Iš Kinijos į Vakarus.
Neabejotina, kad šis smūgis pirmiausia kirto Kinijai. Užkratas atsirado Uhano laukinių gyvulių mėsos turguje. Pirmas asmuo, užsikrėtęs koronavirusu, nustatytas 2019 m. lapkričio 17 d., o Pasaulinę sveikatos organizaciją Kinija informavo tik gruodžio 31 d.
Užkratas, aptiktas Uhano centrinėje ligoninėje, greitai persimetė į kitas Kinijos sritis, paskui į kaimynines šalis, žemynus. Iš Rytų patraukė į Vakarus: į JAV, Europą (Italiją, Ispaniją, Prancūziją, Britanijos karalystę). Iš ten į Šiaurę ir Lietuvą.
Ir tai nestebina. Ištikta šoko, ji reagavo jai įprastu būdu: persekiojo gydytojus, išviešinusius žinią, bene pusantro mėnesio slėpė viruso atsiradimo faktą ir jo plitimo mastus. Net būtų keista, jei jie būtų reagavę europietiškai.
Bet kai tik susiorientavo, grūmėsi kaip įmanydami. Ir nepasakytume, kad nemokšiškai. Jie vis tik maksimaliai išnaudojo savo pranašumus, o mūsų akimis, ir ribotumus.
Žinoma, jie darė ir klaidų. Tik kas tokioje situacijoje jų nebūtų darę. Nesąžininga už tai kaltinti tik Kiniją, o visiškai apeiti tuos bastūnus, kurie tą užkratą išnešiojo po visą pasaulį, tame tarpe ir į Lietuvą.
Šventos ramybės vardan juos vengiama minėti. Bet juk jie geriausiai įkūnijo tą globalizmo psichologiją ir ideologiją, kurią taip iškalbingai yra išnagrinėjęs ir įvertinęs Z. Baumanas («Globalizacija: pasekmės žmogui»).
Dabar jis atrodo kaip pranašas. Mes matėme, kaip nematomas virusas, grasindamas ligomis ir mirtimis, nusiaubdamas ištisus miestus, pandemiškai slenka per visą pasaulį. Visiems buvo aišku, kad jis bus neišvengiamas.
Bet politikai neskubėjo. Vieni laukė instrukcijų iš Briuselio, kiti dairėsi į šalis, kaip reaguoja kitos valstybės. Kai bėda užgriuvo ir prasidėjo kalbos apie nepakankamą pasirengimą susidūrimui su virusu covid-19, valdžia teisinosi, kad pasirengti tam, ko pasaulyje dar nėra buvę, nebuvo įmanoma.
Labai teisingai pasakyta apie bastūnus. Jie ir daugina šį virusą. Ir tai vyksta visame pasaulyje. Nepadės šie eksperimentiniai skiepai ir jokie „gyvulių pasai”. Šie pasai tik padeda bastūnams platinti virusą ir šį procesą įteisina. Kol neprispausime uodegos prie suolo ar sofos, nieko nebus. Jei to nusuvoksime, pandemija tęsis gal 5, o gal ir 10 metų. Kol visi nepersirgs, dalis ir antrą kartą (žinoma nemaža dalis mirs). Karantiną (judėjimo ribojimus) turi skelbti ne vyriausybės, o patys žmonės, žinoma jei turi sveiko proto (kol kas nepanašu). Norint išspręsti šią pasaulinę problemą yra būtina riboti savo laisves (judėjimo laisvę).