Gegužės 18 d. įvykęs susitikimas su Vyriausybės atstovais dėl Švietimo šakos kolektyvinės sutarties nebuvo konstruktyvus ir nedavė rezultatų. Vyriausybė, argumentuodama lėšų stoka, iš principo atsisako didinti AM srities finansavimą. Atlyginimus aukštųjų mokyklų darbuotojams pasiūlyta didinti paprasčiausiu būdu – iš ,,vidinių rezervų”- atleidžiant trečdalį darbuotojų.
Pasinaudojant netrukus turėsiančiu įsigalioti nauju Darbo kodeksu, šitoks ,,optimizavimas” nei valstybei nei aukštosioms mokykloms beveik nieko nekainuos, nes atleidžiami darbuotojai taps ,,atliekamais žmonėmis” ir, gavę tik vieno mėnesio dydžio kompensacijas, tiesiogine šio žodžio prasme bus išmetami į gatvę.
Tęsdama neoliberalią ekonominę ir socialinę politiką, Lietuvos valdžia net nekelia klausimo dėl akivaizdžiai būtino didesnio aukštojo mokslo finansavimo ir neprisiima jokios atsakomybės už vykdomos šios ,,reformos” padarinius bei aukštųjų mokyklų darbuotojų – savo šalies piliečių – padėtį ir likimą. Pagrindiniu reformos tikslu skelbiama studijų kokybė, tačiau ji negerės, jei akademiniam personalui nebus užtikrintas gerai apmokamas stabilus darbas. Galimai, kad po gražiais žodžiais apie aukštojo mokslo reformos naudą visuomenei slypi visai kiti tikslai-nauda tam tikroms interesų grupėms ir konkretiems akademinio elito atstovams.
Šiandien Lietuvos akademinė bendruomenė turi tik dvi galimybes. Pirmoji – klusniai susitaikyti su ,,reformatorių” planais toliau būti akademiniais baudžiauninkais, tai yra pačiai aukštajai mokyklai ,,optimizuotis”, vykdant ,,reformą” pagal valdžios primetamas ,,kovos dėl būvio” taisykles. Antroji – pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų parodyti kolektyvinę pilietinę valią ir susitelkus mitingais, eitynėmis, visuotiniu streiku ir kitomis demokratinėmis bei teisinėmis formomis pasipriešinti nieko gero aukštajam mokslui nežadančiai bei nehumaniškai „reformai“.
Kviečiame aukštųjų mokyklų darbuotojus ruoštis mitingui ir kitoms protesto akcijoms, kurių metu bus keliamas šis pagrindinis reikalavimas Lietuvos valdžiai:
Lietuvos aukštojo mokslo reforma neturi būti nei dar vienas aukštųjų mokyklų išteklių ir turto perskirstymas tarp akademinių ir verslo klanų, nei neapgalvotas eksperimentas su Lietuvos mokslu ir jo darbuotojais. Ji turi būti vykdoma demokratiškai, skaidriai, sąžiningai, laikantis teisės aktų, tarnauti visos šalies ir akademinės bendruomenės interesams. Akademinė bendruomenė turi teisę būti svarbiu šios reformos subjektu ir yra pajėgi joje dalyvauti.
Greitai Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo taryba paskelbs būsimos masinės akcijos datą ir formą. Tikimės, kad Lietuvos akademinė bendruomenė supranta susidariusią padėtį ir aktyviai dalyvaus gindama savo teises, šalies mokslo likimą ir savo valstybės interesus.
***
Birželio 15 d., ketvirtadienį, 11 val., prie LR Seimo (Gedimino pr. 53) Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) kviečia prisijungti prie protesto akcijos – mitingo-eitynių, skirtų pasipriešinimui antidemokratiškai aukštojo mokslo reformai. Registruotis galima el. paštu info@lampss.lt arba universitetų profesinių sąjungų komitetuose.
Protesto dalyviai eitynes pradės 11 valandą nuo LR Seimo ir eis Gedimino prospektu iki LR Vyriausybės (Kudirkos a.). Mitingo metu bus kreipiamasi į Seimą ir Vyriausybę, renginys vyks iki 14 val.
Mitinge bus protestuojama prieš vykdomą aukštojo mokslo skurdinimą, neoliberalią socialinę politiką, antidemokratišką aukštojo mokslo reformą.
