Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad asmenvardžiai oficialiuosiuose dokumentuose negali būti užrašomi nelietuviškais rašmenimis, bet išimtys galimos.
Trumpai tariant tai reiškia, kad tai, kas leidžiama lenkams, neleidžiama lietuviams (quod licet iovi non licet bovi).
Neblogus ekvilibristikos sugebėjimus pademonstravo KT, liepos 5 d. išnagrinėjęs grupės Seimo narių skundą dėl vadinamojo asmenvardžių įstatymo teisėtumo (https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2872/content.)! Konstitucija – sau, Seimo nutarimai – sau!
Paskelbto KT sprendimo esmė – esą asmenvardžių rašybos dokumentuose įstatymas numatomas taikyti ne visuotinai, o tik atskirais atvejais, todėl jam negaliojantis net 14 Konstitucijos straipsnis, skelbiantis, kad valstybinė kalba yra lietuvių!
O juk šis straipsnis yra iš pirmojo Konstitucijos skirsnio, nustatančio valstybės santvarkos pagrindus.
Šiame posėdyje KT nusprendė, kad a t s k i r a i s a t v e j a i s asmenvardžiai dokumentuose pagal Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/32ec5f92790211ecb2fe9975f8a9e52e) 3 straipsnio 3 dalį ir 4 straipsnio 2 dalį gali būti užrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis (be diakritinių ženklų) t i e k, k i e k j o s e, t. y. tose įstatymo dalyse, į t v i r t i n t i a t s k i r i a t v e j a i, o ne visuotiniai pavardžių užrašymo principai.
Iš esmės KT konstatavo, kad oficialiuosiuose Lietuvoje išduodamuose asmens dokumentuose negali būti užrašoma nelietuviškais rašmenimis, išskyrus išimtis.
Į KT besikreipusių 30-ies Seimo narių rašte nurodytą priekaištą, kad priimant įstatymą nebuvę atsižvelgta į oficialią VLKK išvadą (https://vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/vlkk-pateike-isvada-del-vyriausybes-siulymu-del-vardu-ir-pavardziu-rasymo-asmens-dokumentuose-istatymu-projektu), KT atsakė, kad Seimo nariai VLKK teiravęsi, ar iš viso galima taikyti taisyklę užrašyti asmens vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis.
VLKK pateiktame oficialiame atsakyme rekomenduojama nelietuviškais rašmenimis asmenvardžius dokumentuose užrašyti išimtiniais dviem atvejais: „a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą; b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą”.
Remdamasis šiomis išvadomis, KT konstatavo, kad Seimas atsižvelgė į VLKK rekomendaciją oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžius užrašyti nelietuviškais rašmenimis tik išskirtiniais atvejais, bet kartu ir priminė, kad sprendžiamąją galią turi Seimas, o ne VLKK, todėl Seimas turėjęs teisę kitaip nei VLKK apibrėžti išimtinius atvejus.
Juk pagal įstatymą ne visiems galima užsirašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis – tik jeigu deklaravai, kad esi ne lietuvių tautybės!!!
Kaip įpratusi tvirtinti Laisvės partija, taip pat ir KT nurodė, kad asmenvardžių užrašymas oficialiuosiuose dokumentuose nesusijęs su pavojumi bendrinei lietuvių kalbai, kuria rūpintis esanti VLKK pareiga.
KT konstatavo, kad rašybos problemos dokumentuose esanti Seimo kompetencija, todėl ir nebuvę būtino reikalo be išlygų atsižvelgti į VLKK siūlymus, kaip triskart buvo konstatavęs ankstesnių kadencijų KT.
Šis KT sprendimas atskirų žmonių grupių teises jau iškėlė aukščiau Lietuvos Konstitucijos.
O toliau – teisinė ekvilibristika, viskuo, o ypač neapdairumu, apkaltinanti VLKK: nurodydama, kam galima, o kam negalima užrašyti asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis dokumentuose, ji esą peržengusi savo kompetencijos ribas, nes VLKK paminėtos išimtys esančios nesusiję su kalba, todėl esą nebūtina į jas atsižvelgti.
Kita vertus, Seimas juk atsižvelgęs į VLKK rekomendacijas dėl išimčių, tik patikslinęs jas pagal savo kompetenciją – kiek asmenvardžiai esą nesusiję su kalba.
Esą išimčių ir VLKK nevertinusi kaip keliančių pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui ar nederančių su lietuvių kalbos tradicija.
Toks KT sprendimas kvieste kviečia nekreipti dėmesio į valstybinę kalbą ir įgaliotuosius ja rūpintis – Seimas žino geriau!
Nepatinka VLKK sprendimai – keiskite jos sudėtį, naikinkite valstybinį statusą, netvirtinkite Valstybinės kalbos politikos gairių.
Visa tai jau padaryta ar baigiama padaryti šios kadencijos Seime.
Autorė yra kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, sociolingvistė, profesorė
Juk kol kas dar tik trys… 🙁
Na, ir kas čia tokio, kad negali žinoti, kokį garsą iš tiesų ta lotynų abėcėlės pagrindo raidė slepia? Juk taip dar smagiau – paspėlioji, pabandai ir taip ir anaip ištarti… 🙂 ?
Pvz.,
X = eks; ekis; egs; egz; š; s; ch; k (t.y., gali reikšti šiuos garsus – žiūrint, katra valstybė santuokos liudijimą išrašė, o taip pat dar žiūrint, kaip šiame pase ji rašė – tos valstybės kalba, ar komerc. abėcėle… ).
O žavioji raidė Q? –
Q = g; h; k; kie; kjū; kiu; ku/kv
Tik kuklioji W apsiriboja 4 garsais
W = u; ui; f; u:w;
Bet tai dar ne smagumėlio galas. – Juk, jei už užsieniečio ištekėjusios pavardėje yra šios 3 raidės, vadinasi, ir visos kitos raidės irgi ne lietuviškai (ar lotyniškai), o savaip, t.y., pagal pasą (santuokos, gimties liudijimą) išdavusios valstybės taisykles skamba! Tiek A, tiek B, tiek C, tiek visos likusios pavardės raidės… Galima raidžių ir kiekvienos iš jų reiškiamų garsų dėlionę žaisti! Kartu ir geografiją pasikartosime: jei pasas šioje Ramiojo vandenyno saloje išrašytas, tada tokio rašytinio pavidalo pavardė skamba šitaip, o jei kitoje vandenyno pusėje, tada ne taip. Jei toje Afrikos valstybėje, tai anaip; o jei kitoje – visai kitaip, o jei P. Amerikoje, tai vėl, žiūrint katroje iš valstybių. Na, o jei vienoje iš Europos šalių, tai… Tai… Tai negi nesmagu, kad susiraukę kažką panosėje bambat, užuot žaismingiau į pavardę, pasą ir raidyną žiūrėję?
A niaaaa?
Bet gi KT nera nei vieno Lietuviu kalbos specialisto. Tad kaip profanai drista liestis prie shvenciausio lietviu tautos turto – lietuviu kalbos shimtmechiais nusistovejusiu rasymo taisykliu. TAI NETEISETA.