Olava STRIKULIENĖ
Nors iki šv.Kūčių ir šv.Kalėdų dar liko kelios savaitės, prekybininkai tuoj po Vėlinių ėmė krykštauti apie kalėdinius išpardavimus. Ir žmonės, lyg pagal komandą, suplūdo į parduotuves. Iš šv.Kalėdų laukimo neliko nei tylos, nei dvasinio susikaupimo. Tik pirkimas. Ar šios manijos, kaip velnio, negalima išvaryti iš žmonijos?
Jonavos rajono Ruklos Šv.Dvasios bažnyčios klebonas, egzorcistas, karo kapelionas, majoras Arnoldas Valkauskas lapkričio viduryje užsikrėtė COVID-19 infekcija ir iki šiol gydomas ligoninėje. Tačiau vis dar sergantis dvasininkas, paklaustas apie prekybininkų peršamas Kalėdas, buvo atviras:
„Aišku, su šv.Kalėdomis tai nieko bendro neturi, bet taip dabar gyvena žmonija. Ji pagoniškai viską mato. Jei pagrindinis tikslas – viską matuoti daiktais, tai taip ir atsitinka.
– „Jei „dūšioje” žmogui kažko trūksta, „dūšios” neturi, tai ieško daiktų, kuriais tikisi tą tuštumą užpildyti. Bet užpildyti nepavyksta. Reikia vis naujų, ir naujų daiktų.
Nėra čia nieko naujo. Filosofas Erichas Fromas (Erich Fromm) (1900-1980) savo knygoje „Turėti ir Būti” tai aprašė. Didžioji žmonijos dalis nori turėti, užpildyti daiktais savo sielos tuštumą, net COVID-19 nuo to neatpratino. Tuštybė verčia turėti vis daugiau. O ne turėti, bet būti – reikia pastangų. Pagalvoti, ką daryti – dar reikia dvasinių pastangų. Niekas nenori dėl to vargintis.
Gyvename baisaus egoizmo laikais. Šventame rašte kvailiui sako, kad nieko tavo šioje žemėje nėra. Nes bet kuris iš mūsų šioje žemėje yra tik pakeleivis. Net tavo kūnas tau nepriklauso. Jis tau paskolintas. Nusipirkti naują kūną dar niekam nepavyko.”
– Bet pavyksta nusipirkti naują nosį, lūpas, biustą. Šios žmogaus kūno dalys jau pardavinėjamos! Galima ir Kalėdoms pasidovanoti naują nosį ar žandus!
– Taip, perka ir naujas kūno dalis, nors tai – visiška beprotybė. Visiškai beprasmiška iš tiesų.
– Ar tokios komercializuotos Kalėdos nėra piktosios dvasios veikimas?
– Ji, piktoji dvasia, visą laiką veikia tiek, kiek žmogus pats jai leidžia veikti. Jis, šetonas, jaučiasi tarsi Dievas. Nors jis pats yra Dievo kūrinys. Galingas, protingas, sukurtas labai gražus ir iš savo egoizmo tapęs Dievo priešininku. O žmogus jo nesisaugo. Dievas mus saugo, bet pats žmogus nesisaugo, o paskui verkia, kad jo gyvenime daug bėdų. O jis turi daug bėdų, nes, kaip sakoma, žmonės patys pjauna šaką, ant kurios sėdi, o paskui verkia, kad yra nelaimingi.
Dabar, per koronaviruso pandemiją žmonijai suteikta galimybė praregėti. Tokia galimybe gal ir pasinaudoja sunkiau sergantys, bet žmogus dažniau yra užsidengęs savo nuodėmėmis kaip neregys. Nuodėmės uždengia jo sielos akis. Žmogus, kuris rūpinasi savo dvasiniu gyvenimu, mato savo trūkumus ir bando juos pakeisti. O tas, kas vienai nuodėmei nesipriešino, kitą kartą nuodėmei dar mažiau priešinsis. Dar lengviau su ja gyvens. Tai nusigręžimas nuo Dievo.
Yra godumo, turėjimo, noro valdyti, egoizmo, manipuliacijų, savimeilės ligos. O kodėl taip yra? Nes nėra meilės. O jai reikia drąsos, kad nebijotum būti pažeidžiamas, nuoširdus. Nėra nieko tikro be meilės. Tik savęs sureikšminimas. Nesakoma, kad aš, žmogus, turiu tikslą, idėją padaryti kažką gero. Dabar jau nesako – jis turi idėją, misiją. Tai ne Amžinybės dėmuo.
– Misijas dabar turi uabai, o vizijas – partijos!
– Dabar sąvokos – žmogaus garbė, žmogaus misija šioje žemėje iš žmogaus asmenybės jau išsitrynė. Niekam nerūpi Jėzus Kristus kaip asmuo ką kalbėti apie kažkokias šventas Kalėdas? Net patiems Bažnyčios nariams tai mažai rūpi. Organizuoja kažkokius renginius, o turėtų būti gyvas santykis su Dievu. Nes COVID-19 parodė, koks žmogus yra trapus. Per pandemiją turėjome susimąstyti, priartėti prie Dievo. Bent tie, kurie sunkiai sirgo. Bet kiti vis vien šoka makabriškus šokius, kaip per plėšrūnų puotą.
– Jums turėtų būti labai sunku gyventi, kai taip giliai visą šį makabrišką absurdą jaučiate…
– Apreiškimo knygoje klausiama, kiek Dievas leis tyčiotis iš savęs. Apaštalas klausia, kiek Dievo Avinėlis dar turės kentėti. Žmonijoje pastaraisiais laikais yra daug tyčiojimosi iš Dievo požymių. O Dievo siunčiamų ženklų yra sočiai, tačiau žmonės, neva tikintys, vadinantys save inteligentais, taip Bažnyčios mokymą interpretuoja, kaip patiems į galvą šauna. Nors Bažnyčios mokymas yra labai pastovus ir konkretus. Kai kurie neva tikintys mano, kad žmogus yra laisvas, ir viską galintis. Tai selektyvi, šliaužianti moralė, o Dievas – labai kantrus.
Gerb. Kunige, JUMS Dievo palaimos greičiau pasveikti ir nuoširdžiausias ačiū už atsakymus į klausimus, kurie turėtų sužadinti žmones pakeisti savo nuomonę, kad ” žmogus yra laisvas, ir viską galintis, o iš tikrųjų tai tik selektyvi, šliaužianti moralė”, nes viskas priklauso nuo Dievo, kuris yra labai kantrus..