Nuo lapkričio 1 d. įstatymu įteisinus vaistų kontrolinius pirkimus ir vaistininkams ėmus iš žmonių reikalauti receptų receptiniams vaistams, kenčia pacientai, tik dabar sužinoję, kad jų vartojami vaistai yra receptiniai, ir pacientų apgulti medikai, kurie teigia net neturintys receptinių vaistų sąrašo. Sveikatos apsaugos ministerija kažkodėl nerado laiko ar nematė reikalo pasirūpinti, kad visa ši informacija anksčiau pasiektų tiek pacientus, tiek medikus. Valdančioji Seimo dauguma jau įtaria, kas kaltas – siūlys spręsti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko Gintauto Barcio atsakomybės bei galimybės toliau eiti užimamas pareigas klausimą.
– Kodėl jūsų vadovaujama tarnyba nieko nedarė ir vaistinių darbo nekontroliavo? – „Vakaro žinios“ teiravosi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko Gintauto BARCIO.
– Nesutinku, kad nieko nedarėme. Kontroliavome vaistines vadovaudamiesi galiojusiais įstatymais. Buvo atliekami planiniai patikrinimai: sudaromas planas metams į priekį, ką kada tikrinsime, o prieš 10 dienų įspėjame, kad ateisime.
Atliekami ir neplaniniai patikrinimai. Dėl jų, pagal įstatymus, prieš 10 dienų įspėti nereikia, tačiau ateini, prisistatai, pasakai, kad atliksi tikrinimą, ir paprašai, kad vaistinė pateiktų tam tikrus dokumentus, parodytų saugomus receptus, kokios vaistų laikymo sąlygos ir kt.
Tikrinti vaistinių neįspėję, atlikti kontrolinius pirkimus neturėjome teisės. Tad dar 2013 m. spalio 29 d., po diskusijų Sveikatos apsaugos ministerijoje, mūsų taryba parengė pirminį dokumento projektą, kuriame numatė ir kontrolinius pirkimus. Tiesą sakant, tada pagrindinis mūsų tikslas buvo kainos: žiūrėti, kad vaistininkas bent pasiūlytų žmogui pigiausią vaistą, kad parodytų visas galimybes. O be kontrolinių pirkimų mes to niekaip negalėjome patikrinti.
Nuo 2013 m. iki pat šių metų vasaros mūsų parengtas dokumentas klaidžiojo po įvairias valdžios institucijas ir tik šių metų birželį buvo priimtas.
Su vaistininkais prieš tai buvome susitikę, pristatėme galimos tvarkos projektą, diskutavome. Tad tikrai vaistinėms tai nebuvo naujiena. Tačiau dabar staiga kilo pasipriešinimas: kaip čia ateis mus tikrinti, baus.
Kontroliniai pirkimai – prevencinė priemonė. Vaistinėms tereikia laikytis kelių taisyklių: pasiūlyti pigiausią vaistą, parduoti galiojantį vaistą, jei parduodama dalis pakuotės – pateikti ir informaciją apie vaistą, ir receptinį vaistą parduoti tik su receptu.
Taip vaistinės turėjo dirbti ir iki šiol. Jeigu jos į šiuos reikalavimus žiūrėjo pro pirštus – blogai. Negalima bet kaip pardavinėti vaistų, ypač receptinių. Tie kontroliniai pirkimai yra įrankis, kuris leidžia situaciją kontroliuoti, ir kuriuo iki šiol negalėjome naudotis.
Žmonių pasipiktinimas kilo todėl, kad jie tų receptų nebuvo išsirašę – vieni net nežinojo, kad vaistai receptiniai, kiti tiesiog patys sau vaistus buvo pasiskyrę, nes „kaimynui padėjo“. Medikai receptų nerašė, nes pacientams jų nereikėjo – vaistinės perkant jų nereikalavo.
– Tai kas dabar iš esmės pasikeitė?
– Niekas nepasikeitė. Recepto išrašymo ir vaisto išdavimo taisyklės kokios buvo, tokios ir liko. Pastarąjį kartą pakeitimas buvo darytas 2016 m. rudenį, kai vaistininkui buvo leista žmogui, sergančiam lėtine liga, pratęsti receptą, t.y. parduoti vaistus 7 dienoms. Pastarosiomis dienomis situacija dar palengvinta ir šis terminas patęstas iki mėnesio.
Kitas dalykas – nekompensuojamiems vaistams jau kurį laiką gydytojas gali rašyti receptą metams, kompensuojamiems – pusmečiui, o pacientas turi teisę vaistus pirkti dalimis.
Kitaip sakant, jei reikia kažkokių vaistų, bet žmogus neturi recepto, laikina išeitis yra. Pavyzdžiui, vaistų nuo skausmo receptinės yra tik didesnės dozės, mažesnes ar vidutines, kurios skirtos trumpalaikiam gydymui, galima įsigyti be recepto.
