Konstitucinis Teismas aiškinsis, ar užsienyje su lietuviu susituokusį asmenį mūsų šalyje galima laikyti jo sutuoktiniu. Teismo verdiktas šioje byloje labai svarbus, mat vienalytės santuokos Lietuvoje yra nepripažįstamos. Tik ar išdrįs KT vyrai ir moterys apginti tradicinę šeimą? O kol jie svarsto, mokyklose vaikams be tėvų leidimo ir toliau skiepijamos „europinės“ vertybės. Tiesa, tam kelią užkirsti bandys Seimas.
Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo ir jo kolegų teisėjų laukia išbandymas – nuspręsti, ar užsienyje susituokę tos pačios lyties atstovai Lietuvoje yra teisėti sutuoktiniai. Stasio Žumbio nuotr.
Po to, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje „Coman ir kiti“ išaiškino, kad Laisvo asmenų judėjimo direktyvoje vartojama sąvoka „sutuoktinis“ yra neutrali lyčiai, todėl apima ir tos pačios lyties sutuoktinius, analogiškos bylos užgriūna ir nacionalinius teismus. Lietuvos KT imasi tokios pačios bylos, kurioje užsienietis, su Lietuvos piliečiu prieš trejus metus Danijoje sudaręs santuoką, skundžia Migracijos departamento sprendimą neišduoti leidimo gyventi šalyje. KT turėtų išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja normos, neleidžiančios suteikti leidimo gyventi Lietuvoje su Lietuvos piliečiu susituokusiam užsieniečiui.
Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, greičiausiai KT sprendimą lems pačių teisėjų įsitikinimai: „KT dirba teisėjai su konkrečiomis ideologinėmis nuostatomis. Manau, jie jomis ir vadovausis. Kaip rodo praktika šioje srityje, KT gali įnešti tik dar daugiau sumaišties. Jau matėme, kaip buvo sujaukta mūsų Konstitucija, kurioje buvo aiškios nuostatos apie šeimą.“
Todėl Seimo nariai, siekdami stiprinti šeimos institutą Lietuvoje, neseniai pateikė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama švietimo sistemos pagalba formuoti pozityvų jaunimo požiūrį į šeimą, meilę, tarpusavio santykius. Šiuo metu Seimo komitetuose svarstomame projekte siūloma, kad ugdymo metu būtų stiprinamas teigiamas požiūris į daugiavaikes šeimas, atsakingą tėvystę ir motinystę, pagarbą gyvybei ir žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo etapu.
Nuo 2017 m. mokyklose jau vykdomas lytinis švietimas, pristatomas kaip programa, skirta pasirengimui šeimai. Tačiau R.J.Dagys atkreipia dėmesį, kad joje kalbama toli gražu ne apie šeimos formavimą. „Lytinis švietimas – tai prezervatyvų reklama, o pasiruošimo šeimai programa yra lytiškumo ugdymas. Skamba panašiai, bet turinys visiškai skirtingas. Dabar praktikoje pasiruošimo šeimai programų nėra, niekas net neruošia žmonių, kurie tokias programas galėtų dėstyti“, – sakė Seimo narys.
Pasak jo, šiandien didžiausią pavojų tradicinei šeimai kelia nuolatinės pastangos sugriauti šeimos autoritetą. O tai daroma pasitelkiant didžiulius pinigus. R.J.Dagys sako neabejojantis, kad Seime pakaks sveiko proto žmonių, parlamentarų pateiktam siūlymui priimti: „Koks sveiko proto žmogus galėtų prieštarauti tam, kad vaikus reikia ruošti šeimai. Žinoma, prieštaraujančių visada būna. Matome, kaip didžiuliai magnatai, tokie kaip Sorošas, dešimtis milijardų dolerių skiria priešingai propagandai. Organizacijos, gyvenančios iš šių pinigų, stengiasi pateisinti savo buvimą. Kartais Seimo nariai taip pat užsikrečia tokiomis nuotaikos, tikėdamiesi, kad šie žmonės juos palaikys rinkimuose.“
Interviu su Lietuvos tėvų forumo nare, seminarų mokytojams ir tėvams rengėja, lektore Jolanta LIPKEVIČIENE:
– Šiandien, vaiko teisių apsaugos reformos fone atrodo, kad valstybė pasiruošusi tuojau pat bausti tėvus už netinkamai auginamus vaikus, nors švietimo sistemoje su vaikais iki šiol nekalbama, kaip sukurti dorą šeimą ir ją saugoti?
