Ergoterapeutė Victoria Prooday, turinti ilgametę darbo su su vaikais, tėvais ir mokytojais patirtį pastebi, kad kuo toliau, tuo labiau prastėja vaikų gebėjimai bei asmeninės savybės.
Ji tą patį girdi ir iš mokytojų, kurie kasdien susiduria su vaikais. Būdama profesionali terapeutė V.Prooday mato šiuolaikinių vaikų socialinį, emocinį ir akademinį aktyvumą ir tuo pačiu smarkiai augantį skaičių vaikų, kurie turi mokymosi sunkumų ir kitų sutrikimų. Kaip žinome, mūsų smegenys yra lanksčios. Aplinkos dėka galime padaryti jas „stipresnes“ ar „silpnesnes“. Terapeutė su apgailestavimu pastebi, kad daugelio vaikų smegenys vystomos neteisinga linkme.
Kaip tai nutinka?
1. Vaikai iš karto gauna viską, ko nori
„Aš alkanas!“ – „Minutėlę, tuoj nupirksiu kažką valgomo“. „Noriu gerti“ – „Štai gėrimų automatas“. „Man nuobodu!“ – „Imk mano telefoną“. Gebėjimas atidėti savo poreikių tenkinimą yra vienas iš svarbiausių būsimos sėkmės veiksnių. Mes norime padaryti vaikus laimingais, tačiau, deja, darome juos laimingais tik tai akimirkai ir nelaimingais ilgalaikėje perspektyvoje. Gebėjimas atidėti savo poreikių tenkinimą reiškia gebėjimą veikti stresinėje situacijoje. Mūsų vaikai pamažu tampa vis mažiau pasirengę susidurti su net ir nedidelėmis stresinėmis situacijomis, kurios galiausiai tampa didžiule kliūtimi jų sėkmei gyvenime.⠀Mes dažnai matome, kaip vaikai nesugeba atidėti savo norų klasėje, prekybos centre, restorane ar žaislų parduotuvėje, nepriima pasakymo „ne“, nes tėvai pripratino juos iš karto gauti viską, ko užsinori.⠀
2. Ribotas socialumas
Mes esame labai užimti, todėl savo vaikams duodame mobilius išmaniuosius įrenginius, kad ir jie būtų užsiėmę. Anksčiau vaikai žaidė kieme, kur ekstremaliomis sąlygomis ugdė savo socialinius įgūdžius. Deja, išmanūs įrenginiai pakeitė pasivaikščiojimus lauke. Be to, technologijos atskyrė tėvus ir vaikus.
Telefonas, kuris „sėdi“ su vaiku vietoj mūsų, nemoko jo bendrauti. Sėkmingų žmonių socialiniai įgūdžiai gerai išvystyti ir tai labai svarbu!
Smegenys yra tarsi raumenys, kurie treniruojasi ir mankštinasi. Jei jūs norite, kad vaikas važiuotų dviračiu, jį to mokote. Jei norite, kad vaikas mokėtų laukti, taip pat turite jį to mokyti. Jei norite, kad vaikas mokėtų bendrauti, turi jį socializuoti. Tas pats tinka kalbant apie bet kurį kitą įgūdį. Nėra skirtumo!
3. Nesibaigiančios linksmybės
Mes sukūrėme vaikams dirbtinį pasaulį. Jame nėra nuobodulio. Kai tik vaikas neturi, ką veikti, mes bėgame jo linksminti, nes kitaip manome, kad esame neatsakingi tėvai. Mes tarsi gyvename dviejuose skirtinguose pasauliuose: jie savo pramogų pasaulyje, o mes kitame – darbo ir pareigų pasaulyje.
Kodėl vaikai nepadeda tvarkant namus ar gaminant maistą? Kodėl jie nesitvarko savo žaislų, rūbų? Tai paprastas monotoniškas darbas, mokantis smegenis funkcionuoti atliekant nuobodžias pareigas. Tai tas pats „raumuo“, kurio reikia norint mokytis mokykloje.
Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą ir turi rašyti, mokytojai dažnai girdi: „Aš negaliu, tai per sunku, nuobodu“. Kodėl? Nes darbo „raumuo“ nesitreniruoja vien tik linksminantis ir pramogaujant. Jis treniruojasi tik dirbant.
4. Technologijos
Mobilūs įrenginiai tapo nemokamomis auklėmis mūsų vaikams, tačiau už šią pagalbą tenka mokėti. Mes mokame savo vaikų nervų sistema, jų dėmesiu ir gebėjimu atidėti norų patenkinimą. Kasdieninis gyvenimas, lyginant su virtualiu pasauliu, nuobodus.
Kai vaikai ateina į klasę, jie susiduria su realiais žmonių balsais ir paprastais vaizdais. Tai visai kas kita, nei grafiniai sprogimai ir specialieji efektai, kuriuos vaikai pratę matyti ekranuose.
Po virtualios realybės vaikams tampa vis sunkiau apdoroti informaciją klasėje, nes jie yra įpratę prie ryškaus vaizdo žaidimų stimuliavimo. Vaikai nesugeba apdoroti informacijos, naudodamiesi žemesniu stimuliacijos lygiu, ir tai neigiamai veikia jų gebėjimą spręsti mokyklines užduotis.
