„Kruvini pinigai”: „Dezintegracinio karo” manifestas, kuriuo siekiama suskaldyti Ameriką pasitelkiant narkotikus, socialinį chaosą ir kt.

Kruvini pinigai: Kodėl galingieji užmerkia akis, kai Kinija žudo amerikiečius – nauja „Breitbart News” vyresniojo redaktoriaus knyga.

Straipsnio autorius Peteris Schweizeris atskleidžia, kaip Kinijos vyriausybė, naudodama narkotikus, socialinį chaosą ir kitas priemones, griauna Jungtinių Amerikos Valstijų socialinę struktūrą ir kariauja prieš Ameriką be jokio šūvio, įgyvendindama „dezintegracinio karo” strategiją, kuri aprašyta neaiškiame manifeste.

Knygoje atskleidžiama strategija, kurią Kinijos kariuomenė išdėstė 2010 m. išleistoje knygoje „Dezintegracinis karas”. Strategija grindžiama senovės kinų stratego ir generolo Sun Tzu „Karo menu” – vadovu, kaip pavergti priešą be kovos.

Schweizeris rašo:

Pagal šį požiūrį oficialioje Kinijos karinėje strategijoje daugiausia dėmesio skiriama, Kinijos vadovų žodžiais tariant, Jungtinių Amerikos Valstijų „minkštajam pilvui”, t. y. politikai, ekonomikai ir žmonių dvasiai bei psichologijai”. Kinijos lyderiai sukūrė naujus terminus, tokius kaip „neribotas karas” ir „dezintegracinis karas”, kad apibūdintų senąją Sun Tzu strategiją – laimėti be kovos.

Schweizeris, kuris yra Vyriausybės atskaitomybės instituto (Government Accountability Institute) prezidentas, atkreipia dėmesį į mirtinas šios strategijos pasekmes JAV – vien per pastaruosius penkerius metus žuvo šimtai tūkstančių amerikiečių, o tai yra daugiau nei bet kurio  karo aukų per pastaruosius 50 metų, ir jų „kasdien daugėja”.

„Tai sudėtinga strategija- hidra, susidedanti iš narkotikų, ligų, propagandos, nelegalių ginklų ir kitų dalių, kurios kiekviena prisideda prie socialinio chaoso ir žudo amerikiečius”, – rašo jis.

Schweizeris atskleidžia, kad praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje du Kinijos aukšto rango karininkai išsamiai išanalizavo JAV karinę galią ir priėjo prie išvados, kad Pekinui beprasmiška bandyti jai prilygti, todėl vietoj to jie rekomendavo panaudoti „nemilitarinių ginklų seriją”, kuri „iš naujo perkurtų karo priemones ir iš naujo apibrėžtų mūšio lauką”, pasitelkiant „nestandartines” strategijas.

Viena iš tokių strategijų, rašo Schweizeris, buvo nelegalių narkotikų naudojimas kaip „narkotikų karas”.

Narkotikų karas turėjo „ypatingą atgarsį” tarp Kinijos vadovų dėl XIX a. Opijaus karų, kuriuos imperinei Kinijai sukėlė britų pirkliai, rašo jis. Komunistinės Kinijos pareigūnai šiandien mano, kad prekyba opiumu buvo išpuolis prieš jos ekonomiką, kuri iš didžiausios pasaulyje tapo „vos pastovinti ant kojų”, kaip išsamiai aprašo Schweizeris.

Net ir šiandien kariniai pareigūnai reiškia pasipiktinimą tuo, kaip Didžiosios Britanijos opiumo karai Kiniją pavertė maža galybe”, – rašo jis. „Prezidento Xi ir Komunistų partijos požiūriu, kokia priemonė atgauti valdžią ir atkeršyti už Opiumo karus gali būti geresnė ,  jei ne apversti kaltinamą Vakarų pasaulį?

Šiandien Pekinas prisideda prie kiekvieno etapo platinant mirtinai pavojingą fentanilį  Šiaurės Amerikoje, – teigia A. Schweizeris.

Kinija ne tik eksportuoja fentanilio gaminius, bet ir gamina šiuos chemikalus, ji gamina fentanilį ir padirbtas tabletes Meksikoje, JAV, taip pat platina narkotikus JAV, palengvina narkotikų kartelių finansines operacijas ir padeda pinigų plovimui,  kad galėtų nepastebimai veikti  JAV, palengvina ryšių tinklus, kuriais naudojasi karteliai. Atsižvelgiant į karinių veiksmų eskalavimą, Kinija planuoja kaip ginklus naudoti dar stipresnius narkotikus, – priduria jis.

