Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, atsakyme Teisėjų tarybai dėl jo viešų pasisakymų, pareiškė, kad Lietuvos teisingumo sistemoje matantis teismų savivaldos institucijų ir teisėjų pareigų nevykdymą, aukščiausiųjų teisminių instancijų nekompetenciją. Manantis, kad demokratinėje visuomenėje apie tokius klausimus privalo būti diskutuojama atvirai. Nemato nieko blogo nes teisėjų bendruomenė neturėtų būti kažkoks uždaras klanas, kuris vengia probleminių klausimų. Manau tas uždarumas kaip tik ir lemia žemą teismų autoritetą visuomenėje.
KT nenagrinėja bylų, o saugoja Lietuvos Respublikos Konstituciją, tiria ir aiškina teisės aktų atitiktį Konstitucijai, bet ir jo veikla negali būti uždara. Todėl noriu paviešinti šios valstybės institucijos faktą, kuris nepuošia jos mundurą.
Šios informacijos autorius ėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos nario pareigas ir vykdė Bendrijų įstatymo ir bendrijos įstatais nustatytas pareigas. Jis prižiūrėjo sūnaus butą ir buvo įgaliotas jam atstovauti bendrijoje, valstybinėse, privačiose įstaigose ir teismuose.
Pastebėjęs, kad mokėtina suma už bendros nuosavybės objektų priežiūrą, naudojimą, valdymą jų savininkams apskaičiuojama pažeidus Civilinio kodeksą (CK) ir valdybos pirmininkui atsisakius pašalinti pažeidimus, pateikė teismams keturis ieškinius.
Esminis visų bylų klausimas buvo tas pats – mokėtinos sumos apskaičiavimo bendrosios nuosavybės objektų savininkams teisėtumas ir teisingumas.
Penkis metus bylą nagrinėjo teismai, bet ginčo neišsprendė, nes teisėjai nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės. Byloje Nr.2A-1907-640/2012 Vilniaus apygardos teismas panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą, nors jis buvo priimtas CK 4.73 str. 3 dalies pagrindu, nurodžiusi, kad teisėjas peržengė ieškinio ribas. Byloje Nr. 2-3927-141/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė nagrinėti ginčą, nurodęs, jog tik atsakovas turi teisę teikti ieškinį.
Byloje Nr.2-1373-541/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė ieškinį, nes nerado ieškovo teisių gynybos būdo CK. Byloje Nr. 2-112-864/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė dėl tariamo pavėlavimo pateikti ieškinį.
Byloje dėl žalos teisėjų neteisėtais ir neatliktais veiksmais Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė konstatavęs, jog neįrodė teisėjų padarytos žalos, nors ieškinyje pateikta 15, o teisėja nei vieno iš jų nepastebėjo ir nepaneigė.
Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimus, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti skundus dėl šių teismų sprendimų panaikinimo, nors pastarieji juos priėmė esant absoliučiam jų negaliojimų pagrindui. Ginčas iš esmės neišspręstas, mokėtina suma ir dabar skaičiuojama neteisingai ir neteisėtai, tai yra Civilinio kodekso nenustatyta tvarka.
Gindamas namo bendrosios nuosavybės objektų 50 savininkų teises, pareigas ir įstatymų saugomus interesus, autorius patyrė materialinių nuostolių, nes sumokėjo visas teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjai, nagrinėdami bylas, pažeidė jo teises saugomas Konstitucijos ir įstatymais: a) vykdyti Bendrijų įstatymu nustatytas bendrijos valdybos nario pareigas ir ginti bendrojo naudojimo objektų savininkų teisę ir pareigą mokėti už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, naudojimą, valdymą tiek, kiek priklauso pagal įstatymus; b) teisės būti proceso dalyviu, turinčiu suinteresuotumą bylos baigtimi; c) teisę atstovauti sūnų visų instancijų teismuose su visomis įstatymų nustatytomis teisėmis; d) nepripažino teisės reikalauti atlyginti žalą dėl neteisėtų ir neatliktų teisėjų veiksmų nagrinėjant bylą; e) teisę nušalinti teisėjus ir reikalauti, kad nesvarstytų ir nepriimtų sprendimų teisėjai byloje, kurie padarė žalą ir yra atsakovais toje byloje.
2019 metais priimtas įstatymas, kuriuo suteikta teisė piliečiams tiesiogiai kreiptis į KT. Jo pirmininkas Dainius Žalimas išaiškino, kad asmuo į KT gali kreiptis tik dėl savo pažeistų teisių ir skųsti ne patį teismo, valstybės ar savivaldybės sprendimą, nuosprendį, bet įstatymą ar kitą teisės aktą, kuris taikytas priimant sprendimą, nuosprendį.