Be to, technologijos emociškai atskiria vaikus nuo šeimos. Tėvų emocinis prieinamumas yra pagrindinis maistas vaikų smegenims. Deja, pamažu tai atimame iš to savo vaikų.
5. Vaikai valdo
„Mano sūnus nevalgo daržovių“. „Jai nepatinka anksti gultis“. „Jis nemėgsta pusryčiauti“. „Mano dukra nežaidžia su žaislais, bet puikiai moka naudotis planšete“. „Jis nenori pats rengtis“. „Ji tingi pati valgyti“.
Terapetė V.Prooday tai nuolatos girdi iš tėvų. Nuo kada vaikai turi mokyti tėvus, kaip reikia juos auklėti? Jei leisite vaikams viską, ko jie nori, tuomet jie valgys tik makaronus su sūriu, kimš pyragus, žiūrės televizorių, žais kompiuterinius žaidimus ir niekada neis miegoti.
Kaip mes galime padėti savo vaikams, jei duodame jiems tai, ko jie nori, o ne tai, kas jiems naudinga? Negaudami tinkamo maisto, pakankamai neišsimiegoję mūsų vaikai į mokyklą ateina sudirgę, pilni nerimo, nesusikaupiantys. Be to, mes siunčiame jiems neteisingą žinią.
Jie mano, kad gali daryti ką nori ir nedaryti to, ko nenori. Sąvoka „reikia“ jiems svetima. Deja, norėdami pasiekti savo tikslus dažnai turime daryti tai, kas būtina, o ne tai, ko norisi.
Jei vaikas nori tapti studentu, jis turi mokytis. Jei jis nori būti futbolininku, būtina treniruotis kiekvieną dieną.
Mūsų vaikai žino, ko nori, tačiau jiems labai sunku daryti tai, kas būtina norint pasiekti tikslą. Tikslai nepasiekiami, o vaikai vis labiau nusivilia.
Treniruokite jų smegenis!
Galite išlavinti vaiko smegenis ir pakeisti jo gyvenimą taip, kad jis būtų sėkmingas socialinėje, emocinėje ir akademinėje srityse.
Štai kaip:
1. Nebijokite nubrėžti ribas
Vaikams reikia ribų, kad augtų sveiki, saugūs, laimingi.
– Planuokite ir surašykite valgymo, miego, naudojimosi išmaniais įrenginiais laiką.
– Galvokite apie tai, kas vaikams naudinga, o ne ko jie nori ar nenori. Ateityje jie už tai padėkos.
– Auklėjimas – sunkus darbas. Jūs turite būti kūrybingi, kad priverstumėte juos daryti tai, kas jiems naudinga, nors dažniausiai tai bus visiškai priešinga tam, ko jie nori.
– Vaikams reikia pusryčių ir pilnaverčio maisto. Jie turi pakankamai būti lauke ir eiti laiku miegoti, kad kitą dieną galėtų ateiti į mokyklą pailsėję ir pasiruošę mokytis.
– Paverskite tai, kas jiems nepatinka, linksmu ir emociškai smagiu žaidimu.
2. Ribokite išmanius įrenginius ir atkurkite emocinį ryšį su vaiku
– Dovanokite gėles, šypsokitės, pakutenkite, lapuką su užrašyta šilta žinute įdėkite į kuprinę ar po pagalve, nustebinkite pasiimdami pietauti iš mokyklos, kartu šokite, dūkite, mėtykitės pagalvėmis.
– Organizuokite šeimynines vakarienes, žaiskite stalo žaidimus, eikite visi drauge pasivaikščioti, važinėkite dviračiais, sutemus vakare išeikite vaikščioti su žibintuvėliais.
3. Išmokykite laukti!
– Nuobodžiauti – normalu, tai pirmas žingsnis į kūrybiškumą.
– Palaipsniui ilginkite laiką tarp „aš noriu“ ir „aš gaunu“.
– Stenkitės nenaudoti išmaniųjų įrenginių automobilyje, kavinėse ir mokykite vaikus laukti žaidžiant, bendraujant.
– Ribokite nuolatinius užkandžiavimus.
4. Nuo mažų dienų mokykite vaiką atlikti monotoniškus darbus, nes tai bus svarbu jų ateičiai
– Tai: pasidėti į vietą rūbus, tvarkytis žaislus, sudėti nupirktus produktus, kloti lovą ir kiti kasdieniniai dalykai.
– Būkite kūrybiški. Paverskite šias pareigas smagiomis, kad vaikų smegenys asocijuotų jas su pozityvia patirtimi.
5. Mokykite juos socialinių įgūdžių
Išmokykite dalintis, ne tik laimėti, bet ir pralaimėti, pagirti kitus, sakyti „ačiū“ ir „prašom“.
Kai tėvai ima keisti savo požiūrį į auklėjimą ir pradeda taikyti aukščiau aprašytus metodus, vaikai taip pat ima keistis.
Kol dar ne vėlu, pradėkite treniruoti vaikų smegenis – tai tikrai padės jiems būti sėkmingais gyvenime.
