Kristina Zamarytė – Sakavičienė. Galimybių paso prisikėlimas

Pandemijos metu susikūrėme išmanų instrumentą, kuris leidžia gyventojus rūšiuoti ir nuotoliniu būdu galimybes jiems suteikti arba atimti. Saldi ta kontrolės galia – kodėl galimybių paso neišbandžius dar kartelį?

Šį kartą nusitaikyta į tuos, kurie dirba su vaikais. Mokslo metų pradžioje sužinojome apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymą – visi mokytojai, auklėtojai, korepetitoriai, vaikų gydytojai telefone turės specialų QR kodą. Pandemijos metu galimybių pasas parodydavo, ar žmogus yra skiepytas, o šiuo atveju rodytų, ar nėra teistas už pedofiliją. „Žalia spalva – jeigu žmogus neturi to blogo kriminalinio įrašo, o raudona – jeigu turi“, – sakė ministrė M. Navickienė. Jei Seimas pritars šiam pasiūlymui, galimybių paso atitikmenį privalės turėti visi, kurie dirba su vaikais. Neturės – negalės dirbti. O darbdavys, pavyzdžiui, mokyklos vadovas, privalės tikrinti mokytojų galimybių pasus. Įsivaizduokite: pyyp – žalia spalva – ne pedofilas. Uch! Galima eiti pas vaikus.

Kaip ir prieš porą metų, taip ir dabar valdžiai sunkiai sekasi sugalvoti veiksmingas priemones, bet malonu girtis kovos su grėsmėmis imitacija. Pandemijos metu buvo ne motais, kad su galimybių pasu skiepyti net ir sirgdami galėjo nešioti virusą į renginius ir kitas viešas vietas. Mažai kas atsimena, kad 2021 m. gruodį, kai dėl Covid grėsmės karščiuojančių negalėjo apžiūrėti šeimos gydytojai, kai artimieji negalėjo ligoninėse aplankyti mirštančių ligonių, kai mokiniai nei per pertraukas, nei per pamokas negalėjo pailsėti nuo kaukių, Selo koncerte galėjo šėlti 15 tūkstančių gerbėjų. Galėjo, nes turėjo galimybių pasą. Niekas niekada nesužinos, kiek iš jų buvo „besimptominių“, o kiek – „simptominių“ viruso platintojų. Tai simbolinis atvejis, bet panaši pandemijos (ne)valdymo logika veikė visos pandemijos metu.

Galimybių pasas kūrė tariamo saugumo iliuziją ir galėjo prisidėti prie infekcijos plitimo. Kaip matėme iš statistikos, įvedus galimybių pasą, atvejų skaičius pradėjo sparčiai kilti ir kas savaitę siekė naujų rekordų, o mažėti pradėjo iškart po jo panaikinimo. Be abejo, tai susiję ir su virusinių ligų sezoniškumu, bet kalbėti apie galimybių paso veiksmingumą nėra jokio mokslinio ar faktinio pagrindo. Tik grynas aklas tikėjimas, paramstytas politiniu ir ideologiniu angažuotumu.

SADM kova su pedofilija remiasi ta pačia logika. Jai ne motais, kad labai mažas procentas pedofilijos atvejų išaiškėja, pasiekia teismus, dar mažesnis sulaukia apkaltinamojo nuosprendžio. Nenuteisti ar tiesiog nepagauti, tik pradedantys, pedofilai turės tą paselį, jiems degs žalia švieselė ir jie laisvai dirbs su vaikais. Tėvai, kiti aplinkiniai bus nuraminti tariamo saugumo ir praras budrumą stebėti vaikų seksualinio išnaudojimo ženklus.

Iš kitos pusės – vaikus dažniausiai seksualiai išnaudoja asmenys, kurie ne dirba, bet gyvena kartu (patėviai, globėjai, giminaičiai). Gal ir jiems įvesime galimybių pasus? O kaip bus su vyresniais vaiko draugais arba tiesiog parke užpuolusiais nepažįstamaisiais?

Lyg kvailų naujovių švietimo sistemoje būtų negana, visiems mokytojams ir kitiems su vaikais dirbantiems asmenims įsigalios „kaltumo prezumpcija“, jie visi taps galimais pedofilais (kaip ir galimais viruso platintojais), turės įrodinėti, kad jie ne tokie, o telefonui sugedus, paso neatnaujinus ar kilus kitokiems trikdžiams, dirbti negalės. Puiki vyšnaitė ant nesibaigiančių švietimo reformų pyrago. Tik užsibrėžtą tikslą „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ turėtume pakeisti į „Mokytojas – nuvarytas arklys, potencialus pedofilas“.

LYG KVAILŲ NAUJOVIŲ ŠVIETIMO SISTEMOJE BŪTŲ NEGANA, VISIEMS MOKYTOJAMS IR KITIEMS SU VAIKAIS DIRBANTIEMS ASMENIMS ĮSIGALIOS „KALTUMO PREZUMPCIJA“, JIE VISI TAPS GALIMAIS PEDOFILAIS.

Pagal įstatymus ir dabar darbui su vaikais galima priimti asmenis, tik gavus iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, susijusią su seksualinio pobūdžio ar sunkiais nusikaltimais. Klausimas – kaip aklai reikia mylėti dabartinius valdančiuosius, kad patikėtum, jog QR kodo įvedimas siekia (ir realiai gali) prisidėti prie vaikų saugojimo nuo pedofilijos? Ypač derinyje su valdančiųjų vykdoma „vertybine politika“…

Ar jie siekia uždrausti pornografiją? Ar siekia sukurti efektyvų pedofilų registrą? Ar siekia mažinti psichoaktyvių medžiagų vartojimą (dažniausiai apsvaigę asmenys tvirkina vaikus)? Ar puoselėja vyro ir moters santuoką kaip šeimos idealą (tai yra vaikui saugiausia aplinka seksualinio ir kitokio smurto prasme)? Ar siekia ugdyti jaunimą, kad seksualinius santykius jie atidėtų, siedami su ilgalaikiu įsipareigojimu, meile ir šeimos sukūrimu? Ne, valdantieji viską daro atvirkščiai.