Fentanilis šiuo metu yra pagrindinė jaunesnių nei 45 metų amžiaus amerikiečių mirties priežastis, rašo Schweizeris ir priduria, kad per vienerius metus nuo jo žūsta daugiau amerikiečių nei per Nagasakio atominį bombardavimą.

Tačiau karas su narkotikais yra tik viena strategijos dalis, kuria siekiama sužlugdyti Ameriką. Kita dalis – socialinio chaoso kurstymas, pasitelkiant radikalias grupes JAV, – rašo A. Schweizeris.

Autoriaus gautoje 2020 m. Kinijos karinėje ataskaitoje atskleidžiama, kad Pekinas vis didėjantį JAV socialinį chaosą ir susiskaldymą, laiko nacionaliniu silpnumu, pažymėdamas, jog „stiprėjanti politinė konkurencija sekina JAV energiją”.

Schweizeris atskleidžia, kaip Kinija, siekdama dar labiau pakurstyti socialinį ir socialinį susiskaldymą Amerikoje, naudoja, remia ir finansuoja daugybę kraštutinių kairiųjų grupuočių JAV, kurios kursto smurtą ir rasinę įtampą.

Šios grupės, į kurias knygoje gilinasi Schweizeris, susitinka su Kinijos komunistų partijos pareigūnais, yra stebimos Kinijos komunistų žvalgybos, propaguojamos Kinijos valstybinės žiniasklaidos ir gauna finansavimą iš Kinijos.

Schweizeris pastebi, kad Vašingtono vadovai, matydami prieš JAV nukreiptą narkotikų karą, socialią chaosą ir kitus ginklus,  iš esmės stovi nuošalyje.

Galbūt labiau nei Pekino agresija mūsų atžvilgiu, šokiruoja mūsų politinių lyderių sąmoningas aklumas. Užuot pažvelgę į tikrovę, kad Pekinas siaubia mūsų žemę, jie susitelkia į vidaus politikos smulkmenas”, – rašo jis.

Schweizeris pabrėžia dvi svarbias priežastis: korupciją ir patogumą.

Kai kurie mūsų lyderiai, kurių pavardės minimos tolesniuose skyriuose, turi finansinių ryšių su Kinijos valstybe ir nenori, kad pinigų srautai sutriktų, – teigia jis.

Tačiau priduria, jog kai kurie iš jų Kinijos veiksmus ignoruoja dėl patogumo.

Sudėtingesnė atsakymo dalis yra ta, kad pripažinus tiesą apie tai, ką daro Kinija, mūsų lyderiai turėtų iš esmės pakeisti paradigmą ir priimti itin sudėtingus sprendimus, kurie smarkiai sutrikdytų elito nuo Silicio slėnio iki Volstrito gyvenimus ir pragyvenimo šaltinius; tie, kurie naudojasi partneryste su Kinijos vyriausybe susijusiomis bendrovėmis, labai dažnai finansuoja mūsų politinių lyderių rinkimų kampanijas.

Galbūt kai kurie iš jų tikrai nežino Kinijos veiksmų ir ketinimų, tačiau dauguma žino, ką Kinija daro, ir pasirinko mažiausio pasipriešinimo kelią, teikdami pirmenybę saugiam nuspėjamumui, o ne energingai kovai su tais, kurie siekia mus sunaikinti.

D. Schweizeris įvardija kai kuriu

os iš tų, kurie žino apie neteisėtą Kinijos veiklą, bet nieko nedaro, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną, senatorių Mitchą McConnellį (R-KY), respublikoną A. Dam Schiffą (D-CA), buvusį prezidentą Baracką Obamą ir Kalifornijos gubernatorių Gaviną Newsomą (D).

Nepaisant lengvai prieinamų ir įtikinamų įrodymų apie Pekino dalyvavimą, dauguma mūsų lyderių vengia patraukti Kiniją atsakomybėn, – rašo jis.

Komplikuojami komercinių galimybių, kurios naudingos jiems arba jų artimiems sąjungininkams, ir prisidengdami pasiteisinimu, kad nenori „sutrikdyti” JAV ir Kinijos santykių, jie iš tikrųjų leidžia amerikiečiams vykdyti atvirą sezoną ir sabotuoti mūsų ateities kartas.

breitbart.com