Klaudijus Maniokas. Nesitikėjau, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras gali taip įžūliai meluoti

Kaliningrado tranzito istorijoje matau daug drumsto vandens.

Pabandysiu paaiškinti.

Praėjusį kartą klausiau, kas čia meluoja, Lietuvos užsienio reikalų ministras ar Europos Komisija. Atsakymas dabar aiškus.

Lietuvos užsienio reikalų ministro melas Nr. 1. Kiek laiko girdėjom, kad reglamentas nenumato jokių išimčių Kaliningrado tranzito, ir dėl jo mes jokių ir netaikėm. Melas.

Reglamentas labai aiškiai numato išimtį Kaliningrado tranzitui. Juodu ant balto. Toliau prasideda Lietuvos pusės intepretacijos, kad čia tas tranzitas tai ne apie krovinius, apie kažkokius kitus dalykus (lyg krovinių tranzitas būtų ne krovinių gabenimas), bet pasakyta aiškiai. Ir manau kad visi tai suprato. Ir todėl atsirado kitas melas.

Lietuvos užsienio reikalų ministro melas Nr. 2, kad Lietuva vadovavosi visais Europos Komisijos išaiškinimais.

Taip buvo anksčiau. Dabar pasirodo, kad niekas jokio paaiškinimo nei siekė, nei gavo.

Dėl tikslumo pasituosiu vakar dienos ministro interviu: „Galėčiau pasakyti dar daugiau, kad Lietuva nemanė, nesiekė kažkokio papildomo išaiškinimo, nes mes manėme, kad tas, kuris buvo pateiktas, yra pakankamas ir aiškus“.

Nesiekė ir negavo todėl, kad viskas ir taip buvo pakankami aišku – Kaliningrado tranzitui buvo numatyta išimtis.

Ir pagaliau paskutinis melas. Lietuvos užsienio reikalų ministro melas Nr. 3.

Čia kad viskas Komisijos rankose, tegu tik paaiškina, viską darysim taip kaip pasakys ir t.t.

Čia buvo anksčiau. Dabar, pasirodo, jau nelabai tinka tie Komisijos išaiškinimai, ir mes tai čia žinom geriau, ir nesutiksim, ir ginčysim.

Ir verdiktas.

Išaiškėjo, kad Lietuva, gerai tai žinodama, ruošėsi neteisingai taikyti ES teisę taip eskaluodama tarptautinę įtampą ir siekdama ES įtraukti į dar vieną konfliktą su Rusija.

Šlovė Europos Komisijai, kuri atrodo išaiškins reglamentą taip, kaip jis ir buvo sumanytas, ir šitą bandymą užkardys.

Atsiprašau, kad abejojau jos išaiškinimų vienareikšmiškumu. Nesitikėjau, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras gali taip įžūliai meluoti.

Linkėjimai visiems draugams ir buvusiems kolegoms kurie ten dirba. Apskritai, toks sąmoningai klaidingas ar tiesiog ES teisės neįgyvendinimas nėra retas reiškinys, čia neįprasta tai, kad į jį tiesiogiai įsipainioję pagrindiniai šalies politikai.