Antradienio nakties įvykiai prie Seimo vis dar kelia daugybę aistrų. Savo mintimis apie riaušes ir provokacijas, struktūrų darbą su „Vakaro žinių” skaitytojais nusprendė pasidalinti ukmergiškis Robertas Stragis.
Ką veikė neuniformuoti policijos pareigūnai minioje? Miegojo? Dainiaus Labučio nuotr.
Kas atsakys už aplaidumą?
Siūlau įsteigti mitingų ir protestų kontrolės tarnybą, kuri užsiimtų akcijų organizatorių konsultavimu, viešosios tvarkos pažeidimų prevencija ir, esant reikalui, masių valdymu. Tarnybos atstovai dalyvautų renginiuose, turėtų ryšio priemonių, garso įrangos – megafonus, taip pat palaikytų ryšį su policijos atstovais.
Profesionali policija nesugeba taikiai ir saugiai kontroliuoti mitinguotojų ar protestuotojų. Tokiu atveju mitingų ir protestų tarnybos atstovai, žinantys viešosios tvarkos įstatymus, dalyvautų renginiuose apsirengę civilių drabužiais, perspėtų pažeidėjus, užkardytų nusikalstamą veiką. Jie stebėtų pažeidimų iniciatorius, provokatorius, vedlius, būtų šalia jų, o esant reikalui, iškviestų policijos pareigūnus. Per garsines priemones informuotų minią apie daromus pažeidimus, motyvuotų teisingai elgtis, laikytis tvarkos.
Žiūrint į po mitingo kilusių riaušių pasekmes, galime išskirti asmenis, kurie atvedė minią prie Seimo įėjimo ir jį blokavo. Policijos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų suformuoti saugų koridorių Seimo narių išvažiavimui. Tuo galėjo pasirūpinti minios valdymo ypatumus išmanantys visuomenininkai. Jie galėjo suformuoti saugų koridorių Seimo nariams ir palydėti juos apsiribojant žodiniais pareiškimais.
Protesto akcijų tarnybos, jei tokia būtų sukurta, atstovai ne tik teiktų rekomendacijas organizatoriams, bet ir bendrautų su pasisakančiaisiais protesto akcijose, patartų jiems vengti agresyvios retorikos ar smurto skatinimo. Kaip pavyzdį galiu pateikti mitingo pabaigoje paskelbtą iniciatyvą eiti aplink Seimą susikibus rankomis, neužtikrinus ir nepaprašius žmonių laikytis tinkamo atstumo. Juo labiau kad tinkamas atstumas kažkodėl nebuvo pažymėtas. Nebuvo jokių užkardų, kuriomis galėjo pasirūpinti policija.
Žinome, kad tikslų atstumą metrais nustatyti vizualiai yra sudėtinga. Kiekvienas žmogus šį atstumą įvertins skirtingai. Siekiant išvengti pažeidimų, atstumas privalėjo būti aiškiai pažymėtas, tačiau minėto mitingo metu to nebuvo. Būtent dėl leidimą išdavusios institucijos aplaidumo ar sąmoningo sprendimo nepasirūpinti žymėjimu, tikintis užfiksuoti daugiau pažeidėjų. Prevencinių priemonių nebuvimas kelia abejonių dėl savivaldybės institucijų darbo kokybės.
Kitos problemos – minėto mitingo metu nebuvo pasirūpinta lauko tualetais. Automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje daug akmenų, nebuvo tinkamai stebima. Akmenis renkantys provokatoriai nebuvo prevenciškai sustabdyti. To pasekmė – sužaloti policininkai, sugadintas valstybės įvaizdis, įtampa visuomenėje ir, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, antikonstituciniai apribojimai kitiems taikiems mitingams.
Ką būtina nuveikti?
Prie Seimo rūmų esanti automobilių aikštelė su akmenų grindiniu privalo būti sutvarkyta taip, kaip dera civilizuoto miesto įvaizdžiui. Žvyro ir akmenų danga civilizuoto miesto centre, šalia valstybės valdymo institucijos, yra nepateisinamas aplaidumas.
Mitingų ir protestų priežiūros tarnyba demokratinėje valstybėje turėtų dirbti Lietuvos mastu. Specialistų komandai specialiosios teisės nereikalingos. Jų paskirtis – konsultuoti, perspėti, imtis prevencinių veiksmų įstatymų pažeidimų užkardymui.
Aš, kaip buvęs nusikaltimų tyrimo tarnybos karininkas, net neabejoju teisėsaugos galimybėmis nustatyti visus asmenis, kurie inicijavo viešosios tvarkos pažeidimus. Ypač tuos, kurie pirmieji rinko akmenis, mėtė juos į teisėsaugos atstovus, inicijavo riaušes. Atlikus aplinkinių apsaugos vaizdo kamerų peržiūrą, pagal individualius požymius bus nustatyti visų asmenų atvykimo į riaušių vietą maršrutai ir laikas. Tikimės kvalifikuoto policijos tyrėjų darbo, visuomenės nuraminimo ir visų riaušių provokatorių paviešinimo.
Asmenys, organizuojantys mitingus ir protestus, neturintys darbo teisėsaugoje patirties, negali ir neprivalo žinoti ir atpažinti provokatorių ir riaušininkų. Tai teisėsaugos atstovų pareiga.
Konstitucijos 36 str. sako: „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.”
Todėl geriausias sprendimas šio straipsnio įgyvendinimui yra apsaugoti taikios visuomenės taikių susirinkimų teisę. Profesionaliai atliekant teisėsaugos institucijoms pavestas funkcijas, apribojant teises provokatoriams ir riaušių iniciatoriams.
