2023–2024 metais konservatorių „KRIKŠČIONIŲ“ ir Laisvės partijų iniciatyva buvo atimta galimybė religinėms bendruomenėms Lietuvoje gauti gyventojų pajamų mokesčio 1,2 proc. dalį.
Tai prieštarauja visai ES valstybių praktikai, nes beveik visose ES valstybėse religinėms bendruomenėms galima skirti atitinkamą gyventojų pajamų mokesčio dalį.
Priimant šį įstatymą, nebuvo jokios reakcijos iš Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko. Įstatymui atsidūrus prezidentūroje tvirtinimui, iš vyskupų konferencijos pirmininko vėl nebuvo jokios reakcijos, kad šį, religines bendruomenes diskriminuojantį įstatymą, reikia vetuoti.
Tuo metu teko bendrauti su vienu prezidento patarėju, praktikuojančiu katalikų tikėjimą. Jis pradėjo aiškintis, kodėl taip yra ir paskambino į Vilniaus arkivyskupijos kuriją.
Kurija pareigūnui paaiškino, kad jiems taip dar geriau – pinigus gaus Caritas, nakvynės namai, valgykla. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkui visai nesvarbu, kad gyventojų pajamų mokesčio 1,2 proc. dalies nebegalės gauti apie 700 Lietuvoje esančių parapijų, vienuolijų ir kitų religinių bendruomenių.
Tuo bažnyčia neteko 1,5 mln. eurų pajamų, kas sudaro itin reikšmingą jų pajamų dalį.
Ar Jūs esate girdėję, kad kokios nors korporacijos pirmininkas, praradęs 1,5 mln. eurų savo korporacijos lėšų, dar toliau galėtų eiti savo pareigas?
