Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Negalima PSO iniciatyvų vertinti vienareikšmiškai

Portalas Laikmetis.lt paprašė pakomentuoti JAV pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos. Kadangi aš ir kiti STI nariai skirtingais kampais PSO veiklą stebėjome jau seniai, dar gerokai iki pandemijos, pasidalinau savo nuomone:

Negalima PSO iniciatyvų vertinti vienareikšmiškai – tarp jų buvo daug gerų, tikrai palankių visuomenės sveikatai, tačiau buvo ir nemažai kontraversiškų, pavyzdžiui „reprodukcinės sveikatos“ iniciatyvų, kurios susijusios su kontracepcijos, aborto ir LGBT ideologijos skatinimu valstybėse.

Pastaraisiais metais stebėjome, kaip šios organizacijos veikla tolo nuo mokslo, medicinos, visuomenės sveikatos superkorporacijų interesų link. Žinome, kad didelė dalis PSO finansavimo ateina iš fondų, susijusių su suinteresuotais verslais: farmacijos, vakcinų, aborto ir kontracepcijos pramonėmis. Panašu, kad tai galų gale daro įtaką ir pareigūnų sprendimams.

Ypatingai neigiamai PSO veikė pandemijos metu. Tik pasirodžius pirmiems signalams apie COVID-19 PSO delsė imtis priemonių ir tai leido virusui plačiai išplisti po pasaulį, o vėliau – teikė itin neadekvačias, gąsdinančias prognozes, nelogiškus, mokslu nepagrįstus siūlymus.

PSO pamiršo savo prieš pat pandemiją eskaluotą prioritetą – socialinius ir ekonominius sveikatos netolygumus, kurie buvo įvardinti viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai. PSO siūlytos COVID-19 valdymo priemonės stipriai padidino socialinius ir ekonominius sveikatos netolygumus. Taigi PSO strategiškai neįvertino savo siūlomų veiksmų tolimųjų pasekmių žmonių sveikatai.

Ir nors jau dabar, matant pasekmes, akivaizdu, kad geriau su pandemija susitvarkė valstybės, kurios aklai nesilaikė PSO rekomendacijų, organizacijos „apetitas“ plėsti galias tik auga. Pavyzdžiui, PSO kartu su ES vykdo pasaulinį vakcinacijos paso projektą. O juk jau visiškai aišku, kad vakcinacijos nuo COVID-19 (galimybių) pasai nepasiteisino ir nėra pagrįsti epidemiologine logika – užsikrėsti ir užkrėsti kitus gali tiek skiepyti, tiek neskiepyti.

Jau yra pakankamai duomenų, kad skiepytieji po kelių mėnesių tampa imlesni virusui. Jei PSO vakcinacijos politika būtų nuosekli ir tikrai remtųsi mokslu, tai PSO vystomus „galimybių pasus“ reikėtų taikyti atvirkščiai – sumažinti būtent pasiskiepijusių galimybes, kad jie neplatintų viruso?

Jei kam neaišku, tai aš juokauju: nepritariu žmonių segregacijai, nepagrįstiems teisių ir laisvių ribojimams bei medicinoje fundamentalaus laisvo informuoto sutikimo principo iškraipymui į vieną ar kitą pusę.

Atskirai verta paminėti ir stumiamą PSO konvenciją (arba Tarptautines sveikatos taisykles), kuri didintų PSO galias valdyti infekcinių ligų krizes valstybių suvereniteto sąskaita. JAV išstojimas iš PSO jos pajėgumus spausti valstybes priimti ydingas iniciatyvas stipriai sumažins. Ir tai yra gerai Lietuvai.

Galbūt daugelis jau pamiršo, bet tie, kurie pandemijos metu buvo išvaryti už socialinio gyvenimo durų, rizikavo savo darbu, mokslu, buvo kaltinami ir žeminančiai pravardžiuojami, tikrai atsimena, ką reiškė uolus PSO rekomendacijų įgyvendinimas valstybėse.

Reikia suprasti, kad skirtingos valstybės gauna skirtingą naudą iš PSO veiklos ir kuriamų produktų. Tai priklauso nuo to, kiek dėmesio ir kiek finansavimo proporcingai skiriama problemoms, kurios aktualios skirtingoms šalims. Išsivysčiusioms šalims PSO kuriami produktai nėra tiek svarbūs, nes paprastai jos jau būna įdiegusios sveikatos technologijas ir praktikas, kai tuo tarpu Afrikos, kai kuriose Pietų Amerikos šalyse net ir vandentiekio ir kanalizacijos buvimas yra aktualija, todėl ten veiklos yra ženkliai daugiau.

Panašiai kaip ir Stambulo konvencija – ji galėtų būti naudinga Afrikos, musulmoniškoms šalims, bet Lietuvai ir kitoms vakarietiškoms valstybėms smurto prieš moteris užkardymo srityje iš esmės nieko naujo neduoda. Tik socialinę lytį (gender), kurios įteisinimo pasėkoje valstybėse randasi dešimtys egzotiškiausių lyčių.

***

Daugiau apie JAV išstojimą iš PSO galite paskaityti kolegos Ramūno Aušroto sienoje.

Veidaknygė