Kovo 11 d. pavakare, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, Vilniuje surengtos kasmetės tautinės-patriotinės eitynės „Tautos jėga – vienybėje!“. Eitynių dalyviai iš Vilniaus katedros aikštės žygiavo Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės, kurioje surengė nedidelį mitingą.
Eisenos dalyviai buvo pasipuošę tautiniais ženklais, nešėsi trispalves ir istorines vėliavas, plakatus su Lietuvos prezidento Antano Smetonos, laisvės kovotojų Kazio Škirpos ir Jono Noreikos, signataro Romualdo Ozolo atvaizdais, transparantus su šūkiais „Už Lietuvą vėl didžią“, „Išsaugosim šeimą – išsaugosim Lietuvą“, „Tauta didvyrius žino“, „Didžiuojuosi, kad esu lietuvis“. Skambėjo skanduotės: „Lietuva, Lietuva…“, „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai“. Paskui eisenos dalyvius nusidriekė tautine simbolika papuoštų visureigių vora.
Eisenoje žygiavo Centro partijos „Gerovės Lietuva“ nariai su savo pirmininku Seimo nariu Nagliu Puteikiu, buvusi Seimo narė, viena iš „Drąsos kelio“ partijos lyderių Neringa Venckienė, Kovo 11-osios akto signatarai Audrius Rudys, Audrius Butkevičius ir kiti.
Lukiškių aikštę, būsimo memorialo Lietuvos laisvės kovotojams vietoje eitynių dalyviai padėjo atminimo vainiką ir sugiedoję tautinę giesmę surengė nedidelį mitingą. Kovo 11-osios akto signataras Audrius Rudys perskaitė istorinį Kovo 11-osios nepriklausomybės Aktą. Mitinge pasisakė buvęs Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, tautininkas Gintaras Songaila, Vokietijos tautininkų atstovas, partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) narys Štefanas Korte (Stefan Korte), Vilniaus sąjūdžio pirmininkas, politinis kalinys Leonas Kerosierius, Gudų tautininkų partijos „Laisvė-Savigyna“ („Svoboda-Samooborona“) pirmininkas Sergejus Vysockis, Ukrainos tautinio judėjimo „NE – Kapituliacijai“ vienas iš lyderių Andrejus Jusovas, Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas.
Pagrindiniai eitynių rengėjai Tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis ir G. Songaila sakė, kad šiųmetes eitynes surengė kartu su Vilniaus sąjūdžiu ir pridūrė, kad šios eitynės yra visų autines vertybes išpažįstančių piliečių, organizacijų bendra šventė.
1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo“.
Gudų tautininkų partijos „Laisvė-Savigyna“ („Svoboda-Samooborona“) pirmininko Sergejaus Vysockio kalba
Sveikinu bičiulius lietuvius su Nepriklausomybės diena! Ilgus šimtmečius buvom kartu vienoje valstybėje, ir tai tebūna mūsų kelio į ateitį pagrindu…
Europa šiuo metu pergyvena ne geriausius laikus, o Europinėje mūsų šalių dalyje dedasi žiaurūs dalykai ir dramatiški įvykiai. Būtent čia dabar sprendžiasi Europos likimas… Ir vėl rusų imperija žioja savo kruvinus nasrus į gretimas valstybes, o garbūs Vakarų Europos politikai nuduoda, kad „viskas tvarkoj“. Prancūzija, Vokietija, Italija atsitraukia prieš putino grupuotes…
Jau daugiau kaip pusė metų – tęsiasi informacinis-ekonominis Rusijos karas prieš Baltarusiją. Gudų tauta, žmonės aikštėse, netgi valdininkai parodė, kad Baltarusija trokšta būti nepriklausoma valstybe! Nežiūrint visokių plepėtojų ir agentūrų prognozių, Baltarusija nepasidavė, ir tikiu – nepasiduos!
Bet tokiu metu neleistina liktis pavieniui, neleistina likti kely miške – akistatoj su pasiutusia meška…Pagaliau, jei nepalaikysime vienas kito – neišsigelbės niekas!
Didžiuojuosi, galėjęs šiuo tuo prisidėti Ukrajinos ir Lietuvos Respublikos saugumui, atskleidęs Maskvos planus Ukrajinos ir Lietuvos žiniasklaidoje, tuo pačiu padėjęs ir Baltarusijai, didžiuojuos užmezgęs mūsų ryšį su Baltijos-Juodosios jūros tautų krypties inteligentija…
Nes kiekvienos iš mūsų tautų laisvė – tai laisvė ir kitiems! Artėja išsilaisvinimo metas, ir svarbu padaryti visa, kas tik galima, kad neleistume įgyvendinti Kremliaus peslių planų, nes juos suturėti – gali tik susivienijusių tautų jėga!
Esu įsitikinęs, kad kartu mes atsiginsim nuo šitos baisios grėsmės, apginsime ir mūsų valstybių nepriklausomybes ir orią mūsų tautų vietą Europoje ir pasaulyje!
Garbė Lietuvai!
Tegyvuoja Baltarusija!
Šaunu, kad eisenos dalyviai buvo pasipuošę tautiniais ženklais, nešėsi trispalves ir istorines vėliavas, plakatus su Lietuvos prezidento Antano Smetonos, laisvės kovotojų Kazio Škirpos ir Jono Noreikos, signataro Romualdo Ozolo atvaizdais, transparantus su šūkiais „Už Lietuvą vėl didžią“, „Išsaugosim šeimą – išsaugosim Lietuvą“, „Tauta didvyrius žino“, ir t.t.
O pasirodo, kad Kariuomenės kūrėjų ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungų organizacijos- blogiau negu tuščia vieta, nes- valdžių marionetės, žaidžiančios tik jiems skirtose smėlio dėžėse. Tad ir nebuvo jų eisenoje, išskyrus pavienius patriotus, šių sąjungų narius. Naivūs kariuomenės kūrėjai mano, kad, jei per garsiakalbius pranešama, jog jie dalyvauja renginiuose, tai jie- svarbios personos. O pasirodo valdžios jau net 30-imt metų jų negerbia. Ir tai nenuostabu, nes kaip galima gerbti žmogų, kuris pats savęs negerbia. Lietuvos kariuomenės priešai paniekino trijų kartų savanorių nuopelnus Tėvynei, per Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, jo lygmenį sumenkindami iki KAM pasižymėjimo ženklo lygmens. Ir ką? Ogi savigarba neatsirado, nes vis vien su vėlevytėm vaikšto į valdžių organizuojamus renginius. Valdžios leidžia niekinti Lietuvos didvyrius, o jie vis vien vaikšto. Pirmieji kariai savanoriai už tarnybą negavo nieko, nors tarnyba sovietų šauktinių kariuomenėje įskaityta į bendrą darbo stažą. Ir ką? Vis vien vaikšto. Didelė tikimybė, kad net Kariuomenės kūrėjo vardo, kuris valstybei nieko nekainuotų, negaus. Ir ką? Vis vien vaikšto. O štai nuo Katedros aikštės iki Lukiškių aikštės nėjo. Net eilinį kartą nesugebama garsiai parekšti, kad rinkimuose rems tą (tas) partijas, kuriuos šiuos ir kitus akibrokštus ištaisys.