Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas daugiausiai valdančiųjų pastangomis atmetė Seimo narių grupės reikalavimą užsakyti Civilinės sąjungos įstatymo ekspertinį vertinimą, nors pagal Seimo statutą privalėjo tai padaryti. Dėl to komiteto vicepirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į etikos sargus, nors šie jau anksčiau yra išaiškinę, kad tokiu atveju komitetai privalo paklusti statuto nuostatoms. Pasak A.Širinskienės, valdantieji bijo, kad per ekspertinį vertinimą gali išlįsti daug ylų iš maišo.
Teisės ir teisėtvarkos komitetui nusprendus netenkinti Seimo narių grupės prašymo atlikti Civilinės sąjungos įstatymo ekspertinį vertinimą, A.Širinskienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
„Seimo Statuto 145 straipsnio 3 dalis įtvirtina komitetui prievolę užsakyti ekspertinį vertinimą tuo atveju, kai to paprašo Seimo narių grupė, o iš šio straipsnio 6 dalies akivaizdu, kad ekspertinio vertinimo projektui galima prašyti per visą įstatymo svarstymo Seime laikotarpį. Tai ir buvo padaryta. Nesuprantu, ko bijo valdantieji ir kodėl grubiai laužomas Seimo statutas neužsakant ekspertų išvados? Juk kur kas paprasčiau ir greičiau būtų išklausyti ekspertų nuomones bei dėl jų diskutuoti, nei laužyti ietis Etikos ir procedūrų komisijoje.
O gal ta baimė – tai netiesioginis pripažinimas to, ką bando nuslėpti valdantieji, klaidindami visuomenę ir mažiau atidžius Seimo narius? Pripažinimas, kad vis tik Civilinės sąjungos projektu akivaizdžiai siekiama įteisinti homoseksualių asmenų šeimas, ir dabar bijomasi, kad būtent tą melą ir pastebės ekspertai?”, – stebisi A.Širinskienė.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas nepaisyti Seimo narių grupės reikalavimo buvo priimtas pažeidžiant Statutą
Parlamentarės kreipimesi į Seimo etikos sargus prašoma pripažinti, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas nepaisyti Seimo narių grupės reikalavimo buvo priimtas pažeidžiant Statutą, ir priminti komitetui, jog jis turi vykdyti jam nustatytą pareigą.
Minėtas komitetas Seimo narių grupės prašymą svarstė trečiadienį. Komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras pripažino, kad surinktas reikiamas parlamentarų parašų kiekis, tačiau vis tik pasiūlė balsuoti už tai, kad užsakyti ekspertinį vertinimą esą galima tik iki projekto svarstymo pagrindiniame komitete stadijos pabaigos, o svarstymas jau pasibaigęs. Pasak S.Šedbaro, parlamentarai pražiopsojo terminą, o dabar esą tik nori vilkinti laiką.
Visi valdantieji ir socialdemokratas Julius Sabatauskas balsavo už tai, kad laikas jau pražiopsotas, nors A.Širinskienė baksnojo į Statutą, kuriame tiesiai parašyta, kad pagrindinis komitetas PRIVALO kreiptis nurodytos išvados, „jeigu tokią iniciatyvą savo parašais arba dėl to balsuodami Seimo posėdyje paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių”. Jokių papildomų sąlygų nenumatyta.
Į priekaištą, neva taip bandoma vilkinti laiką, politikė atsikirto, kad išvadai patvirtinti numatytas 10 dienų laikas yra neilgas, o norint vilkinti galima surasti įvairių kitokių priežasčių.
„Praėjusioje kadencijoje tuometinė opozicija ekspertinės išvados prašė netgi prieš pat įstatymo projekto priėmimą”, – priminė A.Širinskienė ir pateikė urėdijų reformos pavyzdį. Tačiau kai komiteto neįtikino, pareiškė, kad jai neliko kitos išeities, kaip tik kreiptis į etikos sargus.
Kas yra tas ekspertinis vertinimas ir kas jį atlieka? Statutas reglamentuoja net ir tai: valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, aukštosios mokyklos, kurios išvadą turi pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Jei nepateikia, skelbiamas viešasis pirkimas ir kreipiamasi į ekspertus, kurie tuo klausimu turi specialių žinių, kompetencijos ir t.t. Antru atveju Seimo kanceliarijai tenka praverti savo biudžetą – sumokėti ekspertams. Kreiptis dėl ekspertinio vertinimo galima ne visais atvejais, tačiau Civilinės sąjungos įstatymo projektas tikrai atitinka kriterijus, nes viena iš sąlygų – kreiptis galima, jei „projekte numatoma reguliuoti iki tol nereguliuotus visuomeninius santykius arba yra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas”.
Tiesa, ekspertinio vertinimo išvados Seimui nėra privalomos.
„Jos svarbios kaip diskusijos dalykas, suteikiantis Seimo nariui specialiųjų žinių. O jos padeda apsispręsti balsuoti kuo objektyviau, kad projektas nesukeltų neigiamų pasekmių. Iki šiol tokia procedūra būdavo labai pagarbiai taikoma”, – reziumavo A.Širinskienė.