Na bet jei jau turime tokį šaunų instrumentą, gal ir kitas problemas pabandykime išspręsti su juo? Pavyzdžiui, aktualija – pagal naują Švietimo ir mokslo ministerijos reguliavimą tėvai be gydytojo pažymos galės pateisinti tik 5 praleistas dienas mokykloje. Taip sprendžiama problema, kad kai kurie vaikai pamokų metu pramogauja, atostogauja, o mokyklos niekaip negali to sukontroliuoti. Bet argi logiška perkelti švietimo sektoriaus problemas į sveikatos sektorių, papildomai apkraunant gydytojus, kurie ir taip nespėja suktis su savo darbo krūviais ir biurokratiniais reikalavimais? Gal geriau įveskime vaikams galimybių pasą, kuris aktyvuotųsi tik pasibaigus pamokoms, kad tik po jų vaikai galėtų eiti į parduotuves, pramogų centrus, kino teatrus ir pan. O į užsienį – tik mokyklos atostogų metu! Jei vaikas neina į mokyklą daugiau nei 5 dienas – apribojamos tėvų galimybės. Kad tėvai nesugalvotų laikyti vaikų namie, pavyzdžiui, saugodami nuo naujų lytinio švietimo pamokų.

Galimybių paso galimybės – beribės… Susietas su socialiniais tinklais ir bankine sistema, jis galėtų tapti mūsų visų didžiuoju broliu. Mylinčiu artimuoju, kuris visada šalia, viską mato, viską atsimena, o atėjus laikui – lyg iš sąžinės gelmių prabyla apie gerus ir blogus pasirinkimus, tinkamus ir netinkamus pasisakymus bei šviesoforo principu (žalia, raudona švieselė) reguliuoja mūsų galimybes. Argi nepatogus įrankis norintiems teisinga linkme pakreipti valstybės likimą?

Sakot, nueita į lankas, kvaila fantazija, konspiracijos teorija? Bet realybėje įmanoma.

Štai Kinijoje veikia socialinio kredito sistema, kai pagal gyventojų elgesį sudaromas jų reitingas, kurio pagrindu reguliuojamos jų galimybės. Valdžios argumentai lygiai tie patys – tai daroma visuomenės interesų ir saugumo labui.

Ką perkate? Koks jūsų finansinis balansas? Kokios jūsų ir jūsų draugų pažiūros? Ką veikiate laisvalaikiu? Kiekvienas pasirinkimas vertinamas balais. Valdžios (Komunistų partijos) skatinami pasirinkimai gauna aukštus balus, valdžiai nepatinkantys – žemus. Kuo žemesnis žmogaus reitingas, tuo prastesnes paslaugas jis gauna (pvz., ribojimas interneto greitis, pramogų prieinamumas, galimybės dirbti, patekti į prestižines mokyklas) ir po truputį išstumiamas iš visaverčio visuomenės gyvenimo į socialinę atskirtį.

Aukštas socialinis reitingas asmeniui garantuoja privilegijas (pvz., jis gali gauti vartojimo paskolą, lengviau keliauti į užsienį, be užstato išsinuomoti automobilį, patogiau užsiregistruoti į viešbutį) ir padeda kilti socialiniais laipteliais aukštyn.

Iš vienos pusės – socialinė idilė. Iš kitos – totali kontrolė, kurios apraiškos turėtų gąsdinti visus demokratiją, laisvę ir prigimtines, neatimamas ir nediferencijuojamas žmogaus teises mylinčius asmenis.

O dabar pabandykite, įsivaizduoti, kad esate karalius ir savo karalystėje norite įdiegti tokią socialinio kredito sistemą, įgyvendinamą galimybių pasų pagalba… Būtų neprotinga ją įvesti staiga, tiesa? Žmonės myli savo laisvę, nemėgsta kontrolės ir priešinasi agresyviems diktatorių užmojams. Pirmiausia reikėtų pasiekti kuo platesnį konsensusą. Ar pirmam žingsniui žengti gali būti geresnės sąlygos nei pasaulinė pandemija, sukėlusi visuotinę mirties baimę? Dauguma žmonių tokioje situacijoje praranda kritinį mąstymą ir vardan saugumo yra linkę sutikti su bet kuo – net ir su epidemiologine prasme visiškai neveiksmingu galimybių pasu.

Koks pretekstas labiausiai tiktų žengti antram žingsniui? Ogi pats didžiausias pasaulyje įmanomas blogis – pedofilija. 100% gyventojų kovą prieš šį blogį palaikys, mažai kas gilinsis į priemones. O tie, kurie pasigilins, bus lengvai užčiaupti. Prieštarauji? Turi ką slėpti? Ar tik nepalaikai pedofilijos? O gal ir pats…?

Ir visgi neturime teisės tylėti. Galimybių paso sistema pakerta esminius demokratijos principus bei gali lengvai atsisukti prieš bet kurį žmogų. Visi turime pareigą jai priešintis. Juk net ir uoliausiems galimybių paso šalininkams norėsis šokti ne visada ir ne pagal kiekvienos valdžios dūdelę.