Neseniai Švedijoje paskelbtas tyrimas rodo, kad dauguma hormoninių kontraceptikų gerokai padidina širdies priepuolio ir insulto riziką sveikoms moterims, o kai kurie metodai šį pavojų patrigubina.
2025 m. vasario 12 d. žurnale „British Medical Journal“ paskelbtame švedų tyrime nustatyta, kad dabartinis hormoninių kontraceptikų vartojimas padvigubina ir net patrigubina širdies priepuolio ir insulto riziką.
Mokslininkai, peržiūrėję daugiau kaip 2 000 000 moterų 25 metų laikotarpio (1996–2021 m.) medicininius įrašus, nustatė, kad populiariausios hormoninės kontracepcijos formos, išskyrus vien tik progestino turinčius preparatus (levonorgestrelio intrauterininės priemonės arba levonorgestrelio intrauterininės priemonės), didina išeminio insulto riziką, o visos, išskyrus levonorgestrelio intrauterinines priemones ir rankų pleistrą, didina širdies smūgio (miokardo infarkto) riziką.
Išeminio insulto (sukelto kraujo krešulio ar kitokio užsikimšimo smegenyse) rizika buvo didžiausia rankų pleistro naudotojoms – trigubai didesnė nei moterims, kurios nenaudojo hormoninės kontracepcijos. Vaginalinių žiedų ir geriamųjų kombinuotųjų kontraceptikų (kurių sudėtyje yra ir estrogeno, ir progestino) naudotojoms insulto rizika buvo daugiau nei du kartus didesnė nei jų nenaudojančioms. Vien tik progestino turinčių kontraceptinių tablečių vartotojų rizika buvo mažesnė nei kitų metodų vartotojų, tačiau insulto atvejų skaičius vis tiek buvo gerokai didesnis nei nevartojančiųjų.
Geriamųjų kontraceptikų naudotojoms taip pat buvo dvigubai didesnė širdies smūgio rizika, palyginti su hormoninių kontraceptikų nenaudojančiomis moterimis. Vaginalinių žiedų naudotojoms širdies smūgio rizika buvo trigubai didesnė. Vien tik progestino turinčias tabletes vartojančioms moterims rizika taip pat buvo didesnė nei jų nevartojančioms.
Išskleiskime dvigubai ar trigubai didesnės rizikos sąvoką kartu su kontekstu. Kaip pavyzdį mokslininkai pažymėjo, kad geriamųjų kontraceptikų vartotojoms „[padidėjusi rizika] prilygsta maždaug vienam papildomam išeminiam insultui tarp 4760 moterų, vartojančių kombinuotus geriamuosius kontraceptikus vienerius metus, ir vienam papildomam miokardo infarktui tarp 10 000 moterų per metus vartojimo, palyginti su nevartojančiomis“.
Daugelis stebisi, o įvairiuose komentaruose klausiama, kodėl reikia jaudintis dėl tokio nedidelio rizikos padidėjimo? Viename Medscape komentare nueita taip toli, kad aiškiai skelbiama: „Moterys, remdamosi šiais rezultatais, neturėtų nustoti naudoti kontracepcijos priemonių“. LiveScience straipsnio, kuriame rašoma apie BMJ tyrimą, antraštė skambėjo taip: „Tyrimas rodo, kad hormoninė kontracepcija gali padvigubinti insulto riziką, bet nepanikuokite“.
Problema ta, kad visame pasaulyje hormoninę kontracepciją naudoja 248 milijonai moterų. Skaičiuojant pagal Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) geriamųjų kontraceptikų vartojimo statistiką, 2015–2017 m. daugiau kaip 9 mln. reprodukcinio amžiaus amerikiečių moterų vartojo kombinuotas kontraceptines tabletes. Daugiau kaip 2 mln. moterų naudojo kontraceptinį rankos pleistrą, makšties žiedą arba Depo-Proveros injekcijas į ranką.
„Tik“ vienas papildomas išeminis insultas tarp 4760 moterų, vartojančių tabletes 12 mėnesių, tais metais reikštų 1890 kontraceptikų sukeltų išeminių insultų. Ir nors atrodo, kad rizika nedidėja ilgėjant vartojimo trukmei (rizika nedidėja kiekvienais papildomais metais, kai vartojate hormoninę kontracepciją), išlieka faktas, kad daugelis moterų susiduria su ta pačia rizika kiekvienais metais, nes kontraceptikai dažnai naudojami ilgus metus.
Be to, nors šalutinis poveikis gali pasireikšti vartojant bet kokį vaistą, šią riziką nusveria arba ji laikoma priimtina siekiant didesnio tikslo: pagerinti simptomus arba išgydyti ligą.
Tačiau hormoninę kontracepciją dažnai vartoja sveikos jaunos moterys, kad išvengtų nėštumo. Kai joms kontracepcija sukelia insultą, infarktą ar kitą sunkią komplikaciją, pavyzdžiui, kraujo krešulį, sveika jauna moteris suserga dėl vartotos kontracepcijos.
Ar hormoninių kontraceptikų vartojimas yra saugesnis nei nėštumas ar pogimdyminis laikotarpis?