Žmonėms reikėtų suvokti, kuo skiriasi receptinis vaistas nuo nereceptinio. Pagrindinis dalykas: dažniausiai receptiniai vaistai yra skirti lėtinių ligų gydymui, juos reikia vartoti nuolatos, o gydytojas kartais turi kontroliuoti jų poveikį ir ligos eigą. Kitaip sakant, vartojant receptinius vaistus reikalinga gydytojo priežiūra – tiek paskiriant vaistą, tiek stebint jo poveikį.
– Kaip žmogui vaistinėje įrodyti, kad ilgą laiką vartojo kažkokį vaistą, o dabar tiesiog nespėjo nueiti pas gydytoją?
– Jeigu žmogus serga lėtinėmis ligomis – hipertenzija, astma, diabetu, glaukoma ir kt., jis vaistus vartoja ilgą laiką, tad informacija apie tai gali būti elektroninio recepto sistemoje arba žmogus turi senesnį popierinį receptą, kurį jam gydytojas buvo išrašęs. To visiškai pakanka, kad galėtų įsigyti vaistų mėnesiui. Per tą mėnesį jis turi apsilankyti pas gydytoją.
– Kaip dirbs slapti pirkėjai? Kas jais bus?
– Tai bus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, tačiau nebūtinai tie inspektoriai, kurie įprastai tikrina vaistines, kadangi pastarųjų per visą Lietuvą yra vos 8. Patikrinimą pasitelkus slaptą pirkėją galėsime atlikti tik gavę skundą, kad kažkas kažkur vyko ne taip, arba gavę informaciją ar nurodymą iš kitų valstybės institucijų. Jeigu matysime, kad situaciją galima patikrinti tik kontrolinio pirkimo metu, bus siunčiamas slaptas pirkėjas. Tiesą sakant, nemanau, kad tokių patikrinimų bus daug.
Kristina Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė:
Kaip galėjo nutikti, kad vaistinėse receptiniai vaistai būdavo parduodami be recepto? Negalime prisiimti atsakomybės už kiekvieną vaistininką, kuris po magistro studijų gavęs licenciją būti vaistininkas prisiima asmeninę atsakomybę parduoti vaistą ar ne.
Taip, iki lapkričio 1 d. būdavo atvejų, kai vaistininkas išduodavo vaistus be recepto. Išimtiniais atvejais vaistininkai turi galimybę tam tikrus receptinius vaistus išduoti be recepto, tačiau dabar jie tiesiog baiminasi ir nenori prisiimti asmeninės atsakomybės, todėl renkasi receptinių vaistų be recepto neparduoti. Sveikatos apsaugos specialistai vengia tai daryti, nes bijo būti nubausti, gauti piniginę baudą ar netekti licencijos. Kalbame su vaistininkų bendruomene, kaip rasti sprendimą, siūlome, kad vaistininkas pasiūlytų pacientui kitų nereceptinių vaistų.
Raginame žmones kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, jeigu kyla klausimų. Džiaugiamės, kad ministerija jau priėmė įsakymą, kad išskirtiniais atvejais receptinį vaistą būtų galima išduoti be recepto ne 7 dienoms, kaip buvo iki dabar, o 30 dienų laikotarpiui, nes visi puikiai supranta, kad savaitės gali būti per mažai patekti pas savo gydytoją ir gauti receptą. Tikimės, kad bus ieškoma ir daugiau galimybių, kaip palengvinti pacientams vaistų įsigijimą, ir vaistininkai, bendradarbiaudami su gydytojais, galės prisidėti prie to, kad atitinkamus vaistus pacientai galėtų gauti laiku.
Beje, kilęs sąmyšis nėra toks didelis, kaip mėginama jį vaizduoti. Tiesa, pastaruoju metu vaistinėse kasdien susiduriama su situacija, kai pacientams tenka paaiškinti, kodėl yra reikalingi receptai receptiniams vaistams. Tačiau išanalizavus duomenis, kiek receptinių vaistų buvo parduota šių metų spalio 1-19 dienomis ir, palyginus su tuo pačiu lapkričio laikotarpiu, paaiškėjo, kad skirtumas siekia vos minus 1,1 proc. Statistika leidžia suprasti, kad problema nėra didelio masto.
Siekiant, kad informacija, kokiems vaistams receptai reikalingi, o kokie parduodami be recepto, pacientams būtų lengviau prieinama, vaistinėse netrukus atsiras ir informaciniai skelbimai bei informacija ekranuose prie kasų. Beveik visais atvejais vaistininkas gali patarti, ką reikėtų vartoti iki to laiko, kai pacientas nuvyks pas gydytoją.
