Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Estijos vice-premjeras Martas Helme susitiko Budapešte aptarti krikščioniškos kultūros gynybos judėjimo Baltijos kryptimi ir sukurti naujus aljansus tarp Vengrijos ir Baltijos šalių, rašo ChurchMilitant.com portalas.
Derybos vyko karmelitų vienuolyne šalia prezidento rūmų Budapešte. Krikščioniškų vertybių atžvilgiu du lyderiai sutarė dėl to, jog nacionalinė išorinio pasienio kontrolė ir palaikanti bei skatinanti šeimas vidaus politika, turi prioritetinę reikšmę.
Kaip ir griežtesnė imigracinė politika, tuo palaikant europietiškąsias šeimas, sprendžiant demografines problemas dėl kurių mažėja gyventojų skaičius. Helme sutiko su Orbano pozicija, teigiančia, jog migracija neturi būti demografinių problemų sprendimo būdas, ir jog europiečių šeimos turi gauti didesnį palaikymą, kovojant su gimstamumo mažėjimo tendencijomis.
Vengrija įteisino „Šeimų biudžetą“, kuris gerokai padidins išlaidas šeimos apsaugos veiksmų Planui. Finansų ministras Mihaly Varga patvirtino, jog „padidėjimas 224 mlrd forintų (700 mln eurų) lyginant su šiais metais [2019], visumoje 223 trilijonai forintų (beveik 7 milijardai eurų) bus prieinami Vengrijos šeimoms jau 2020 metais.
Turint omenyje, jog Vengrija jau dabar turi aukščiausią Europos Sąjungoje paramos šeimai santykį pagal BVP , palaikymo priemonės, kurios kol kas dar neprasidėjo, išves Vengriją į priekį.
Vengrijos vyriausybės atstovas birželio mėnesį pareiškė leidiniui Breitbart London: „Mums reikalingi ne skaičiai, o vengrų vaikai: mes siekiame ne ekonominių rodiklių, o Vengrijos, vengrų tautos ir istorijos palaikymo; mes sieksime skatinti mūsų šeimų augimą keleto kartų eigoje“.
Martas Helme pasakė, jog jo partija (EKRE) vertina bendradarbiavimą su Vengrija ir ir kitomis Vyšegrado grupės šalimis-narėmis (Čekija, Lenkija ir Slovakija) kaip sektiną pavyzdį, kadangi šios šalys atstovauja labai svarbias europietiškas pamatines vertybes, gyvybiškai būtinas kontinento ateičiai.
Susitikimo metu pusės pabrėžė, jog vietoje ideologinių takoskyrų Europa turi susikoncentruoti į regioninį bendradarbiavimą, kuriam Vyšegrado šalių grupė yra sektinas pavyzdys. Viktoras Orbanas vadinamas rasistu, autokratu, blogu vyruku Europoje ir demokratijos demontuotoju.
Tuo pačiu V. Orbanas vadinamas ir šiuolaikiniu János Hunyadi, – herojumi, padėjusiu nugalėti turkus-musulmonus mūšyje prie Nandorfehérvár (Belgrado), kuris 1456 metais pakeitė istorijos eigą. János Hunyadi numatė 15 amžiaus turkų įsiveržimo į Europą rytuose pavojų – taip pat, kaip Viktoras Organas mato musulmonų migracijos į Europą pavojus šiandien.
Vengrijos premjeras yra pareiškęs, jog dauguma atvykstančių į Europą musulmonų migrantų neturi būti vertinami kaip pabėgėliai, o kaip „musulmonai-užgrobėjai“. Liepos 22 vengrai švęs Hunyadi, pergalės prieš turkus 1456 metais dieną, paskelbtą nacionaline valstybės švente.
Masinė musulmonų migracija neatnešė pagerėjimo Europai. Vietoje to ji privedė prie masinių išprievartavimų, džihado atakų ir uždraustų zonų, į kurias bijo patekti net policija. Tuo tarpu globalizmo propaguotojai tęsia savo kampanijas pritraukiant dar didesnius musulmonų migrantų skaičius iš Artimųjų Rytų ir Afrikos. „Orbanas ir Helme įsitikinę, jog nauji aljansai suteikia viltį išvaduoti ES nuo islamizacijos“, – reziumuoja leidinys.
Straipsnis, geras. Jis man priminė posakį, kuris galbūt tiktų daliai Lietuvos žmonių, tarp jų ir valdžiai: „jei- miręs, tai ilgam, jei- kvailas, tai visam laikui”. Berods prieš keliolika metų ar tai latviai, ar tai estai turėjo posakį, kad „esi kvailas kaip lietuvis”. Sovietmety visas šalies gyvenimas- ideologija (kartu su žiniasklaida), kultūra, mokslas, teisėsauga, viskas, išskyrus religiją, buvo komunistų, ateistų ir prie jų prisiplakusių, neturinčių moralinių nuostatų žmonių, rankose, Paskutiniai (prisiplakėliai) buvo net aršesniais tos santvarkos gynėjais negu tikri komunistai. Po nepriklausomybės paskelbimo visi jie išvertė kailinius, naudodamiesi pilietinės visuomenės nebuvimu, kartu su jų išauklėta jaunaja karta, šalies valdymo taip ir neišleido iš savo rankų. Tam naudoja visas jiems naudingas priemones: liberalizmą ūkyje ir moralėje, net demokratiją, paversdami jos parodija. Nesigėdima net valdžios struktūrų pavertimo pajuokos objektais, nesigėdima periminėti iš vakarų tai, kas griauna šeimą, religijos likučius, nacionalines vertybes. Keista, kad dvasininkija carizmo laikais, sovietmety, buvusi kovos su blogiu avangarde, dabar, kai seno raugo kunigai išmirė, nuseno, niekas negresia, sėdi lyg pelė po šluota.
Geras straipsnis. Būtų puiku, jei gerai jį įsisąmonintų tie, kurie neigia šeimą ( vyro ir moters ) ir pritaria globalizmo propaguotojams, kurie tęsia savo kampanijas pritraukiant dar didesnius musulmonų migrantų skaičius.