Laisvės premijos laureatas Jukius Sasnauskas: palaimintas kelias į laisvę ir laisvės aistra

Sausio 13 d. Lietuvos respublikos Seime minint Laisvės gynėjų dieną, 2024-ųjų metų Laisvės premija buvo įteikta Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo rengėjui ir signatarui, politiniam kaliniui, pirmojo viešo nesankcionuoto mitingo, vykusio 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, rengėjui ir dalyviui kunigui Juliui Sasnauskui.

Laisvės premijos laureatas, neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, kunigas Julius Sasnauskas sako, kad pati laisvė yra premija.

„Broliai ir seserys, sveikinu visus su Laisvės diena ir dėkoju už tą prasmingą, iškilų apdovanojimą – Laisvės premiją. Abu žodžiai skamba labai gražiai, bet pagalvojau, kad mes visi, ypač šioje salėje, esame Laisvės premijos laureatai ir visa tauta taip pat“, – pirmadienį Kovo 11-osios salėje Seime atsiimdamas apdovanojimą sakė jis.

„Pati laisvė yra didžioji premija“, – pridūrė kunigas.

J. Sasnauskas buvo aktyvus 1978 metais įkurtos Lietuvos laisvės lygos narys, veikdamas kartu su Antanu Terlecku ir kitais disidentais leido pogrindinį leidinį „Lietuvos šauklys“, vėliau leidinį „Vytis“.

Jis sakė nežinantis, ar priespaudos režimai suvokia, kad laisvės dvasiai patinka atsirasti nelaisvėje.

„Palaimintas kelias į laisvę ir laisvės aistra. Už tai reikia dėkoti ir kartais brangiai mokėti. Tačiau niekas tame kelyje nebuvo veltui: nei pogrindžio spauda, nei trispalvė vėliava, iškelta ant kamino, nei nelegali maldos eisena į Šiluvą. Ir taip toliau, ir taip toliau. Net kalėjimai ir tremtys – ne veltui“, – kalbėjo buvęs politinis kalinys.

1979-aisiais J. Sasnauskas buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų kalėjimo bei penkerius metus praleido tremtyje Tomsko srityje Rusijoje.

„Kai kas štai ėmė ir papūtė prieš tą vėją“

Pirmadienį jis prisiminė savo mokytoją ir draugą Lietuvos laisvės lygos įkūrėją Antaną Terlecką, taip pat anksčiau apdovanotą Laisvės premija.

„Mano mokytojas ir draugas Antanas Terleckas sakydavo: „Pavargau ir vėl pavargau. Žinai, aš bijau.“ O paskui čia pat kūrė drąsiausius, įžūliausius planus, ką dar nuveikus Lietuvos laisvės labui ir kaip darsyk įgėlus okupantams. Paauglystėje su keliais mokyklos draugais užsikrėtęs tais beprotiškais planais, girdėdavau patarimus, kad „prieš vėją nepapūsi“ ar „galva sienos nepramuši“. Bet kai kas štai ėmė ir papūtė prieš tą vėją. Pasirodo, kad įmanoma. Ir sienos neatlaikė“, – sakė J. Sasnauskas.

Jo teigimu, didžiausia premija šiandien – laisvė valstybei ir kiekvienam jos piliečiui.

„Kad ir kokie mes būtume skirtingi ir kartais nerandantys bendros kalbos. Laisvė vis tiek bus daugiau, galingiau, svarbiau“, – sakė kunigas.

„Kai kurie įvykiai ir žmonės labai greitai tampa legendomis. Legenda jau yra pokario partizanų kovos, vėliau – pogrindinė spauda, disidentų ar, kaip sako kiti, rezistentų judėjimas. Legenda ir tos dvi datos, mus čia surinkusios, Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji. Legendos reikalingos, nes jos, be kita ko, praneša, kad neįmanomi dalykai gali būti įmanomi“, – kalbėjo premijos laureatas.

Antisovietinio pasipriešinimo dalyvio teigimu, tik dėl pašaukimo laisvei šiomis dienomis galime atjausti ir ginti Ukrainą, o taip pat pasimokyti iš jos, kokia brangi ir nepamainoma yra laisvės dovana.

Šis Seimo sprendimas dėl Laisvės premijos mums dar kartą primena XX amžiaus 8–9 dešimtmečių Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo istoriją. Julius Sasnauskas buvo vienas jauniausių šio pasipriešinimo dalyvių ir vienas aktyviausių radikalios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekius kėlusios pogrindinės tautinės politinės organizacijos Lietuvos laisvės lygos narys. Dvylika metų paskyręs kovai už Lietuvos laisvę, J. Sasnauskas už ją sumokėjo savo laisvės kainą: užbrauktą galimybę baigti mokyklą ir studijuoti pasirinktus mokslus, KGB persekiojimą, kratas ir tardymus, galiausiai – kalėjimą ir tremtį.

Daugiau informacijos apie Laisvės premijos laureatą kunigą J. Sasnauską rasite ČIA.

Parengta pagal laikmetis.lt ir alktas.lt inf.