Hormoninės kontracepcijos apologetai nuolat pabrėžia, kad nėštumas ir ankstyvas pogimdyminis laikotarpis padidina kraujo krešulių riziką tiek pat arba šiek tiek daugiau nei rizika, kurią kelia hormoninė kontracepcija. Panašiai Medscape BMJ tyrimo aprašyme buvo cituojamas JK įsikūrusios medicinos mokyklos profesorius, sakęs: „Insulto ir širdies priepuolio rizika nėštumo metu ir pogimdyminiu laikotarpiu yra žymiai didesnė nei rizika, nurodyta šiame tyrime vartojant kontraceptikus.“
Live Action News anksčiau išsamiai aptarė padidėjusią kraujo krešulių susidarymo riziką nėštumo metu ir po gimdymo, lyginant su hormoninių kontraceptikų vartojimu, ir paaiškino, kodėl tai yra „obuolių lyginimas su apelsinais“. Ta pati logika galioja ir lyginant insulto bei infarkto riziką hormoninių kontraceptikų naudotojoms su nėščiomis ir pagimdžiusiomis moterimis.
Taip, širdies priepuoliai ir insultai gali ištikti sveikas nėščiąsias ir moteris po gimdymo, tačiau dažniausiai jie ištinka vyresnio amžiaus, rūkančias ir (arba) jau anksčiau sirgusias tokiomis ligomis kaip aukštas kraujospūdis, nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis ir diabetas.
Tačiau turėkime omeny, kad vidutinė moteris, pagimdžiusi maždaug du vaikus, padidėjusią krešulių susidarymo riziką patirs maždaug dvejus metus, įskaitant 2 kartus po 40 nėštumo savaičių ir 2 kartus po šešias savaites po gimdymo. Priešingai, vidutinė moteris hormoninę kontracepciją vartoja su pertraukomis didžiąją dalį savo suaugusiojo gyvenimo, taigi, dešimtmečius patiria kraujo krešulių, širdies smūgio ir insulto riziką.
2021 m. Gatmakerio (Guttmacher) informaciniame biuletenyje teigiama, kad norėdama pasiekti norimą šeimos dydį, „lytiškai aktyvi moteris turi naudoti kontraceptines priemones maždaug tris dešimtmečius“ (paryškinta papildomai).
Ar hormoninė kontracepcija būtina reprodukcinės sveikatos problemoms gydyti?
Be to, tuo tarpu kai nėštumas turi stebėtinos naudos sveikatai, hormoninė kontracepcija negali išspręsti reprodukcinės sveikatos problemų; ji gali tik pabūti savotiškas pleistras. Deja, šis skirtumas retai pabrėžiamas hormoninės kontracepcijos rizikos tyrimų komentaruose.
Dr. Oliveris Segalas (Oliver Segal), britų kardiologas ir elektrofiziologas, žurnalui Women’s Health UK sakė: „Šiek tiek padidėjusią insulto ar infarkto riziką reikia lyginti su hormoninės kontracepcijos teikiama nauda, įskaitant nėštumo prevenciją, menstruacijų ciklo reguliavimą ir tokių ligų, kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ar endometriozė, gydymą.“
Moterys gali gauti pagalbą dėl reprodukcinių problemų nerizikuodamos širdies priepuoliais ar insultu
Tokiuose komentaruose, kaip Medscape ir Women’s Health UK straipsniai, teigiama, kad hormoninė kontracepcija yra panacėja beveik nuo visų moterų sveikatos sutrikimų, ir iš tiesų jau dešimtmečius formuojama tokia nuomonė. Tačiau sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, apmokyti atkuriamosios reprodukcinės medicinos (restorative reproductive medicine, RRM), siekia šalinti pagrindines hormoninių ir kitų reprodukcinės sveikatos sutrikimų priežastis.
Jie pripažįsta, kad menstruacijų ciklas yra penktasis gyvybiškai svarbus sveikatos požymis vietoje to kad maskuotų simptomus hormonine kontracepcija, kuri gali lemti, pavyzdžiui, kad nuo endometriozės simptomų atsiradimo iki diagnozės nustatymo vidutiniškai praeina 8–12 metų. Ciklo diagramų sudarymas yra pradinis taškas išsamiam ištyrimui, į kurį įeina kraujo paėmimas, ultragarsinis tyrimas ir kt., kad būtų išsiaiškintos ligos ištakos ir išspręstos pagrindinės problemos.
Moterys nusipelno šeimos planavimo galimybių ir reprodukcinės sveikatos sprendimų, kurie nekelia pavojaus jų sveikatai. Hormoninė kontracepcija negali to pasiūlyti. Nenuostabu, kad jaunos moterys vis dažniau suvokia hormoninės kontracepcijos trūkumus ir ieško alternatyvių pasirinkimų.
Kiekviena tauta pateisina ir skatina tautiečių dauginimąsi ir daugėjimą, nes su skaičiumi didėja tautos konkurentiškumas. Tačiau žmonija kaip visuma su niekuo nekonkuruoja, o žmonių skaičiaus didėjimas to pat dydžio planetoje aštrina senas ir kuria naujas problemas. Svarbiausios dabar ekologinės, skyrium, klimato kitimo, toliau resursų stygiaus, migracijos. Viską sudėjus , visai rimtai auga „pasaulio pabaigos” grėsmė- Maža paguoda , kad prieš katastrofą būsime rekordiškai pasidauginę.
Kodėl pasaulyje žmonių daugėja po milijardą kas 13 metų? Todėl kad pasaulis susideda iš mažų ir vidutinių tautų, kurios nenori apsileisti kaimynėms pagal tokį svarbų parametrą kaip tautiečių skaičius. Sakysite, kinai ir indai didelės tautos? Visai ne, kiekvienoje toje supervalstybėje apjungta daugybė mažesnių konkuruojančių tautų ir genčių.