Asmuo turi būti išnaudojęs visas kitas jo konkrečiu atveju veiksmingas teisinės gynybos priemones, taip pat ir turėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą. KT pripažintas ginčytinas teisės aktas, prieštaraujantis Konstitucijai, yra tik toks, kurį būtų galima taikyti ne tik skundą pateikusiam asmeniui, bet ir visiems kitiems žmonėms. Prašymo šablone dar nurodyta, jog turi būti nurodytos galiojančio teisės akto normos, kurios prieštarauja Konstitucijai ir konstituciniams principams.
Neaiškūs ir povandeniniai rifai. KT pirmininkas neatskleidė konstitucinių principų, jų esmės ir kuriame Konstitucijos straipsnyje jie nurodyti. Nepaaiškino, ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, priimti nagrinėjant ankstesnes bylas, yra priskiriami teisės aktų grupei, ar jais gali remtis teisėjai, nagrinėdami civilines bylas. Nors visiems aišku, kad įstatymo ir kitų teisės aktų neklausymas (netaikymas) nagrinėjant bylas ir priimant sprendimus teismuose yra Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies pažeidimas, kartu ir skundą teikiančio asmens teisės į teisėtą ir teisingą teismo sprendimą pažeidimas. Neaišku, ar tokiu atveju galima teikti skundą. Taigi sunkiai atveriamos Konstitucinio teismo durys.
Autorius trečią kartą pravėrė KT duris. Mat Vilniaus apygardos administraciniam teismas kreipėsi į KT jo iškeltais klausimas bylose dėl Vyriausybės nutarimo PVM apskaičiavimo ir dėl Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai.
Šį kartą kreipėsi dėl savo ir ieškovų pažeistų konstitucinių teisių. Taip pat dėl Konstitucijos 109 straipsnio nevykdymo, nes teismai ir teisėjai nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės – dėl mokėtinos sumos apskaičiavimo teisėtumo ir teisingumo, kuris aktualus ne tik Pareiškėjui, bet namo ir TŪKSTANČIAMS KITŲ DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ BUTŲ SAVININKAMS.
Paprašė KT ištirti ir išaiškinti ar neprieštarauja Konstitucijai Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, kitų įstatymų nuostatos, kurios suteikė galimybę teisėjams pažeisti Pareiškėjo, jo sūnaus ir kitų namo bendrojo naudojimo objektų savininkų teises, pareigas ir įstatymais saugomus interesus. Teisių pažeidimai ir įstatymų normos, kurios leidžia teisėjams pažeisti asmens konstitucines ir įstatymų saugomas teises, detaliai nurodyti ir pagrįsti šios publikacijos priede.
KT atsisakė priimti Pareiškėjo prašymą (2020-09-15 sprendimas KT167-A-S153/2020). Atseit, pareiškėjas (autorius) neturi teisės kreiptis į KT, nes teismai nepažeidė jo konstitucinių teisių ar laisvių, nors teisių pažeidimo faktai detaliai nurodyti prašyme. Pareiškėjo pateikti klausimai nežinybingi KT. Nenurodyta kuriam Lietuvos teismui jie žinybingi ir nepaaiškinta, kodėl nepersiuntė prašymo neįvardintam teismui juos išspręsti.
Aišku, kad ši valstybės institucija neatliko Konstitucijos sergėtojo pareigų, neužkardino jos pažeidimų, kurie leidžia teisėjams nevykdyti Konstitucijos ir jos 109 straipsnio – nustatyti teisingumo.
Dėkingas Pozicijos portalo vadovams, kad nepabūgo ir paskelbė šį straipsnį, kai teisėsaugos klausimus nagrinėjantys portalai Infolex.lt ir Teismai.lt, o taip pat LRT.lt, Lietuvosrytas.lt, Respublika.lt atsisakė patalpinti informaciją šiuo klausimu. Apie teismų ir teisėjų neteisėtus ir neatliktus veiksmus esu parašęs knygą „Teisingumo parodiją“, Joje atskleisti ne tik šiame straipsnyje pagarsinti faktai, bet ir menamos užkulisinės ir kitokio pobūdžio paskatos atmesti ieškinius prasimanytais ir teisės normomis nepagrįstais argumentais. Knygą įteikiau Prezidentui, nusiunčiau Seimo pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui, Aplinkos ministrui, Teisingumo ministrui, Teisėjų tarybai, tačiau jokios reakcijos nepastebėjau, tarsi paskelbti faktai įvyko ne Lietuvoje. Konstitucijoje nurodyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Atrodo, kad ketvirtoji žmonių nerenkama valdžia – TEISMAS yra galingiausia, jei pirmosios trys valdžios nedrįsta net pasidomėti.