2024-11-25, Pirmadienis

Kodėl remiame V. Radžvilo sąrašą EP rinkimuose?

Kodėl remiame V. Radžvilo sąrašą EP rinkimuose?

Komiteto programą rasite – ČIA. Daugiau informacijos – radzvilas2019.lt.

Pasisako rinkiminio komiteto „Vytautas Radžvilas: Susigrąžinkime valstybę“ nariai:

 

Jonas Kadžionis – Bėda, partizanas, LR Laisvės premijos laureatas:

„Jeigu tautos priešintųsi sulydymui ir saugotų savo tapatybes, Europos Sąjungoje būtų galima nuveikti daug gero. Labai reikia, kad tokie žmonės kaip profesorius Radžvilas įneštų į Europos Parlamentą stipraus raugo.“

 

Nijolė Sadūnaitė, vienuolė, disidentė, LR Laisvės premijos laureatė:

„Pritariu beveik viskam, ką apie Lietuvos ir Europos padėtį kalba profesorius Radžvilas, ir visiškai juo pasitikiu. Turime ne tik melstis, turime rasti drąsos stovėti už tiesą, kai niekas tos tiesos nenori girdėti. Profesorius ir jį palaikantys yra tokios drąsos pavyzdys. Neabejoju, kad jis primins Europai, kaip labai toli ji paklydo savo vertybėse, primins sąžinę reikaluose su Rusija, o su Dievo pagalba gal ir paskatins grįžti į teisingą kelią.“

 

Šarūnas Jasiukevičius, gidas, žurnalistas:

„Pastaraisiais metais Europos Sąjunga kaip nevaldomas vežimas lekia nuo kalno ir jau pradėjo byrėti dalimis. Valdantysis sąjungos elitas nekreipdamas dėmesio į piliečių nuomonę per jėgą stumia savo idėjas. Žmonės į tai atsako protestais. Apklausos rodo, kad euroskeptikų daugėja visose ES šalyse narėse. Kuomet referendume balsavome už stojimą į Europos Sąjungą, nesitikėjome, kad ji taip drastiškai pasikeis, kad joje nenorės būti net senbuvės šalys. Lietuvai ir mums visiems lietuviams narystė Europos Sąjungoje yra labai svarbi ir reikalinga. Mums tai reiškia pripažinimą ir buvimą civilizuotų valstybių šeimoje, bendrą ekonominę erdvę. O tai yra viena iš oraus gyvenimo sąlygų. Profesorius V. Radžvilas bene vienintelis su savo komanda suvokia Europos Sąjungos tvarumui gręsiančius pavojus. Aš galvoju, kad tik matantis daugiau nei kelis metus į ateitį Europos parlamentas yra pajėgus suvaldyti šią krizę. Reikia įsiklausyti į europiečių nuomonę ir vesti Europos laivą taip, kad niekas nenorėtų iš jo bėgti. Reikia koreguoti žmonių netenkinančius įstatymus ir valstybėms narėms nuleidžiamas iš viršaus direktyvas taip, kad žmonės būtų patenkinti. Reikia ilgalaikes problemas spręsti ne maskuojančiais trumpalaikiais veiksmais, o iš esmės. Dabar akivaizdžiai matome, kad receptai neveikia. Problemos ne tik nesprendžiamos, bet gilėja tuo pačiu sukeldamos vis naujas problemas. Vytauto Radžvilo komiteto nariai yra tai, ko šiuo metu labiausiai reikia Europai. Savo sričių profesionalai ir svarbiausia – ne tik Lietuvos, bet ir Europos patriotai, suvokiantys dabartinio Europos parlamento narių veiklos klaidas. Nebėkime iš Europos Sąjungos. Geriau padarykime ją tokia, kad nereikėtų iš jos bėgti. Tai mūsų sąjunga. Neleiskime jos iš mūsų atimti.“

 

Arvydas Janulaitis, biochemikas, Europos ir Švedijos karališkosios akademijų narys:

„Europos Sąjunga pergyvena vis gilėjančią krizę. Lietuvos gyvybinis interesas ją išsaugoti. Gerai būtų, kad ne bet kokią. Dėl to gyvybiškai svarbu į Europos Parlamentą deleguoti Lietuvos atstovus, suvokiančius krizės gilumines priežastis bei intelektualiai pajėgius argumentuotai diskutuoti dėl būtinų krizei įveikti pokyčių. Tokių žmonių VRK „V. Radžvilas: susigrąžinkim valstybę“ kandidatų į EP sąraše yra ir visų pirma tai taikytina pirmu numeriu jame įrašytam prof. V. Radžvilui.“

Prof. Kazimieras Župerka, lituanistas, Šiaulių universiteto profesorius emeritas:

„Profesoriaus Vytauto Radžvilo skelbiamos mintys, visa jo visuomeninė ir akademinė veikla yra patikimas pagrindas remti jo kandidatūrą rinkimuose į Europos Parlamentą. Toje sumaištyje, kurią ten regime dabar, ypač reikia tikro, blaivaus ir tvirto požiūrio į tautų ir valstybių ateitį, vadovavimosi Europos istorijos patikrintomis vertybėmis.“

 

Kun. Robertas Grigas, laisvės kovų dalyvis:

