Krikščionys darbe ir visuomeninėje veikloje vis dažniau patiria mobingą ar psichologinį spaudimą. Įsigali savicenzūra arba baimė kalbėti. Krikščionys yra verčiami tylėti arba elgtis prieš savo sąžinę ir tikėjimą. Tokia visuomeninė situacija – krikščionofobija – paskatino burtis į profesinę sąjungą.
Šių metų liepos 2 dieną įvyko steigiamasis Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta steigimo deklaracija, įstatai, išrinkta taryba ir pirmininkas.
Tarybos nariais tapo dr. Vilma Popovienė, kuri taip pat buvo išrinkta ir tarybos pirmininke, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Birutė Obelenienė, prof. dr. Gailius Raškinis, doc. dr. Lina Šulcienė, doc. dr. Tomas Berkmanas, doc. dr. Vincentas Vobolevičius, dr. Vygantas Malinauskas ir Eimantas Gudas.
Profesinės sąjungos pirmininku taryba išrinko Audrių Globį.
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos dvasiniu vadovu tapo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
Kunigas Algirdas Toliatas tapo profesinės sąjungos dvasiniu palydėtoju.
Įvairių profesijų krikščionys vis dažniau savo darbe susiduria su įvairialypiu spaudimu: diskriminacija, mobingu, psichologiniu spaudimu, atleidimais iš darbo ir t.t. Jie yra verčiami tylėti arba elgtis prieš savo sąžinę ir tikėjimą.
Kaip rodo gausūs pavyzdžiai užsienio valstybėse, dėl sparčiai įsivyraujančių ideologijų auga krikščionofobija, o tai lemia grėsmę, kuri neleidžia laisvai vadovautis savo tikėjimu arba dirbti darbuose (pvz., gydytojais, mokytojais, dėstytojais ir kt.). Tam tikrose profesijose teisinėmis ir kitomis spaudimo priemonėmis reikalaujama pažeisti krikščionių religines nuostatas.
Pavyzdžiui, britų aktorė Seyi Omooba buvo atleista iš teatro, kai paskelbė Biblijos ištrauką savo feisbuko paskyroje. Atrba kitas pavyzdys – Atlantoje gaisrininkų vadovas Kelvin Cochran buvo atleistas, nes savo knygoje rašė apie krikščionišką lytiškumo moralę, susijusią su homoseksualumu. Tarptautinė baldus pardavinėjanti įmonė atleido pardavėją Tomasz K., nes jis atsisakydamas dalyvauti LGBT renginyje pacitavo Šventojo Rašto ištraukas. Dėl viešo „homofobiškų“ įsitikinimų reiškimo buvo nutrauktas kontraktas su Australų regbio žaidėju krikščionimi Israel Folau.
Tai tik keli pavyzdžiai, tačiau persekiojimą už savo pažiūrų išsakymą ar jų laikymąsi darbe pasaulyje patiria milijonai krikščionių darbuotojų. Šios kriščionofobiškos tendencijos vis labiau įsigali ir Lietuvoje.
Todėl įsteigta profesinė sąjunga sieks:
– Sutelkti krikščionis darbuotojus į vieną juos atstovaujančią organizaciją, kuri gintų jų sąžinės, įsitikinimų ir saviraiškos laisvę ir saugotų nuo visų diskriminacijos formų darbe;
– Ugdyti pagarbos ir pasitikėjimo santykį darbo vietoje, propaguoti pagarbą žmogaus orumui, puoselėti krikščioniškas dorybes;
– Skleisti Katalikų Bažnyčios socialinį mokymą.
Profesinės sąjungos pirmininkas A. Globys pasakojo, kad „profsąjungų judėjimas pasaulyje gimė kaip atsakas į 1891 m. popiežiaus Leono XIII parašytą encikliką Rerum Novarum, kuria Katalikų Bažnyčia pateikė siūlymus to laikmečio iššūkiams dėl įsivyravusių ekonominio liberalizmo ir socializmo doktrinų. Profsąjungas popiežius pateikė kaip alternatyvą socialinio neteisingumo problemų sprendimui Karlo Markso siūlomam darbininkų revoliucijos keliui.
A. Globio nuomone, būtent profesinė sąjunga yra tinkamiausia organizuoto veikimo forma siekiant atsiliepti į šio laikmečio iššūkius, su kuriais susiduria įvairių profesijų krikščionys darbuotojai savo darbo vietoje ir visuomeninėje veikloje, vis dažniau patiriantys įvairių formų diskriminaciją dėl savo moralinių ir religinių įsitikinimų.
Tarybos narys prof. dr. A. Jokubaitis kalbėjo: „Kai viskas virsta politika, reikia ruoštis sunkiems laikams. Visko virtimas politika reiškia pasidalijimą į draugus ir priešus. Tai neišvengiamai skatina pykčio, neapykantos ir pagiežos augimą. Šiandien Vilniuje šaligatvis, perėja, aikštė, paminklas, suoliukas, stadionas, bažnyčia ir vaivorykštė danguje reiškia politiką. Dar daugiau politikos rasime žmonių mintyse ir jausmuose. Katalikai neturi dramatizuoti situacijos, nes Lietuva kol kas yra katalikiškas kraštas ir jie turi draugų tarp netikinčiųjų. Tačiau, sena patarlė sako: „ruošk roges vasarą“.
Profsąjungos dvasinio palydėtojo kunigo A. Toliato teigimu: „Žodis „krikščioniška“ savaime nesukuria geros profsąjungos – reikia sukurti solidarumą. Ne susipriešinimą ir neapykantą, o norą gyventi kartu su kitaip mąstančiais ir jaučiančiais.
neapykantos prieš krikščioniškas vertybes ir tikėjimo laisvę tendencijos Vakaruose ne tik nemažėja, bet įgauna vis didesnį pagreitį.
Krikščioniškos profesinės sąjungos tikslas yra apginti krikščionis, dėl savo religinių įsitikinimų patiriančius mobingą darbo aplinkoje. Krikščionių bendruomenė vis dar susiduria tiek su psichologiniu, tiek su fiziniu smurtu įvairiuose, net ir labai civilizuotuose kraštuose. Panašu, kad nors tiek daug kalbama apie žmogaus teisių apsaugą, neapykantos prieš krikščioniškas vertybes ir tikėjimo laisvę tendencijos Vakaruose ne tik nemažėja, bet įgauna vis didesnį pagreitį.“
Kunigas A. Toliatas neslepia, kad šiais metais vasario mėnesį jam pačiam teko patirti didelį puolimą ir žeminimą dėl krikščioniškų įsitikinimų.
„Labiausiai sukrėtė privačiai parašytos bičiulių palaikančios žinutės su atsiprašymu, kad baiminasi tai pasakyti garsiai, nes bijo, kad su jais bus susidorota jų darbo aplinkoje. Taip neturėtų būti laisvoje ir demokratiškoje šalyje. Todėl džiugu, kad būtent liepos 2 d., Švč. Marijos Šeimų Karalienės dieną, gimsta ši pilietiška krikščioniškos profsąjungos iniciatyva, kviečianti telktis visus, kuriems brangi tikėjimo ir sąžinės laisvė,” – sako kunigas A. Toliatas.
Profesinės sąjungos steigėjai kviečia visus krikščionis, kurie brangina savo tikėjimą ir nori gyventi pagal jo mokymą profesinėje veikloje bei skleisti jį viešojoje erdvėje, jungtis į Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą – telkiantį, stiprų ir turintį galią efektyviai veikti, atstovauti, ginti, įgalinti ir puoselėti krikščionišką tikėjimą ir susivienijimą.
