Vasario 12 d. žinomi Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Ministrą Pirmininką Gintautą Palucką ir Kultūros ministrą Šarūną Birutį, ragindami deramai įvertinti restauratoriaus Sauliaus Poderio indėlį atrandant Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijas ir oficialiai apie tai pranešti visuomenei.
Pasak laiško autorių, būtent Saulius Poderis, remdamasis išsamiais moksliniais tyrimais, nustatė insignijų buvimo vietą Vilniaus katedros požemiuose. Nepaisant jo daugiamečių pastangų informuoti atsakingas institucijas apie savo atradimą, restauratorius pats tapo nepelnytų kaltinimų taikiniu, o jo atradimo reikšmė iki šiol nėra tinkamai pripažinta.
Laiško autoriai reiškia susirūpinimą dėl bandymų falsifikuoti, sumenkinti ir nuvertinti restauratoriaus atliktą tiriamąjį darbą, atvedusį prie šio nepaprasto atradimo. Kultūros bendruomenės nariai teigia, kad S. Poderio atradimas yra vienas reikšmingiausių Lietuvos istorijoje, nes Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijos – tai ne tik unikalios istorinio paveldo vertybės, bet ir svarbūs mūsų šalies valstybingumo simboliai.
Kultūros ir mokslo bendruomenės atstovai ragina pripažinti ir oficialiai įvertinti Sauliaus Poderio indėlį į Lietuvos kultūros paveldą bei inicijuoti jo kandidatūros teikimą valstybiniam apdovanojimui už šį istorinės reikšmės atradimą. Pasak laiško autorių, toks valstybės vadovų žingsnis ne tik atkurtų teisingumą, bet ir siųstų aiškų signalą visiems kultūros paveldo puoselėtojams, kad jų darbas yra vertinamas ir gerbiamas.
Kreipimąsi pasirašė iškilūs kultūros, meno ir mokslo atstovai
Tarp kreipimąsi pasirašiusiųjų – Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatai: tautodailininkė, meno kūrėja, sertifikuota amatininkė Marija Liugienė, mitologas, religijotyrininkas, dr. Dainius Razauskas, tautodailininkas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas, Etninės kultūros globos tarybos narys Jonas Rudzinskas, etnomuzikologė, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė, mitologė, folkloristė dr. Daiva Vaitkevičienė ir muziejininkas, redaktorius, leidėjas, Etninės kultūros globos tarybos narys Jonas Vaiškūnas.
Kreipimąsi taip pat palaiko istorikai dr. Tomas Baranauskas, Inga Baranauskienė, Violeta Rutkauskienė, Valdas Buožys, dr. Rūta Skendelienė, prof. dr. Domas Kaunas, kalbininkė hab. dr. Laima Kalėdienė, rašytojai ir filosofai dr. Vytautas Rubavičius bei Romas Gudaitis, pastarasis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Savo parašus pridėjo ir dailininkas, Etninės kultūros globos tarybos narys Virginijus Kašinskas, architektūrologė, Tarptautinės kultūros paveldo ekspertų organizacijos ICOMOS narė Jūratė Markevičienė, teatro ir kino aktoriai, režisieriai bei atlikėjai Algirdas Latėnas, Gediminas Storpirštis, Giedrius Arbačiauskas, Nerijus Gadliauskas, Ainis Storpirštis ir kiti.
Atradimas, kurio nepripažįsta institucijos
Žiniasklaidoje plačiai skelbta apie Sauliaus Poderio tyrimus, paremtus išsamia istorinių šaltinių analize, archeologiniais duomenimis ir restauravimo patirtimi, padėjusius nustatyti, kad karališkosios insignijos greičiausiai vis dar slypi Vilniaus katedros požemiuose. Tačiau vietoje darbo įvertinimo ir tolimesnių tyrimų skatinimo, restauratorius susidūrė su instituciniu pasipriešinimu ir netgi viešu diskreditavimu.
Nepaisant Poderio pateiktų argumentų, atsakingos institucijos nesiėmė ryžtingų veiksmų atradimui patvirtinti. Jo siūlymai atlikti detalius tyrimus buvo ignoruojami arba atidėliojami, o pats restauratorius pradėtas kaltinti neprofesionalumu ar net savanaudiškumu.
Situaciją dar labiau apsunkino tai, kad kai kurios atsakingos institucijos ir pavieniai specialistai, iš pradžių skeptiškai vertinę Poderio hipotezę, vėliau patys pradėjo ja remtis jau nebepripažindami jo, kaip pagrindinio atradimo autoriaus. Susiklostė paradoksali padėtis – nors valdovų insignijų atradimas laikomas reikšmingu, paties S. Poderio indėlis bandomas sumenkinti, nutylėti arba paneigti.
Pasak kultūros ekspertų, tokia situacija kelia grėsmę ne tik dėl galimo istorinių faktų iškraipymo, bet ir dėl pavojingos tendencijos menkinti nepriklausomus tyrėjus, kurie dirba už akademinės ir valstybinės sistemos ribų.
„Užuot sulaukęs deramo įvertinimo už visuomeniniais pagrindais ir neatlygintinai atliktą tyrimą, Saulius Poderis susiduria su nepagrįstais kaltinimais. Jo darbo nuvertinimas rodo, kad valstybė ne tik nepadeda, bet net stabdo nepriklausomų tyrėjų ir kūrėjų veiklą“, – teigia muziejininkas, Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas.
Jo teigimu, žiniasklaidoje paviešintos šio vieno reikšmingiausių Lietuvos istorijoje atradimų aplinkybės sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir nusivylimą institucijomis, atsakingomis už paveldosaugą. „Užuot įvertinęs ir paskatinęs neįkainojamų istorinių lobių atradėją, Kultūros paveldo departamentas jam ketina skirti baudą?…“
Ar Lietuva sugeba tinkamai įvertinti savo istoriją?
Šis atvejis kelia platesnį klausimą – ar Lietuva sugeba tinkamai įvertinti savo kultūros ir istorijos paveldą bei juo besirūpinančius žmones?
Kultūros bendruomenės atstovai įspėja, kad jei valstybė nesureaguos ir nepripažins Poderio nuopelnų, tai sukurs pavojingą precedentą – kai reikšmingi atradimai gali būti ignoruojami, jų autoriai marginalizuojami, o paveldosaugos politika imama grįsti ne moksliniu, o politiniu pagrindu.
______________________________________________
Daugiau žinių: Jonas Vaiškūnas, pasirašiusiųjų laišką į valstybės vadovus atstovas, el. p. jonas.vaiskunas@gmail.com , +370 682 14559
