Olava Strikulienė
Baigiantis kai kurių Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų kadencijoms, Seimui jau siūlomi patvirtinti nauji kandidatai. Tarp jų minimas dabartinis Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjas Algis Norkūnas, advokatė Giedrė Lastauskienė, KT kanclerė Ingrida Danėlienė, Seimo „socialdarbiečiai“ siūlo Seimo narį Juozą Bernatonį. O pagal kokius kriterijus teisėją rinktųsi teisininkė, politikos bei visuomenės veikėja Zita ŠLIČYTĖ? Pati prisidėjusi prie Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo.
„Pirmiausia rinkčiausi asmenybę, sugebančią analizuoti, apibendrinti, sugebančią būti nepriklausoma ir objektyvia, – atsakė Z.Šličytė. – Mūsų KT pasiduoda politikams, o turėtų būti ne formaliai, bet iš tikrųjų nepriklausomas. KT teisėjas turėtų turėti mokslininko savybių – analizuoti labai objektyviai ir daryti išvadas. Nepasiduoti įvairių madų vėjams. Mūsų Konstitucija yra aukšto lygio. Tai pripažįsta ir mūsų draugai ir nedraugai užsienyje“.
– Tačiau kodėl net KT teisėjai, skaitydami tą pačią Konstituciją, skirtingai interpretuoja jos straipsnius? Juk būna atvejų, kai KT teisėjas pareiškia savo atskirą nuomonę. Nesutampančią su kolegijos dauguma.
– Dėmesį reikia sutelkti į vieną tašką. Analitinis mąstymas turi būti sutelktas į pagrindinį valstybės teisės aktą, pagrindinį valstybės dokumentą – Konstituciją. Kitaip prasideda įvairiausi „blūdijimai“.
– Pavyzdžiui, kokie?
– Kritikavau už išaiškinimą, kas yra šeimos ryšiai. Pagal tokį išaiškinimą, jei žmonės vienas kitą myli, tai jau šeima. Aš daug ką myliu – draugus, bičiulius, bet jie nėra mano šeima.
Buvo daug panašių nuėjimų „į lankas“. Nesusikoncentruoja į Konstituciją, o ją reikia giliai pajausti. Prie KT teismo pirmininko Romualdo Kęstučio Urbaičio buvo didžiausi „pablūdijimai“. Seimo Konstitucijos salėje jis pareiškė – mes, KT teisėjai, papildome Konstituciją. Didesnio absurdo nesu girdėjusi. Konstituciją gali papildyti tik Seimas ir Tautos referendumas. Jei pats KT pirmininkas taip kalbėjo, tai nerandu žodžių – koks tai suvokimas. KT teisėjai tik turi žiūrėti, ar teisės aktas, įstatymas atitinka Konstituciją. Prisimenant Urbaičio laikus, už galvos reikia susiimti.
– Tai gal KT teisėjai parenkami bet kaip?
– Ne, buvo ir pas mus aukšto profesinio lygio KT teisėjų. Bet daug patenka kaip ir visur. Gal per protekcionizmą. Daug ką pasako ir KT teisėjų atskirosios nuomonės. Kartais jos išryškina, kad šio KT teisėjo kvalifikacija aukštesnė už masę. KT teisėjai yra tokio lygio, kad negali būti amatininkai. Vieni teisėjai sugeba konkrečią bylą pagal Baudžiamąjį ar Civilinį kodeksus išnagrinėti. Gal ir neblogas teisėjas, bet to nepakanka KT teisėjui.
Norėčiau, kad KT teisėjai turėtų mokslinius laipsnius. Jei mokslinį darbą apsigynė, vadinasi, moka analizuoti. Tik aišku, ne kaip Toma Birmontienė (buvusi KT teisėja – red. past.), sovietmečiu parašiusi disertaciją apie stribus.
Taip pat labai svarbūs moraliniai kriterijai. Lietuviškasis liberalizmas mums yra sukėlęs dorovinę griūtį. Laisvė be atsakomybės. Bet mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito laisvė. Į KT turi ateiti teisininkai, savo poelgiais jau nusipelnę garbės. Nes aš noriu kreiptis pirmiausia ne į teisininką, bet į žmogaus garbę.
Pagarba ir padėka teisininkei, politikos bei visuomenės veikėjai Zitai ŠLIČYTEI už paaiškinimus, kad analitinis mąstymas turi būti sutelktas į pagrindinį valstybės teisės aktą, pagrindinį valstybės dokumentą – Konstituciją, kad jos reikia laikytis. Kitaip prasideda įvairiausi „blūdijimai“.