Sausio 11 dieną Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tikriausiai spręs klausimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto ekspertinio vertinimo. Atitinkamai bus sprendžiama, koks ekspertas turės pateikti Seimui išvadą. Nuo eksperto profesijos ir išsilavinimo priklauso, kokia bus jo išvadą – ekspertas nebūtinai gali būti šeimos teisės specialistas, bet už tai lojalus tam tikros siauros visuomenės grupės atstovas. Šia tema kalbamės su Tiesės filosofijos profesoriumi Saulimi Arlausku.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas skaldo visuomenę ir Seimą. Šeimų sąjūdis yra prieš vienos lyties asmenų šeimas. Laisvės partija – už. Ar manote, gal ekspertinis vertinimas išspręs šį ginčą?
S. Arlauskas: Manau, kad ekspertinis vertinimas būtų tikrai tinkama forma visuomenės supriešinimui įveikti, tik su viena principine sąlyga, kad ekspertizę atliktų tikri šios srities žinovai, o ne tokie kurie, dedasi tokiais ir blogiausia, kai patys nesupranta, kad dalyko gerai neišmano. Taigi, jei TTK pasirems Seimo statuto 145 straipsniu Formaliai, pabrėžiu formaliai, tai gali būti, kad į Seimą atkeliaus ne rimta Civilinės sąjungos įstatymo ekspertizė, o ekspertizės profanacija.
Ką turiu omenyje: universitetų vadovybės irgi gali pasielgti formaliai, „nuleisti“ prašymą į universitetų institutus, o institutų vadovai paskirti ekspertais pirmą pasitaikiusį mokslininką. O štai, jei šis mokslininkas turi tik subjektyvią nuomonę apie Civilinės sąjungos įstatymo projektą, tai tokią ir pateiks. Tokiu atveju rezultatas bus toks: dalis visuomenės ir Seimo narių pasitikės ekspertize, o dalis ne. Susipriešinimas išliks. Šioje vietoje neramina vienas dalykas, kad prisidengdami tariamų „ekspertų“ išvadomis, kai kurie Seimo nariai gali nusiimti savo atsakomybę, jei Civilinės sąjungos įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Tiesiog prisidengs ekspertų, kurie nelabai nutuokia konstitucinių vertybių srityje, išvadomis. Aiškins mes nekalti. Taip mums paaiškino ekspertai.
Norite pasakyti, kad ekspertas nelygus ekspertui? Tai, kas tuomet galėtų būti, kaip Jūs sakote, patikimas, Civilinės sąjungos įstatymo projekto ekspertas?
Atsakymas paprastas. Tas, kas išmano ir teisę, ir teisės humanitarinę dvasią. Ekspertas turėtų būti dviejų žinijos sričių geras žinovas (kvalifikuotas mokslininkas). Tai SOCIALINIŲ mokslų – teisės ir HUMANITARINIŲ mokslų pav. filosofijos srities -AKSIOLOGIJA žinovas. Aksiologija yra mokslas apie vertybes, šiuo atveju konstitucines vertybes. Gali būti žinovas ir istorijos disciplinoje ar pav. teologijoje. Rimvydas Valatka viešai šaiposi iš teologo kvalifikacijos, kadangi, matyt, gerai nesuvokia, kad Dievas (teo) yra vertybių vertybė, o teologija mokslas apie tokią vertybę.
Ar tokių Lietuvoje yra?
Yyra. Tik nesakysiu pavardžių. Tegul universitetai patys pasidomi. Tik turime vieną problemą. Tokių specialistų mūsų universitetai kryptingai neruošia. Rašiau apie tai Delfyje. Rašiau, kad turime daug jaunimo, kurie domisi filosofija, o po to nežino, kur savo žinias pritaikyti. Valstybės teisė yra ta sritis, kur tokie specialistai yra ypač reikalingi, pradedant nuo Konstitucinio Teismo.
O ar negalėtume laikyti tokiu ekspertu pav. Dainių Žalimą, VDU Teisės fakulteto dekaną? Jis labai aiškiai pasisako už Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą.
D. Žalimas, kiek man žinoma, turi tik teisininko kvalifikaciją ir yra socialinių mokslų daktaras. Puiku, kad tai visuomeniškai aktyvus pilietis. Bet galiu pažymėti vieną kritinį niuansą. Turėti tvirtą savo nuomonę gerai, bet blogai, kai ji labai kategoriška.
Socialiniuose tinkluose pastebėjau kilusį ginčą dėl paminklo Antanui Smetonai. Ten kur vertybės konkuruoja, būtina būti delikačiam ir ieškoti būdų kaip vertybes sutaikinti. Antanas Smetona yra istorija, o istoriją būtina suprasti ir gerbti tokią, kokia ji buvo. Tai vertybių istorijoje supratimo uždavinys.
Lygiai taip su šeimos institutu. Kokia šeimos vertybės vieta istorijoje, tautos gyvenime ir mūsų Konstitucijoje, tai vertybių apsaugos ir konkuruojančių vertybių delikataus suderinimo uždavinys. Palinkėčiau gerb. D. Žalimui nežiūrėti į šeimos vertybę reliatyvistiškai.
Reliatyvizmas ne kas kita, o vertybių konstitucinio vaidmens neigimas arba iš tokio reliatyvizmo sekantis dogmatiškas prisirišimas prie kokios nors vienos niekada neklystančios nuomonės. Palinkėčiau D. Žalimui negalvoti, kad istorinė pažanga, tai aklas paklusimas madai. Psiaudopažangai būtina priešintis, nes ji gali nuvesti ir į pražūtį.
Kaip manote ar gali Seimo TTK nustatyti reikalavimus ekspertui?
Iš principo gali. Seimo statuto 145 str. 5 dalyje modeliuojama situacija, kai mokslo įstaigos nepateikia ekspertinio vertinimo ir kalbama apie reikalavimus ekspertui. Manau, kad Seimo TTK, formuluodamas klausimus ekspertams, tikrai gali kelti reikalavimą, kad į vertybinio pobūdžio klausimus atsakytų mokslininkai, kurių kompetencija nebūtų pagrindo nepasitikėti.
Palinkėkime ir Seimo nariams išminties, kad jie būtų delikatūs parinkdami ekspertus Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Vytautas Budnikas
