savireklamos tikslais.
belieka tik atsidusti. Įdomu, ką šis mėnulis, sorry, blynas turi bendrą su Klaipėdos m. istorija ir ką jis simbolizuoja?