Daugiau kaip trijų dešimtmečių Lietuvos valstybingumo praktika įrodė, kad esamas šalies valdysenos modelis neperspektyvus. Vien tai, kad ne mažėja, o didėja piliečių turtinė atskirtis, kad kas penktas šalies gyventojas taikos sąlygomis kenčia dėl nepriteklių, kad savo Tėvynę paliko apie ketvirtadalis mūsų tautiečių, rodo valstybės vadybos sisteminį ydingumą. Jeigu tai būtų galima sieti vien su valstybines funkcijas atliekančių asmenų aukštesniu ar žemesniu profesionalumo lygiu, tai personaliniai pokyčiai Seime ir Vyriausybėje duotų juntamus kokybinius pasikeitimus. Tačiau to (nežiūrint epizodinių išimčių) nėra. Taip vadinamus „dešiniuosius“ po Seimo rinkimų pakeitus taip vadinamiems „kairiesiems“ pilietinės daugumos gyvenimas praktiškai nekinta. Iš to tenka daryti loginę išvadą – norint pažangos tautos gyvenime, būtini sisteminiai pokyčiai valstybės valdysenoje. Turbūt daugumai suprantama, jog monarchija, lyginant su demokratine respublika, turi pranašumų, kai reikia neatidėliojant mobilizuoti visuomenę. Tačiau žmonijos technologinės pažangos ir tuo pat metu dorovinio nuosmukio sąlygomis (žmonėms prarandant Dievo teismo baimę dorovė nyksta) monarchija nežada bendruomenėse santarvės savijautos laisvės ir lygybės sąlygomis. O tai reiškia, jog tokia santvarka negali užtikrinti žmonių bendrabūvio laimės. Dėl to visuomenės savivaldą tenka grįsti demokratinės respublikos principais. Tačiau butaforinė demokratija, kokią patiriame šiandieninės Lietuvos valstybingumo praktikoje, nėra civilizuotų žmonių siekiamybė. Esant visuotiniam informacijos prieinamumui, visuomenė pribrendusi pilnavertės demokratijos poreikiui. Tik tiesioginės ir atstovaujamosios demokratijos racionali dermė, teisingumo, kaip pareigos tiesai užtikrinimas, griežta teisinė drausmė ir kiekvieno piliečio priedermių bei atsakomybės įgyvendinimas be dvejopų standartų yra tautos išlikimo ir pažangos sąlygos. Kitokios valstybingumo kultūros, nei dabar esanti mūsų šalyje, poreikis perša mintį sukurti tobulesnį šalies valdysenos modelį, konstituciškai įtvirtinant piliečių kontrolės teisę tiems, kuriems patikėti viešieji finansai ir kitų bendrų reikalų tvarkymas. Kad tai palaipsniui taptų šalies savitvarkos normomis, inicijuočiau konstitucinės reformos procedūras, dedant pagrindus toliau pateikiamiems ir iš jų išplaukiantiems pokyčiams įgyvendinti.
1. Rengiant ir priimant įstatymus, laikytis principo: „Ne žmogus dėl tvarkos, o tvarka dėl žmogaus.“
2. Įtvirtinant pilietinės daugumos dalyvavimą šalies valdysenoje, įvesti gyvenimo realijas atitinkančią referendumų skelbimo ir organizavimo tvarką, nustačius, jog referendumas taikos sąlygomis rengiamas besąlygiškai, jei to reikalauja ne mažiau kaip 50 tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių.
3. Užkertant kelius korupcijai ir instituciniam savavaliavimui, pareigūnams, kuriems patikėta tvarkyti viešuosius reikalus, įvesti pilietinę kontrolę, numatant kiekvienam piliečiui teisę atitinkama procedūra teisme ginti viešąjį interesą.
4. Siekiant valstybinių institucijų galių pusiausvyros, išformuoti suvereno galias uzurpavusį ir konjunktūriškai bei antikonstituciškai (pažeidžiamas galiojančios LR Konstitucijos 102 str.) veikiantį LR Konstitucinį teismą, o didžiausias funkcinės kompetencijos galias turinčių institucijų (parlamento, prezidento, vyriausybės, teismų) aktams įvesti ekspertinę atitikties LR Konstitucijai kontrolę, vykdytiną pasitelkus dirbtinį intelektą.
5. Formuojant tautos atstovybę – parlamentą, nustatyti, kad jame būtų atstovaujama visa Lietuva: Seimo narius rinkti regioninio atstovavimo (vienmandatėse apygardose) ir nacionalinio atstovavimo (daugiamandatėje apygardoje) principu tiesioginių ir lygių rinkimų tvarka (kandidatuoti į Seimo narius leidžiama tik vienmandatėje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, rinkėjui pasirenkant įstatymu apibrėžtą kandidatų skaičių iš bet kurios partijos ar NVO abėcėlinio sąrašo).
6. Įgyvendinant rinkėjų interesų atstovavimo parlamente siekį, nustatyti parlamentaro atšaukimo, nesibaigus jo kadencijai, procedūrą, laikantis principo: kurių teisė rinkti Seimo narį, tiems leidžiama jį ir atšaukti.