„Pasipriešinkime nieko gera aukštajam mokslui ir Lietuvos valstybei nežadančiai, socialiai neatsakingai ir nedemokratiškai „pseudoreformai“ masiniais mitingais, eitynėmis ir kitomis teisinėmis formomis. Mes už demokratišką aukštojo mokslo reformą. Mes prieš „buldozerinę“ reformą. Akademinė bendruomenė turi teisę būti ir yra svarbus šios reformos subjektas, ji pajėgi ir turi joje dalyvauti“, – kviečia LAMPSS tarybos pirmininkė Asta Lapinskienė.
Visi norintys dalyvauti proteste prašomi registruotis savo aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų komitetuose arba pranešti el. paštu info@lampss.lt.
Gerb. Sauliau,
Kaip prekinio aukštojo mokslo kritika, jūsų rašytas straipsnis tikrai paliečia daug svarbių klausimų apie kuriuos iki paskelbdami powerpointinį planą turėjo pagalvoti „planuotojai”. Tačiau, jis vis tiek neatsako į klausimą kaip užkirsti kelią tam, kad iš universitetų nepasitrauktų ar nebūtų patraukta dalis protingesniųjų, nes pastarieji, ypač jeigu neužima postų, dažniausiai vadovaujasi nuostata „duok kvailiui kelią” ir yra „kvailių” nemėgstami, nes pastarieji prie jų jaučiasi nepatogiai. O tų „kvailių” daugumos universitetų administracijose daugėja ne dienomis, o valandomis. Tai kaip maras. Pavyzdžiui, mokslo prorektorė kuri atvejo tyrimo metodo neskiria nuo atvejo mokymo metodo, ar fakulteto mokslo prodekanas, kuris tyrimo atlikti nemoka ir pan. Kai kuriuose universitetuose fakultetų prodekanai jau nelaipsniuoti, o prorektoriai profesoriais nebuvę ir visi jie organizuos atrankas ir spręs ką palikti, o ko ne.
Pagarbiai
Čia yra visa tragedija. Universitetuose liks klapčiukai.
Mano siūlymo esmė: Konkursams į valstybės finansuojamus universitetus pravesti turi būti sudaromos kompetentingos ir nešališkos valstybinės komisijos, panašiai kaip valstybinių egzaminų komisijos abiturientams.
To negalima patikėti universitetų administracijai.
Pagarbiai,
LAMPSS jau suderino ir skelbia naują tekstą su akcijos data, pobūdžiu ir kita. Ji vyks 06.15 d. Tikriausiai galėsite paskelbti naująjį tekstą, o kada geriau-nuspręsite patys. Aš tekstą turiu, bet tai skelbti pirmininkės prerogatyva.
ASU darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, LAMPSS, LŽŪDPSF, LPSK tarybų narys
Pritariu gerb. Antano pozicijai, bet vis tiek lieka klausimas, kaip padaryti, kad po pertvarkos liktų protingiausi, o ne tie kurie šiuo metu savo menką kompetenciją administraciniais etatais dangsto ir greičiausiai formuos atrankos komisijas bei joms vadovaus ar jose dalyvaus.
Sigitas
Švietimo komiteto prie LR trišalės tarybos narys,/LAMPSS valdybos narys /
prof., dr. Sigitas Vaitkevičius
Gerb. Sigitui Vaitkevičiui,
Kaip padaryti, kad liktų geriausi aprašiau Delfyje prieš gerą savaitę skiltyje nuomonės pavad. „Švietimo reformai koją kišą numerologinis mąstymas”. Jei paskaitysite, būtų įdomu žinoti Jūsų nuomonę apie mano siūlomą atrankos procedūrą.
Pagarbiai, Saulius Arlauskas
problema akivaizdi – bet neužmirškime, kad netgi pusę mokslo sferoje dirbančių jau seniausiai reikėjo išvaikyti už dykaduoniavimus, mėšlo spausdinimą ir visos švietimo sistemos diskreditavimą. Tokių prisėdusios dauguma katedrų, visi admin aparatai etc.Ne 10 % – daug kur net daugiau, nei puse. Tai mano 50 м. patirtis.
Kažkas turi imtis to nemalonaus darbo, ir akivaizdūs rezervai tikrai atsivers. Nėra kitos išeities, kaip vienodai griežtos ir principingos konkursinės sąlygos. Reikia skirti darbo vietas ir globos namus,