Autorė yra humanitarinių mokslų daktarė, sociolingvistė, profesorė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė
Portalas alkas.lt rašo apie liberalo Raimundo Lopatos rūpestį, kaip Lietuvoje įdarbinti kuo daugiau užsieniečių. Šiuo tikslu ir liberalams tenka prabilti apie valstybinės kalbos mokymo reikalus.
Paaiškėjo, kad pernai net 39 proc. (79 tūkst. iš 311 tūkst.) ukrainiečių mokymui valstybinės kalbos skirtų lėšų teko grąžinti, šiemet irgi jokio progreso nepasiekta.
Bet tai negali nė iš tolo konkuruoti su Laisvės partijos „pasiekimais“ žlugdant valstybinę kalbą: ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė jau 20 mėnesių vilkina 35 mln. eurų, skirtų 23 parengtiems lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose projektams, panaudojimą.
Šias lėšas Europos komisija (EK) paskyrė Lietuvai kurti lietuvių kalbos išteklius elektroninėje erdvėje, tame tarpe ir dirbtinio intelekto sprendimams, pagal 2021 m. patvirtintą „Naujos kartos Lietuva“ planą.
Po keleto mėnesių tuos milijonus teks grąžinti kaip nepanaudotus.
Paraišką dėl tų milijonų rengė Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), ją turėjo teikti per Kultūros ministeriją, bet Vyriausybė nusprendė teikti per Ekonomikos ir inovacijų…
Dabar laisviečio Artūro Žukausko rūpesčiu paskirtos VLKK pirmininkės Violetos Meiliūnaitės vadovaujama komisija niekaip nereaguoja nei į publikacijas, nei į du Seimo nario Stasio Tumėno paklausimus ministrei Seime per Vyriausybės valandą, žodžiu, nė neketina rūpintis, kur prašapo tie 35 mln.
Simboliška, kad VLKK vykdo akciją visoje Lietuvoje, skirtą tarmiško kalbėjimo gaivinimui (matėte tarminius tekstus ant stulpų gatvėse?) – matyt, tautą ruošia faktiniam, tikriausiai ir oficialiam, balanos gadynės sugrąžinimui, kai lietuvių kalba bus nebepritaikoma sparčiai besivystančiai elektroninei erdvei?
Kol kas dirbtinis intelektas dar tavaruoja lietuviškai, bet jį reikia šerti nežmoniškais kiekiais elektroninių lietuvių kalbos duomenų, kitaip bus kaip su tuo Google vertėju – jau geriau angliškai, negu tokios kokybės lietuviškai…
Gražus žemaitiškas posakis | VLKK, M. Savičiūtės nuotr.
