Tęsiame žymaus Lietuvos disidento, buvusio politinio kalinio Viktoro Petkaus 2007 m. kartu su Lietuvos žmogaus teisių asociacija išleistos knygos „Laiškai iš Intos“ ištraukas.
Antrasis jėzuito tėvo Gerardo Dundos laiškas iš konclagerio
Jėzuitas Gerardas Dunda
Inta, 14.IX.49
Brangioji mamyte,
Skubu pakartotinai Jums pranešti, kad Jūsų siuntinys mane pilnumoje pasiekė ir kad dėl pasikeitimo skaičiaus jokio susi-trukdymo neįvyko, nes aš nepersikėliau, bet likau gyventi vietoje, t. y. tik vietos skaičius pakeistas. Ir bendrai, dėl ateities, jei tai įvyktų, niekada nesibijokite, kad man išvykus siuntinys manęs nesurastų, jis mane ras. Pernai buvo grąžinti dėl kitų aplinkybių, kurių dabar nebėra.
Jūsų laišką iš 27.VIII gavau. Nuoširdus Ačiū. Jis buvo tikrai labai turiningas, kurį su įdomumu atsidėjęs perskaičiau. Nors rašėte, kad blogas ir šakas / …/ aš viską perskaičiau ir supratau. Džiaugiuosi labai ir sveikinu Jus, kad ryžotės daryti operaciją, kuri laimingai pavyko. Būtų buvę geriau, kad ir išsiplėtusias venas būtų operavęs, juk jos Jus irgi /./.. vargina. Ir toliau rūpinkitės savo kūno sveikata, nes juk ne jaunyn, bet vis arčiau savo gyvenimo kelionės galo esate, tad ir priemonės labiau išsekusios yra, kurias reikia uoliau prižiūrėti.
Esu taipgi dėkingas tetai M. už dovanas – papirosus bei tabaką. Jai parašysite, tai nuo manęs padėkokite.
Kaip jos sveikata? Ar nežada pas mus visiškai apsigyventi, jei ne dabar, tai bent ateity? Ką gero papasakojo sesutė? Kaip jie laikosi, kaip jų sveikata, ypač Ž. Ar Rėnutė ir toliau mokosi, rodos jau jai šie metai paskutiniai? Kaip laikosi sesutė N. Ar Juozas jau visai pasveiko ir vėl mokina vaikučius? Kaip Vandutės mažasis, ar nesirguliuoja ir nepablogėja sveikata? Ar mokinasi ir kaip jo gabumai. Juk Miga tikrai už savo mamą aukštesnis?
Labai prašau pasveikinti, kai sutiksite, Rozaliją D. bei Petrą. Kaip vadinasi jų kolūkis, kuriam jie priklauso. Bet kieno ūkiai įeina į „Salom. Nėries” vardo kolūkį.
Noriu dar paklausti ar mano mokykla, kurią baigiau, tebėra? Kiek maždaug joje dabar galėtų būti mokinių ir gal kas iš mūsų apylinkės ją lanko. Ar v.1 Paltarokas tebegyvena savo namuose? Tai galėtų pasakyti Jums k. R., be to, kaip jis laikosi, nuo manęs prie progos pasveikinkite jį. Pas Jus turbūt niekas nebesodina nei cibulių, nei česnakų, kad mažai juos čia kas valgo.
Jų ir aš pasiilgau, o būtų geriau saugoti sveikatą esant sveikam, nei atgauti ją susirgus. Ypač noriu cibulių dantims, o kad česnakas yra universalus vaistas nuo visų ligų, tai jau patyriau čia būdamas, nes jis man pagelbėjo daugeliui atsitikimų. Net praeitą naktį sapnavau, kad gavau siuntinį su maišeliu česnakų.
Na, tiek to. Siųstus laiške p.ž. už 4 rublius, gavau. Ačiū. Tačiau Jūsų laiškas išsiųstas kartu su siuntiniu dar manęs nepasiekė ir vargu ar pasieks. Todėl Jūsų manymas, kad reg. laiškai tikrai mane pasiekia, pasitvirtino, tad visuomet tik tokius ir tesiųskite.
Tuos laikraščius, kuriuose būna žinių iš mano tėviškės, apie man ir Jums pažįstamus asmenis, stenkitės nepražudyti ir man atsiųsti. Ypač jeigu yra aprašyti mano broliai k-gai.
O gal Jums nebūtų labai sunku „Tarybinio kelio” atsiųsti. Nejaugi Vandutė bent tokį malonumą bei patarnavimą negalėtų man padaryti. Aš to jos labai prašau, o laikraščio paskutiniame puslapyje, pačiame gale, ten, kur surašyti redakcijos telefonai, tarpe tų eilučių, tegul Miga ar kas, juodu pieštuku ir smulkiomis raidėmis, gali parašyti apie save savo tėvelius, sveikatą, mokslą ir kitas žinias, vietos ten ne viename laikrašty ras, o niekas į tai neatkreipia dėmesį, žinoma reikia tai sumaniai daryti.
Taip pat Jūs galite parašiusi laišką įkepti juoduose sukoriuose, nes baltuosius dažnai patys viršininkai ima be mano atsiklausimo. Ir šiaip, kad ir tarp rudos košės įdėti tai ten galėtumėte visa aprašyti.