– Švietimo įstaiga turėtų būti kaip švyturys. Ji turėtų padėti šeimai judėti aukštyn jos raidos pakopose. Svarbiausia, kad ta pagalba turi būti priimant kultūrą, kurioje šeima ir susiformavo. Deja, dažnu atveju šeima smerkiama, kritikuojama, lyginama su kitomis, taip sukuriant visuomenės susiskaldymą. Kalbėti apie tai, kaip kurti santykių ir šeimos aplinką, labai svarbu. Šiandien tai ypač reikalinga. Dar sovietinis pedagogas Vasilijus Suchomlinskis savo knygoje pasakojo, kaip jo buvusi stropi mokinė sukūrusi šeimą ir susilaukusi vaikelio pasakė savo mokytojui, kad šis išmokė visko, bet neišmokė santykių, šeimos kūrimo. Nepakanka tik prikimšti vaikų galvas žinių, labai svarbu išmokyti juos santykių. O to išmokyti gali tik tie, kurie patys tai yra išmokę.
– Ar trūksta Lietuvos ugdymo įstaigose programų, kurios padėtų jaunuoliams pasirengti šeimai?
– Labai trūksta. Patys pedagogai dirba susiskaldžiusioje, nuolat konkuruojančioje bendruomenėje, ieškodami vieni kituose silpnybių. Kaip pasirengti būti geru vyru, tėčiu, mama ar žmona, yra ištisas mokslo menas. Deja, šiandien tam mokyklose vietos neliko.
– Nuo 2017 m. pasiruošimui šeimai skirta lytiškumo ugdymo programa praktikoje laikosi kalbėjimo apie šeimos sampratą, ar apsistojo ties lytiniu švietimu?
– Lytinis švietimas Lietuvos mokyklose vyksta jau daugiau kaip 10 metų ir tai nėra jokia naujiena. Prieš 15 m. Kauno rajone buvo vykdomas projektas „Žmogus – ne prekė“, kuriame buvau pakviesta skaityti pranešimus. Tačiau jau po pirmo pranešimo pamačiau, koks kontekstas. Man buvo nepriimtina, kad buvo skatinama vaikus kuo anksčiau pradėti seksualinį gyvenimą. Tokia žinia jaunuomenei skambiais projektų pavadinimais buvo siunčiama jau prieš 14 m. Tuomet šis projektas sėkmingai apkeliavo daugelį Kauno rajono mokyklų. Tai tik vienas iš pavyzdžių.
– Seime pateiktame įstatymo projekte siūloma, kad panašiuose renginiuose ar susitikimuose, kurie nepatenka į ugdymo programą, mokinys galėtų dalyvauti tik tėvams davus rašytinį sutikimą. Ar tai padėtų mokykloms apsisaugoti tolerantiškumo žygius po ugdymo įstaigas rengiančių organizacijų?
– Formaliai skamba gerai, tačiau praktika nuo teorijos skiriasi. Yra tėvelių, kurie pasidomės, kokiam projektui reikalingas tėvų sutikimas ir koks turinys bus dėstomas vaikams. Tačiau nemažai tėvų, perskaitę tokius paskaitų pavadinimus kaip „Raktas į sėkmę“, „Kelias į laimę“, aklai pasirašys sutikimą. Nė nesusimąstydami, kas slepiama po neinformatyviais skambiais pavadinimais, o ir retas vaikas grįžęs namo perpasakoja, kad mokykloje išgirdo dalykų, kurie jį šokiravo.
O aktyvių tėvų, kurie tikrai domisi ugdymo procesu, mokyklų tarybos labai vengia. Kelerius metus Lietuvos tėvų forumas prašo mokyklų tarybų pasidalinti aktyvių tėvų kontaktais, kad galėtume kurti tėvų bendruomenę ir stiprinti pozicijas. Dažniausiai tokią informaciją, jeigu ir gauname, tik per didelius vargus. Bet gyvendami už uždarų durų paliekame erdvę priešingoms jėgoms, kurios vertybes pavers yda, o ydas vertybėmis. Jau matome, kaip vienalyčiai santykiai pateikiami viešojoje erdvėje, spektakliuose, žurnaluose ir filmuose. Šios ideologijos veikia labai stipriu finansiniu pagrindu. Formuojama nuomonė, kad tai, kas mums vertybiškai nepriimtina, tapo norma. Nors tam pritariančių tėra mažuma. Bet pasyvi dauguma užleidžia kelią veikti aktyviai mažumai.
Dabar Lietuvoje yra tamsos amžiaus laikas, kai vertybiškai užsiangažavę žmonės gąsdinami, esą neverta kovoti už savo vertybes ir iš viso jas turėti.
***
Naujovės
Pasaulyje seksualinių mažumų pakraipų daugėja kasdien. Dar neseniai jų bendruomenė visame pasaulyje buvo trumpai vadinama LGBT inicialais, kurie reiškia lesbietes, gėjus, biseksualus ir transseksualus. Tačiau nuo XX amžiaus naudojamas trumpinys jau paseno. Šiandien ši bendruomenė jau vadinama LGBTQIA. I raidė apibūdina interseksualus, A – aseksualus, o Q yra angliško žodžio questioning trumpinys, o išvertus į lietuvių kalbą reiškia abejojimą. Tai tie, kurie vis dar nenusprendė, prie kurių save priskirti?