„Filosofą Vytautą Radžvilą pažįstu kaip vieną ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos intelektualų, Sąjūdžio (1988), atvedusio Lietuvą į nepriklausomybę, iniciatyvinės grupės narį ir krikščioniškąsias vertybes branginantį žmogų. Priešingai, negu klaidinančiai teigia jo oponentai, vaizduodami dr. V. Radžvilą euroskeptiku ir „Europos sąjungos griovėju“, jis pasisako už ES išsaugojimą ir atnaujinimą, atmetant dabar iš tikrųjų Bendriją griaunančias neomarksistines tendencijas. Pasisako už „Tėvynių Europą“, kurios vienybę pagrįstų politinis ir ekonominis konsensusas bei pagarba visų valstybių narių suverenumui, kultūriniam ir dvasiniam paveldui. Išrinkę į Europos parlamentą dr. Vytautą Radžvilą, šiame svarbiame forume įgysime balsą, principingai ginantį racionalų Europos Sąjungos projektą, mūsų Valstybės suverenumą ir tikruosius nacionalinius interesus. Taigi palaikykime!“

 

Vytautas Sinica, politologas, jaunimo sambūrio „Pro Patria“ pirmininkas:

„Vytautą Radžvilą pažįstu visų pirma kaip žmogų, kuris pirmasis pažadino mano domėjimąsi politika ir rūpestį mūsų valstybės likimu. Šį rūpestį dėl geresnės, oresnės, teisingesnės ir būtinai nepriklausomos Lietuvos per tris dešimtmečius jis pažadino daugybei savo studentų, po Sąjūdžio pergalės nusprendęs nedalyvauti partinėje politikoje ir pasirinkęs prasmingesnį valstybinio mąstymo ugdymo kelią. Šiandien esame kritinėje geopolitinėje situacijoje, kai Europos Sąjunga braška, o Lietuvos išlikimas nėra garantuotas. Ypatingas laikas reikalauja ypatingų žmonių. Susikaupusioms ES ir Lietuvos problemoms spręsti būtina išskirtinė patirtis, drąsa, valia ir kompetencija. Profesorius Radžvilas yra be konkurencijos geriausiai Europos Sąjungos problematiką suvokiantis žmogus Lietuvoje, o savo valią rizikuoti ir aukotis dėl Lietuvos jis aiškiai įrodė dar Sąjūdžio metais. Neturiu menkiausios abejonės, kad būtent Vytautas Radžvilas ir jo sąrašo bendražygiai yra tinkamiausi atstovauti Lietuvai Europos Parlamente. Nepraleiskime progos savo balsais padėti jiems tą padaryti.“

 

Prof. Jūratė Sofija Laučiūtė, kalbininkė:

„Tiek Vakarų, tiek Lietuvos įžvalgesni politikai pranašauja, jog artimiausiais metais svarbiausia vieta, priimant esminius sprendimus, gali tapti Europos Parlamentas. Ir tai būtų toji vieta, kur atsivertų daug galimybių pasitarnauti Lietuvos valstybei. Bet su viena sąlyga: jei į EP mes rinksime asmenybes, kurios nori ir žino, kaip, dirbant visų ES tautų labui, veiksmingai tarnauti mūsų valstybei ir jos tautai, o ne partijų atstovus, užimančius parlamentaro kėdę kaip atlygį už kažkokius tikrus ar menamus nuopelnus jį iškėlusiai partinei grupuotei, – kaip daugeliu atveju vyksta iki šiol. Atsakymus į daugelį klausimų, susijusių su Europos Sąjungos dabartimi bei ateitimi, žino politikos lauką skersai išilgai išaręs ir išakėjęs filosofas, profesorius Vytautas Radžvilas. „Kad nepriklausoma valstybė netaptų ES gubernija“, – antrinu jam, kaip būsimoji rinkėja, priimdama ir balsuodama už programinį V. Radžvilo vadovaujamo komiteto šūkį: „Susigrąžinkime valstybę!“

 

Petras Plumpa, rezistentas, publicistas:

„Prieš penkiolika metų dauguma Lietuvos rinkėjų pasisakė už įsijungimą į ES, kuriai gaires nubrėžė žymūs Vakarų politikai R. Šumanas, K. Adenaueris ir A. De Gasperi. Tačiau šiandien matome, kad ES tapo įkaite tokių ideologinių vizijų, kuriose nebeliko vietos autentiškam tautų ir valstybių vystymuisi. Esant tokiai grėsmingai būsenai, Europos Parlamente reikalingi tokie Lietuvos atstovai, kurie oligarchų viešpatavimo fone sugebėtų atskleisti esmines mažesnių tautų ir valstybių problemas bei pasiūlyti pozityvaus tautų vystymosi galimybę. Šiuo metu profesorių Vytautą Radžvilą matyčiau neabejotinu kandidatu, galinčiu vaisingai atstovauti Lietuvai Europos valstybių Forume.“

 

Prof. Bronislovas Genzelis, filosofas, signataras, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys:

„Atėjo metas, kaip Sąjūdžio laikais, apginti Lietuvos suverenitetą, tik šį kartą ne Maskvoje, bet Briuselyje.“

Politinė reklama, platinama neatlygintinai

Reklama

Susiję straipsniai

Edvardas Čiuldė. Kas čia yra Vingių Jonas, o kas – sofistai?

Jeigu labai norisi, su pritemtos vaizduotės pagalba Remigijų Žemaitaitį galima pavadinti Vingių Jonu, tačiau net ir labai norint,...

Šiaurės Europos šalys atsisako kurti visuomenę be grynųjų pinigų

Dėl hibridinio karo ir kibernetinių atakų, kuriomis kaltinamos prorusiškos grupuotės, padažnėjimo Šiaurės Europos šalys imasi atsargumo priemonių –...

Nuo balso tausojimo iki suplanuotos dienotvarkės: kas svarbu dainininko kelyje

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko didžiulio auditorijos dėmesio sulaukęs antrasis tarpdisciplininis simpoziumas „Žmogus kuria balsą“. Besidomintieji...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis penktoji (lapkričio 24) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Niekada nebuvo ir vėl. Anksčiau minėjome, kad atakuodami Ukrainos teritoriją S300/400 raketomis rusai prisižais. Juk...