Norėčiau Motutės prašyti nedaryti sau išlaidų dėl mano siuntinių. Juk kad ir tokia rudoji košė, gali brangiai kaštuoti. Kokius vaistus Tanda man galėtumėte duoti bei patarti mano aplinkybėmis nuo reumato, kuris mane kankina prieš atmainas dešiniame pety. Be to, vis dažniau man pradeda griaužti „rėmuo”, t. y. kažkas gerklę lyg degina, lyg ėda, griaužia, gal tai yra kokių rūgščių perteklius skilvyje?
Kaip Jūs manote, ar Kūčių pyrago nelaušime visi prie bendro stalo šiemet? Nepamirškite įdėti būsimame siuntinyje iš Jūsų išaugintą kokį obuolį, džiovintą vyšnią bei morką. Dar kartą pakartosiu, kad šv. Auką, viso 75, kurias buvau skolingas, atlaikiau. Šio mėn. 8 atlaikiau už tetą, o 5.IX už Tamstą meldžiausi.
Jūs parašykite už ką norite, kad pasimelsčiau, nes turėsiu, atrodo, laiko. Taip pat ir /…/.. ką Tamstai paaukojau /…/.. intencijas, tik ne pavardes, man jų nerašykite, už juos pasimelsiu, atlaikysiu šv. Auką.
Ar gaunate iš Jas. laiškų. Tų laiškų numerius rašydama laiške paminėkite. Jie bus dedami pradžioje, kampe. Šį laišką Jums rašo pats Juzikas. Ar jo laišką ir kurį gavote? Tai rodos šiuo tarpu viskas.
Visiems artimiesiems mane sveikinusiems labai dėkoju ir Jus visus nuoširdžiai sveikinu kartu maldoje atsimindamas Juos. Pasveikinkite Vandutę nuo manęs ir perduokite jai mano čia išdėstytus pageidavimus.
Bučiuoju karštai šioje tolimoje, šiaurioje šiaurėje per šį mažą laiškelį. Lieku išsiilgęs ir laukiu tos laimingos susitikimo valandos dar šiemet. Jus mylintis Jasius.
(Dėl jau minėto atsargumo šitaip save vadina tėvas Gerardas V. P.).
P.S. Pietų Lietuvoj uždarinėjamos /…/.. Atsiųskite truputį prausiamojo muilo burnai, kad ir naminio.
P.S. Dar ir šiandieną, t. y. 15.IX nesulaukiau iš niekur nei laiško, nei laikraščių, o iš Mindaugo tai jau seniau turėjo būti, nes paskutinė banderolė buvo 30.VII ir nuo to laiko jokių žinių.
Gal ryt ar poryt ir ateis, bet kol nieko nėra, tai ir neramu ir nežinau ką galvoti. Ypač sunkiai prislėgė mane šiandieną gautas pranešimas, kad galimas dalykas kuriam laikui bus nutrauktas siuntinių priėmimas į mūsų sritį. O juk siuntiniai iki šiol buvo tas pagrindas, ant ko ir aš ir daugelis mūsų laikėsi, o be jų bus sunku ir labai sunku. Tad gal jau ir paskutinį siuntinį jau gavau nuo Jūsų. Jei po šio laiško gavimo paštas dar priims, tai sudarykite siuntinį, į kurį įdėkite žieminę kepurę ir vieną porą vnt. pirštinių. Reikia ruoštis šaltajai šiaurės žiemai, nes žemiau -25oC retai kada būna, o jei dar su vėju ir pūga, tai galima suprasti jos „malonumus”.
Pas mus palyginti nuotaika gera, tačiau aplinkos atmosfera gana sunki, slegianti. Kas dieną vis didesni ir nauji suvaržymai, taip kad gali nutrūkti net ir laiškai. Jūs, tačiau jei tik paštas priima laiškus ir banderoles, nepaliaukite rašę ir siuntę. Aš pagal išgales atsiliepsiu. Jei bus uždrausti siuntiniai, tai laiškuose įdėkite už kelis rubl. p. ženklų arba taip darykite: pvz., 25 arba 10-ties rublių banknotą sulenkę pusiau arba net ištisą, jei tilpsta, uždėkite ant laikraštyje esančio paveikslo ir ant jo užlipinkite iš laikraščio paimtą tokio pat didumo ir geriau tamsų parinktą paveikslą. Jį taip suleisti ir sulipdyti, kad būtų kuo nežymiau. Taip daugelis iki šiandieną susisiekia.
Paklauskite sesutės Z. kaip ji atsiuntė jų foto atvirutę? Taigi, jei tik sveiki gyvensite, palieku visą ateities rūpestį Jūsų sumanumui ir meilei. Gal Viešpats duos, kad tas vargas nebeilgai tesitęs.
Prašom razinkų nebesiųsti, turiu jų pakankamai. Tai, rodos, viskas, ką norėjau parašyti. Likite stipri tikėjimo ir pasitikėjime Apvaizda.
Ji mus globia ir veda. Juk Dievą mylintiems viskas pervirs geru. Jis – mūsų prieglauda ir stiprybė. Netoli Rožančiaus mėnuo. Melsiu Motiną Mariją, kad palengvintų mūsų dienų naštą ir leistų mums visiems drauge susirinkus pagarbinti ir ją ir Jos dieviškąjį sūnų. Ir tars tąsyk tautų vadai imperatoriaus Julijono lūpomis: „Galilėjieti, Tu nugalėjai”.
Bučiuoju karštai. Jus mylintis
k. Jus. Juzikas.
