2018 m. birželio 19 d. LR Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nutarimą Nr. KT14-N9/2018 „Dėl studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo“.
Nutarimo esmė: „valdžios ketinimai nuo 2018 m. kovo 1 d. įtvirtinti naują studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo tvarką „prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai <…>, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams“.
KT Pirmininkas D. Žalimas, komentuodamas Teismo nutarimą, pabrėžė: „Per savo praktiką aš dar nemačiau taip neprofesionaliai padaryto teisinio reguliavimo ir taip neprofesionaliai jo įgyvendinto <…>. Tai blogiau nei tiesiog per didelė skuba <…>. Ko gero, tai yra reiškinys, kuris galėtų būti vadinamas teisiniu nihilizmu.“
Deja, tenka konstatuoti, kad Konstitucija laužoma nebe pirmą kartą. Ankstesni mūsų Konstitucijos pažeidimai, susiję su aukštojo mokslo segmentu, iki šiol nėra iki galo ištaisyti, nors jau įpusėjo trečia (!) Seimo kadencija ir baigiasi antroji LR Prezidento kadencija. Nepaisant to, daromi nauji pagrindinio šalies įstatymo pažeidimai. Tad nebe pirmą kartą kyla ir Konstitucijos laužytojų atsakomybės klausimas. Juk valstybės vadovai, Seimo ir Vyriausybės nariai davė priesaiką laikytis LR Konstitucijos.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programa mokslo ir švietimo srityje buvo daug žadanti. Iš esmės adekvati yra ir S. Skvernelio Vyriausybės programa mokslo bei švietimo klausimais. Deja, vietoje skambių rinkimų pažadų ir Vyriausybės programos įsipareigojimų vykdymo matome Konstitucijos laužymą, teisinį nihilizmą, nekompetenciją.
Nestebina, kad kai kuriose aukštosiose mokyklose nesilaikoma Statuto ir kitų MSĮ nuostatų, nes ŠMM duoda tokį toną. Suirutė, kuri prasideda nuo bendrojo lavinimo mokyklų ir ryškiausiai matoma aukštojo mokslo sistemoje, tikrai kokybinio proveržio Lietuvos mokslo srityje nepadarys. Visuomenei kelia abejonių ne tik aukštojo mokslo destrukcija, bet ir Nacionalinio egzaminų centro veikla, neapgalvotas ir neparengtas mokslo metų pailginimas, kyla nerimas, kad dėl skubotumo bus diskredituota ir pedagogų etatinio apmokėjimo idėja.
Yra požymių, kad LR ŠMM vykdo kažkokią keistą, padriką, paralelinę politiką ir tempia veržlios bei ambicingos Vyriausybės veiklą žemyn. Rytų patarlė sako: „Karavano greitį lemia lėčiausiai einantis kupranugaris…“.
Padarius klaidą, prasižengus, pirmiausia reikia kuo skubiau ir kiek įmanoma geriau ištaisyti pasekmes, atlyginti žalą. Galiausiai privalu atsakyti už savo veiksmus asmeniškai. Juk antikonstituciniai veiksmai sukėlė realią žalą konkrečioms aukštosioms mokykloms, jų dalykinei reputacijai, studijų kryptims, sujaukė ritmingą kūrybinį darbą. Buvo pažeisti daugelio pedagogų, studentų ir visos visuomenės teisėti lūkesčiai, kad aukštasis mokslas – esminis žinių ir informacijos visuomenės sektorius – būtų valdomais tinkamai, demokratiškai, teisėtai.
Todėl būtina, kad aukščiausioji mūsų valdžia – Prezidentė, Seimas, Vyriausybė – įpareigotų LR ŠMM vykdyti šiuos punktus: 1) nedelsiant pradėti derybas ir žalos kompensavimo veiksmus su nukentėjusiomis aukštosiomis mokyklomis; 2) prisiimtų asmeninę atsakomybę už klaidas ir jų padarinius. Mūsų valstybės vadovus raginame pareikšti principingą poziciją dėl Konstitucijos laužymo ir spręsti aukštųjų valdininkų asmeninės atsakomybės klausimą. Gali būti, jog Konstitucijos laužymo akivaizdoje iš mūsų valdžios konstruktyvios ir demokratinės laikysenos nesulauksime.
Tokiu atveju ragintume: a) nukentėjusias auštąsias mokyklas inicijuoti teismines bylas dėl teisių atstatymo ir dėl žalos atlyginimo; b) informuoti tarptautines organizacijas, veikiančias bendroje Europos aukštojo mokslo erdvėje, apie sisteminius demokratinio viešojo valdymo pažeidimus ir teisinį nihilizmą Lietuvos aukštajame moksle.
BNS Spaudos centras
