Regis, seniai buvo laikas tvirtinti 2023-2030 m. laikotarpiui numatytas Valstybinės kalbos politikos gaires, nes jau 2023 m. viduvasaris čia pat, 2023 m. pusmetis jau ir praėjęs. Nors Seimui Valstybinė lietuvių kalbos komisija Gairių projektą įteikė lygiai prieš metus, jo svarstymas Seimo Švietimo ir mokslo komitete galų gale pajudėjo tik šiemet vasarop. Šį trečiadienį, birželio 14 d., šiame komitete jau buvo paskelbtas antrasis pataisytų Gairių svarstymas, kad galima būtų jas teikti balsuoti Seimui.
Viskas jau buvo suderinta, bet staiga ėmė aiškėti, kad kažkodėl esą negali būti pritariama siūlymams, susijusiems su švietimu nelietuviškose mokyklose. Visi pajėgūs kaip nors stabdyti tas Gaires stojo į kovą. Esminis priekaištas – Gairėse numatoma per daug lietuvių kalbos nelietuviškose mokyklose. Teisybės dėlei pažymėtina, kad dėl rusiškų ar vokiškų mokyklų niekam niekas nekliūva – tik dėl lenkiškų. Ant stalo mestos visos kortos – prisiminta net Abiejų Tautų Respublika, naujos mokymo programos, kurioms net nenumatoma rengti vadovėlių, atlikti ir neatlikti mokinių pasiekimų tyrimai ir pan.
Tikra to žodžio prasme galingai „ant stabdžių dėjo“ Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius. Trečiadienį, birželio 14 d., kai pagal viešai paskelbtą Seimo komitetų dienotvarkę Gairės iš esmės jau paskutinį kartą turėjo būti apsvarstytos Švietimo ir mokslo komitete, jis raštu dar tik kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir parlamento frakcijų seniūnus, prašydamas taisyti Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių nutarimo projektą.
Matyt, R. Duchnevičius žinojo, kad nepavėluos, nes Gairės ir nebuvo svarstomos dėl užsitęsusių debatų apie tūkstantmečio mokyklas, o gal buvo žinota iš anksto, nes klausimas dėl Gairių paskutinę minutę buvo išbrauktas iš dienotvarkės. O gal meras apeliavo dėl balsavimo Seime?
Svarstant Gaires Švietimo ir mokslo komitete, jau buvo registruoti siūlymai jokiu būdu nepadauginti lietuvių kalbos mokymo nelietuviškose mokyklose.
Štai Švietimo komiteto narės Beatos Petkevič (LLRA-KŠS) pasiūlymas:
Pakeisti projekto NR. XIV-2684 97 punktą ir išdėstyti taip:
„Mokyklos ne lietuvių ugdomąja kalba.
Valstybinės kalbos (ir lietuvių literatūros) mokoma visose ne lietuvių ugdomąja kalba bendrojo lavinimo mokyklose. tačiau Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo sąlyga (30 str., 2) valstybinės kalbos mokyti ne daugiau nei gimtosios yra keistina, nes nepakankamai išmokstama lietuvių kalbos. Dėl aplinkos, taip pat dėl socialinio–ekonominio konteksto mokyklose ne lietuvių ugdomąja kalba iššūkiu išlieka lietuvių kalbos mokymas ir mokymasis. Šiems procesams užtikrinti reikia ypatingo atsakingų įstaigų dėmesio, nuodugnios problemos analizės ir problemų sprendimo planų parengimo.
Tai reiškia, kad Petkevič prieštarauja Gairių siūlymui keisti švietimo įstatymą taip, kad jame nebūtų ribojimo mokyti lietuviškai nelietuviškose mokyklose: „švietimo įstatymo sąlyga (30 str.2) valstybinės kalbos mokyti ne daugiau nei gimtosios yra keistina, nes nepakankamai išmokstama lietuvių kalbos.”
Beje, ši Seimo narė pateikia dar vieną pasiūlymą:
Išbraukti projekto NR. XIV-2684 98 punktą.
„Mokyklos ne lietuvių ugdomąja kalba.
Mokyklose tautinių mažumų (lenkų, rusų, vokiečių ir baltarusių) ugdomosiomis kalbomis pagrindinis ugdymas vyksta ne valstybine kalba ir iš nelietuviškų vadovėlių, todėl neišmokstama arba nepakankamai išmokstama lietuviškos terminijos.
Dėl išbraukimo argumentuojama projekto „Kurk Lietuvai“ 2021 m. tyrimo išvadomis: esą lenkų ugdomąja kalba mokyklose „viduriniame ugdyme bendrų lietuvių kalbos ir išplėstinės lietuvių kalbos kurso pamokų skaičius žymiai viršija lietuvių kalbos pamokų skaičių mokyklose lietuvių kalba. Inter alia, žodis „vertintinas“ vėlgi nenusako, kas vertina, pagal kokius kriterijus, kuo grindžiamas vertinimas. Šis pasiūlymas, kaip gairių uždavinys, neigiamai paveiks gimtosios kalbos mokėjimą ir neužtikrins, kad valstybinės kalbos mokėjimas pagerės. Taip keliami uždaviniai, kiršins piliečius, kurstys tautinę nesantaiką, taip pat gali prieštarauti tarptautiniams teisėms.“ [Seimo narės, beje, baigusios lenkišką mokyklą, pasiūlymo teksto korektūra neatlikta].
Beata Petkevič taip pat siūlo išbraukti projekto NR. XIV-2684 115 punktą:
„Mokyklos ne lietuvių ugdomąja kalba.
Kadangi lietuviškos terminijos nežinojimas daro žalą tokių mokyklų abiturientams stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir siekiant įsitvirtinti šalies darbo rinkoje, per visas pamokas mokyti lietuviškos terminijos.
Argumentas „neatremiamas“: „115 gairių punktas nėra pagrįstas nei išsamia analize, nei tyrimais, nei oficialiais įrodymais. Nenurodoma, kurių dalykų terminijos nežinojimas „daro žalą“ mokyklų abiturientams. Taip pat nėra jokio pagrindimo prielaidai, kad lietuviškos terminijos nežinojimas „daro žalą“ siekiant įsitvirtinti šalies darbo rinkoje. Žodis „žala“ šiuo atveju ginčytinas ir niekuo nepagrįstas.“
Beata Petkevič ne vienintelė registravo pataisas. Abi Liberalų sąjūdžio vadovės – pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir pavaduotoja Edita Rudelienė – pateikė iš esmės panašius į kolegės Beatos Petkevič pasiūlymus koreguoti Gaires tik dėl didesnio dėmesio lietuvių kalbos mokymui lenkiškose mokyklose.
Nei visoms čia minėtoms Seimo narėms, nei jaunajam Vilniaus rajono merui visiškai nekliūva Lietuvoje vis dar tebesantys sovietiniai reliktai – mokyklos kita nei valstybine ugdomąja kalba. Kaip žinia, dvi mūsų kaimynės Baltijos šalys – Latvija ir Estija – jau oficialiai yra paskelbusios sukančios visoje Europoje priimtu švietimo keliu: ugdymas mokyklose vyksta šalies oficialiąja kalba. Tokį procesą ypač galėtų pagreitinti sprendimas atsisakyti mokyklų rusų ugdomąja kalba. Todėl pats laikas ne priekaištauti VLKK dėl Gairėse išsakytos nuostatos gerinti ir plėsti lietuvių kalbos mokymą mokyklose ne lietuvių ugdomąja kalba, o atvirai keisti kursą į visas mokyklas ugdomąja lietuvių kalba.
