Dominykas Vanhara
Trumpas istorijos kampelis pas Dominyką Vanharą. Žinote, kas yra labiausiai Lietuvai nusipelnęs politikas, kuris tuo pačiu ir yra labiausiai neįvertintas? Ogi tarpukario Lietuvos žemės ūkio ministras, kuris tuo pačiu buvo ir kunigas (tais laikais buvo galima) Mykolas Krupavičius. Kiek iš Jūsų žinote, kas jis toks buvo ir ką jis padarė? Spėju, gal vienas kitas bus jo pavardę girdėję, nors jis buvo tas žmogus, kuris suformavo dabartinę Lietuvą, suformavo lietuvių mąstymą, būtent jo dėka Lietuvoje dešimtmetį vyko partizaninis judėjimas prieš sovietinę okupaciją.
Tai Mykolas Krupavičius buvo tarpukario Žemės reformos autorius. Žemės reformos, kurios metu 1918–1920 Nepriklausomybės kovų laikotarpiu Lietuvą gynę savanoriai gavo žemės nemokamai, o visi bežemiai ir mažažemiai valstiečiai gavo žemės skolon (išsimokėtinai). Ir va būtent jo reformos dėka tarpukario Lietuvoje iš bežemių ar mažažemių valstiečių, kurie iki tol buvo kokio nors dvarininko „kumečiai“, t. y. dvaro darbininkai, buvo suformuota ypač stipri „gaspadorių“ klasė, kurie, Mykolo Krupavičiaus Žemės reformos dėka, tapo „gaspadoriais“ ant savos žemės. Nebe kokio nors dvarininko ar stambaus ūkininko tarnais, bet šeimininkais savoje žemėje. Kurie, sovietams okupavus Lietuvą, ėmė į rankas šautuvą bei ėjo į mišką partizanauti, nes sovietai iš jų atėmė JŲ ŽEMĘ.
Beje, Lietuvoje ir iki šiol galima įsitikinti, kokią reikšmę ši Mykolo Krupavičiaus Žemės reforma turėjo. Priminsiu, kad Vilnius ir Vilniaus kraštas tarpukariu buvo okupuotas Lenkijos ir ten Žemės reforma nevyko. Vilniaus krašte žmonės iki šiol žiūri į „pono rankas“, t. y. į LLRA, ir ją renka. Nes ten „gaspadorių“ nebuvo. Likusioje Lietuvoje gyvena „gaspadoriai“, kurie nėra linkę žiūrėti į pono rankas. Nes tokia ir buvo Mykolo Krupavičiaus reformos esmė – duoti žmonėms nuosavos žemės, kad jie patys galėtų kurti savo likimą. Ir žmonės, gavę nuosavos žemės, savo likimą kūrė. O kai sovietai bandė jų žemę atimti, dešimtmetį priešinosi ginklu partizanaudami.
Šią vasarą buvau Lenkijoje ir mačiau daugybę paminklų, kurių aukštis plius minus 10 metrų. Vienas iš jų – paminklas Adomui Mickevičiui, kuris stovi Varšuvoje gal už 100 metrų nuo Karalių rūmų. Adomas Mickevičius neturi beveik nieko bendro su Lenkija, į Lenkiją jis net kojos nebuvo įkėlęs. Bet 10 metrų aukščio paminklas jam Varšuvoje stovi.
Nacionalinis susivienijimas, jei bus išrinktu sekmadienį, užtikrins tinkamą Mykolo Krupavičiaus atminimo įamžinimą, įskaitant, bet neapsiribojant, 10 metrų aukščio paminklo pastatymu, o taip pat užtikrins, kad Lietuvos valdžia vykdytų politiką pagal Mykolo Krupavičiaus dvasią, t. y. stiprintų viduriniąją klasę, skatintų nuosavybės įsigijimą bei „gaspadoriškos“ Lietuvos formavimą.
Politinė Nacionalinio susivienijimo partijos reklama, sąrašo numeris 2.
