Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Ekspertų tironija

Pagal kieno dūdelę šoka Lietuva? Kas mums diktuoja, kaip kalbėti ir ką mąstyti? Seimas?

Baikit, ten juk vien marginalai. Kam jų nuomonė rūpi? Vyriausybė?

Ne, ačiū, tokie profesionalai mums nenurodinės. Prezidentas? Ir ne jo nosiai – jis jau tik pats sau gražus.

Galutinę, neskundžiamą ir absoliučią tiesą mums skelbia ne kas kitas, o iškilūs lygybės ekspertai bei jų konsultuojami influenceriai. Netikite?

Pabandykite jiems viešai paprieštarauti ir patikėsite. Ypač jei užimate reikšmingas pareigas ar turite statusą, bent teoriškai leidžiantį formuoti viešąją nuomonę. Praktiškai – lygybės ekspertai jums to neleis.

Žiūrėkite, kaip savo feisbuko paskyroje rašo Lygių galimybių plėtros centras: „Dėl patriarchalinės sistemos rudimentų, kurie iškelia pirmosios ponios vaidmenį, kaip tariamai reikšmingą, turime situaciją, kai nekompetentingo žmogaus lūpomis skleidžiama ir įtvirtinama lyčių nelygybė, paniekinamas ypač sunkiomis pandemijos sąlygomis dirbančių žmonių: medikių, mokytojų, socialinių darbuotojų, kitų sričių specialisčių darbas. Raginame visų viešų renginių organizatorius nekviesti dalyvių pasisakyti temomis, kurių neišmano. Dirbtinai suteiktas statusas neturi tapti priežastimi daryti žmogų viešos nuomonės formuotoju.“

Taip, laisvuose rinkimuose išrinkto prezidento žmonos statusas yra „dirbtinai suteiktas“, o štai ekspertu apsišaukusio „svieto lygintojo“ statusas – natūralus. Kaip matote, natūralumas pats kyla iš vidaus – iš savojo susivokimo, kad aš esu ekspertas. Išorinis statuso suteikimas iškart atrodo dirbtinai. Patriarchatas gi aplink…

Todėl tik niekieno nerinkti, niekam neatskaitingi bei už savo žodžius niekada neatsakantys ekspertai turi teisę kalbėti už visus. Jau daug kas bedė pirštu į tai, kad D. Nausėdienę užsipuolę ekspertai ir su jais bendradarbiaujantys influenceriai negeba suprasti teksto arba sąmoningai iškraipo tai, ką „Lietuvos Davoso“ konferencijoje sakė pirmoji ponia.

Ne, ji neapkaltino moterų dėl prastos švietimo sistemos būklės, bet drįso pasakyti tai, kas turėjo būti nutylėta – vien didelis moterų skaičius sistemoje jos giluminių problemų neišspręs. Juk ne lytys sprendžia problemas; ne dėl sistemoje dalyvaujančių moterų ar vyrų procento gerėja ar blogėja švietimo rodikliai. Kitaip tariant, spręsdami sistemos problemas neturėtume sureikšminti lyčių vaidmens, bet imtis rimtų institucinių reformų.

Ironiška, kad Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė D. Nausėdienės pasisakymą pavadino seksistiniu. Nors patys lygybės ekspertai seniai kartoja savaime absoliučiai teisingą, todėl niekuo nepagrįstą tezę, neva moterų buvimas tarybose ir valdybose lemtų reikšmingai kokybiškesnį veiklos organizavimą ir veikimą.

„Padidinus moterų skaičių ten, kur jų dabar tragiškai trūksta, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo gretose ir politikoje, net neabejoju, kad mūsų politika būtų kur kas kokybiškesnė“, – sako ekspertė M. Jankauskaitė.

Taigi, anot ekspertės, lyčių vaidmenys sistemos veikimo rezultatams yra svarbu. Klausimas – tai kur čia slypi seksizmas?

Jei ekspertai pamiršo, galiu priminti, kad seksizmas yra siejamas su bet kokiu asmens išskyrimu ar vertinimu, remiantis vien jo lytimi, o ne kitomis svarbiomis savybėmis.

Beprasmiška. Apibrėžimų, logikos taisyklių ir elementaraus bendravimo normų priminimas ekspertams, regis, nebepadės… Atrodo, kad jie negali nei vertinti viešų pasisakymų, nei patys kalbėti kitaip, kaip tik seniai išmoktomis klišėmis…

Daugiau ČIA