7. Išgyvendinant parlamentaro-antraeilininko teisinį statusą, nustatyti, jog paskirtas į kitas pareigas Seimo narys netenka Seimo nario mandato.
8. Įgyvendinant kūrybingai produktyvaus teisėkūros darbo Seime principą, nustatyti, kad pilietis Seimo nariu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, kadencijos trukmę padidinus iki 5- erių metų.
9. Užtikrinant Lietuvos valstybės jurisdikcijoje esančių piliečių lygiateisiškumą, nustatyti valstybės tarnautojų (pareigūnų), kaip ir kitų piliečių, turtinę atsakomybę, padarius žalą netinkamu savo pareigų atlikimu ar simuliavus pareiginį neįgalumą.
10. Išgyvendinant korupcijai palankų teismų sistemos uždarumą, į teisminį bylos procesą įvesti visuomeninio teisėjo su sprendžiamuoju balsu pareigybę.
11. Teisingumą laikant prioritetine vertybe, atsisakyti kasaciniame teisme įsitvirtinusios pasirinktinio teisingumo praktikos, nustačius, jog privalomai turi būti nagrinėjami visi tinkamai paduoti kasaciniai skundai.
12. Siekiant pagerinti šalyje demografinę situaciją:
12.1. kiekvienai šeimai, su Lietuvos valstybe susijusiai pilietine ir teritorine priklausomybe, gimus vaikui, išmokėti minimalios mėnesinės algos (MMA) (einamuoju momentu MMA = 924 Eur.) dydžio vienkartinę išmoką;
12.2. pirmagimio išlaikymui nuo gimimo dienos kas mėnesį mokėti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio išmoką (einamuoju momentu VRP = 176 Eur.), o šeimoje gimus daugiau vaikų, kiekvienam šeimoje augančiam vaikui iki jų pilnametystės mokėti dviejų dydžių VRP kasmėnesinę išmoką;
12.3. parengti ir nedelsiant pradėti įgyvendinti finansavimu pagrįstą programą dėl vaikų darželių tinklo išplėtimo, kad kiekvienam vaikui būtų valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšomis išlaikoma vieta darželyje;
12.4. mokyklinio amžiaus vaikus visose valstybinėse bendrojo lavinimo mokymo įstaigose neatlygintinai aprūpinti visomis mokymo priemonėmis ir sudaryti galimybes popamokiniams užsiėmimams įvairaus profilio būreliuose, jų išlaikymą užtikrinant savivaldybių biudžetų lėšomis;
12.5 šeimoms, besilaukiančios vaikų ir pageidaujančioms statytis savo gyvenamąjį būstą, patikėjimo teise (neatlygintinai) suteikti tam tinkamą žemės sklypą.
13. Vyresniojo amžiaus žmonėms (VAŽ) pilietinio solidarumo tikslais ir įgyvendinant Europos Socialinės Chartijos (pataisytos) 23 straipsnio nuostatas, numatančias gyvenimo būdo laisvą pasirinkimą jiems įprastoje aplinkoje, medicinos priežiūrą pagal jų sveikatos būklę, pakankamą lėšų skyrimą, leidžiantį jiems normaliai gyventi ir aktyviai dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime, pertvarkyti pensijų sistemą, suvienodinant dirbusiųjų privačiajame ir viešajame sektoriuje asmenų pensijų dydžių nustatymo tvarką ir užtikrinant, kad minimali Lietuvos piliečio pensija būtų ne mažesnė kaip neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) šalyje (einamuoju momentu NPD = 747 Eur.), maksimali – neviršytų vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) šalyje (einamuoju momentu VDU (Bruto)= 2161 Eur).
14. Atsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių poreikį dažniau lankytis medicinos įstaigose, sekant sveikatos būklę ir gaunant gydymo paslaugas, jiems nuo išėjimo į pensiją dienos taikyti 50 % bilieto kainos nuolaidą naudojantis visomis visuomeninio transporto priemonėmis, o nuo 75 metų amžiaus – suteikti teisę nemokamai naudotis visuomeniniu transportu visoje šalies teritorijoje.
15. Atsisakant valstybės biudžeto lėšų švaistymo nebendruomeninių interesų tenkinimo tikslais, nutraukti biudžetinį finansavimą politinėms partijoms, kurios funkcionaliai netvarko šalies gyventojų bendrųjų reikalų, taip pat likviduoti dalį ministerijas „aplipusių“ įstaigų, kurios dubliuoja ministerijų funkcijas arba sukurtos parlamentinėms partijoms lojalių asmenų biudžetiniam išlaikymui.
16. Siekiant materialiai skatinti svarbiausių valstybės viešojo sektoriaus pareigūnų ir tautos atstovų (prezidento, parlamentarų, ministrų, teisėjų) interesą rūpintis piliečių gerovės kėlimu, tų subjektų atlyginimų dydžius susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje.
Jonas Ivoška – kandidatas LR Seimo rinkimuose LVŽS ir Igno Vėgėlės jungtiniame sąraše.
2024 m. spalio 5 d.
Politinė reklama.
